Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vaiko teisių gynėją dirbti įkvepia padėkos žodžiai: ,,Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje jau 17 metų dirbanti Rūta Ambražūnė šį darbą vadina įkvėpimu, gyvenimo prasme ir pašaukimu. Ji sako nė minutės nesigailėjo savo profesinio pasirinkimo. „Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“, – šie jaunos merginos pasakyti padėkos žodžiai Rūtai ilgam išliko širdyje. Jie moteriai neleidžia abejoti jos darbo reikalingumu ir prasmingumu. 

 „Į skyrių atėjo jauna, graži moteris, susirado mane ir padėkojo. Atmintyje iškilo apsiverkusios paauglės portretas, kai prieš kelis metus atvykau į šeimą ir radau akivaizdžiai ilgą laiką girtaujančią mamą bei nelaimingą paauglę, kuri, žinojau, bėga iš namų, nesimoko. Mergaitę teko paimti iš nesaugios aplinkos. Tuomet buvo daug ašarų ir pykčio. Ir štai metai ėjo, mergaitė, padedama gerų ir rūpestingų žmonių, atsitiesė, patyrė mokymosi džiaugsmą, atrado save – gražų ir protingą žmogų“, – pasakoja šiuo metu Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone patarėja dirbanti R. Ambražūnė.

Paaiškėjo, kad vaiko teisių gynėjai padėkoti atėjusi mergina, paskyrė save tokiems pat gyvenimo nuskriaustiems vaikams,  kokiu kažkada buvo pati – mergina dirba socialinį darbą.

„Mane ši ir daug kitų sėkmingų gyvenimo istorijų įkvepia, skatina, moko ir motyvuoja atlikti savo darbą dar geriau. Esu laiminga, kad pasirinkau dirbti vaiko teisių apsaugos sistemoje“, – sako Rūta.

Iš pradžių moteris dirbo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriuje, buvo gynėja. Laikui bėgant įgavo vis daugiau patirties ir šiandien ji – Akmenės rajono skyriaus patarėja. „Sekasi gerai, komanda puiki, visi myli savo darbą, jį išmano. Ką planuoju? Planuoju toliau ginti vaikus, padėti šeimoms, siekti, kad žmonės gyventų laimingi, nes tai, ką darau, yra mano pašaukimas“,  – įsitikinusi R. Ambražūnė.

Gerumą savyje atrado dar būdama vaikas

Kiek Rūta save atsimena, vis norėjo padėti silpnesniems, nuskriaustiems.

,,Kol buvau maža, tai vis gelbėdavau gyvūnėlius. Visus laukinius kačiukus pašerdavau, silpnesnį nešdavausi namo ir slaugydavau. Tėvai, žinoma, nebuvo sužavėti mano gailestingumu, bet nedraudė. Mokykloje vis stodavau ginti silpnesnio, patiriančio skriaudą mokinio. Buvau kovotoja už gėrį ir tiesą. Kai įstojau į universitetą, vaikų dienos centre tapau savanore. Man vis atrodė, kad per mažai atiduodu savęs, žinojau, jog galiu daugiau. Aukojau  laiką ir pajamas“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Tokios investicijos, esą, grįžta su kaupu – pasėtas gerumo grūdas auga vaikų širdelėse: „Kai į vaiką sudedi pasitikėjimą, švelnumą, tai visada atsiperka, ne šiandien, ne rytoj, tačiau vaikui padovanotas gerumas kaupiasi jame ir kuo daugiau jis gauna, tuo daugiau išmoksta atiduoti“.

Pagalbos būdų yra, tik reikia juos parodyti šeimoms

Rūta džiaugiasi ne tik laimingais užaugusiais vaikais, kuriems kažkada reikėjo pagalbos, bet ir jų šeimomis. Vaiko teisių gynėjams labai dažnai tenka padėti ne tik į bėdą patekusiam vaikui, bet ir jo šeimai.

,,Atsimenu vieną jauną moterį, kuri augino vaikus toli gražu ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Moteris ir vaikai kentėjo nuo smurtautojo vyro, tačiau išeiti neturėjo kur – vyras uždirbo, išlaikė šeimą, namai taip pat buvo jo,  moteris neturėjo darbo, jokio užnugario ir atramos, todėl kentė smurtą. Tokio gyvenimo kaina buvo baisi. Šeimai patekus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį, daug galvojau, kaip jai padėti. Kartu su kolegomis ir kitomis institucijomis ieškojome įvairių pagalbos būdų“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Pasak jos, neretai smurtą patiriančios moterys bijo, nesiryžta palikti smurtautojo, imtis iniciatyvos ir atsakomybės už geresnį savo ir vaikų gyvenimą. Taip įvyko ir šį kartą. Vaiko teisių gynėjams teko įdėti daug pastangų, kad įkalbėtų ir padrąsintų moterį keisti gyvenimą.

„Daug įdėjome pastangų, daug kalbėjome su šia moterimi ir ji, mūsų dideliam džiaugsmui, neatsisakė pagalbos, kibosi į ištiestą ranką. Aš, kaip vaiko teisių specialistė, dariau viską, kad moteris su vaikais pamatytų šviesesnį gyvenimą. Mums pavyko – ji rado drąsos pasitraukti iš aplinkos, kur smurtaujama, mokėsi, padėjome jai rasti pastogę, darbą. O su šita sėkme atėjo ir pasitikėjimas savimi. Moteris suprato, kad ji viską gali pati ir svarbiausią – gali auginti vaikus ramioje aplinkoje, kurioje nėra smurto“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Vaiko teisių specialistė sako kiekvieną kartą pradėdama dirbti su šeima, kurią ištiko krizė, tikinti, jog pavyks padėti:,,Toks darbas – mano pašaukimas, kaip aš galiu netikėti. O kai tiki, gi negali nepasisekti“.

Gerumo išmoko iš savo šeimos

Rūta sako, kad darbe ją įkvepia teigiama gyvenimo patirtis – ypač pačios laiminga vaikystė.

,,Visi vaikai turi teisę augti laimingi – šį žinojimą aš gavau, ko gero, nuo gimimo. Gimiau gerokai per anksti, mažutė ir silpna. Gydytojai mamai suteikė nedaug vilties, kad gyvensiu. Mano mama ir tėtis įdėjo labai daug pastangų ir meilės, kad aš augčiau sveika ir laiminga“, – pasakoja Rūta.

Moteris džiaugiasi, kad turėjo nepaprastai laimingą vaikystę. Nors augo mieste, tačiau turėjo ir kaimą: „Nuvažiuodavom ir visos vaikystės vasaros kvepėjo pievomis, sugrėbtu šienu, žydėjo ramunėmis, turėjo vyšnių ir žemuogių skonį. Mano vaikystė buvo žavi ir spalvota.

Tačiau visų svarbiausia, pasak moters, kad ji turėjo puikius, mylinčius tėvus.

 „Tėvų visada buvau suprasta ir palaikoma. Apie jokias ,,beržines košes“ mes su sese nė nebuvome girdėjusios. Neatsimenu, kad tėvai su mumis būtų kalbėję pakeltu balsu ar grubiai, visas problemas išspręsdavome ramiai. Mano tėveliai turi Dievo dovaną – išmintingai mylėti vaikus. Ir aš to mokausi, nešu šias pamokas ir patirtis į šeimas, kurios patiria sunkumų“, – sako vaiko teisių gynėja R. Ambražūnė.

Silva Šimkevičienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus  

Vyriausioji specialistė  

Šiaulių ir Telšių apskrityse  Tel.  Nr. +370 618 30722

El. p. silva.simkeviciene@vaikoteises.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ligoninėje dviejų kabinetų remontas – už milijoną…

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninė pastaruoju metu garsėja brangiais Viešaisiais pirkimais. Paskutinis ligoninės vadovų pageidavimas Tarybai – leisti vykdyti geriatrijos konsultacinio kabineto ir dienos stacionaro įrengimo projekto viešuosius pirkimus ir pasirašyti pirkimų sutartis.

Ar atsiras reikalingų specialistų?

Kyla klausimas, ar Radviliškio ligoninei reikalingas geriatrijos dienos stacionaras bei konsultacinis kabinetas – juk ligoninėje yra Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, kuris teikia paslaugas vyresnio amžiaus pacientams. Geriatrijos dienos stacionaruose 60-ies metų ir vyresnio amžiaus žmonėms teikiama kompleksinė pagalba – medicininė, psichologinė ir socialinė priežiūra, atliekamas visapusiškas paciento ištyrimas, diagnozuojami ir gydomi specifiniai geriatriniai sindromai ir lėtinių ligų paūmėjimai, stengiamasi pagerinti pacientų funkcinę būklę, gyvenimo kokybę, teikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio gydymo.

Ir dar klausimas, ar atsiras specialistų, pageidaujančių dirbti už taip brangiai įrengtame dienos stacionare. Žinoma, jog šiuo metu Lietuvoje trūksta gydytojų geriatrų, nes tai ne pati patraukliausia sritis medikui – juk gydytojas visuomet nori matyti savo pacientą išgijusį, sustiprėjusį, o čia yra priešingai. Tačiau ligoninės direktorius nusiteikęs optimistiškai – jis planuoja pirmiausiai įvykdyti viešuosius pirkimus, o vėliau įdarbinti  ir sveikatos priežiūros specialistų komandą. Planuojama, jog komanda bus gausi, ją sudarys gydytojas geriatras, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas.

Tik ar atsiras tokių specialistų – šiuo metu ligoninėje trūksta 15 įvairios kvalifikacijos medicinos specialistų.

Geriatrijos kabinetui – beveik 300 tūkst. eurų

Verčia suabejoti ir  šio konsultacinio kabineto  bei dienos stacionaro įrengimo kaina. Pasak Radviliškio ligoninės direktoriaus Vaido Smalinsko, šio projekto tikslas – VšĮ Radviliškio ligoninės II korpuso 2 aukšte esančiose patalpose įkurti geriatrijos konsultacinį kabinetą ir 6 vietų dienos stacionarą. O už projekto įgyvendinimui skirtus 283 tūkst. eurų numatyta atlikti patalpų remontą, lifto atnaujinimą bei įsigyti reikalingą medicininę, virtuvės, vonios kambario, kompiuterinę ir kitą įrangą bei įrenginius, kineziterapijos ir ergoterapijos įrangą ir priemones, baldus specialistų darbo vietoms, virtuvei, palatoms, procedūrų kabinetui, laukiamajam, pagalbinėms patalpoms. Šiuos darbus numatoma atlikti iki 2022 m. spalio 31 dienos.

Visus nustebino daugiau nei įspūdinga suma kabinetų remontui bei menkavertei įrangai įsigyti – 283 tūkst. eurų, arba suprantamiau – milijonas litais už dviejų kabinetų įrengimą, kuriame viename iš jų bus 6 lovos, o kitas – konsultacinis kabinetas. 

Kadangi  jau žinoma, jog leidimas  įrengti geriatrijos dienos centrą bei konsultacinį kabinetą Tarybos bus duotas, lauksime šio prabangaus konkurso pabaigos ir informuosime skaitytojus, kas ir už kiek buvo pirkta. 

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Statinių savininkai ir naudotojai, sustiprinkite statinių priežiūrą žiemos sąlygomis

Avatar

Paskelbta

data

Prasidėjus permainingiems orams, kai dienomis temperatūra priartės prie nulio, ant namų stogų formuosis varvekliai ir susidarys pavojingos sniego nuošliaužos. Varveklis, krentantis nuo stogo, gali stipriai sužaloti ne tik praeivius, bet ir apgadinti šalia namo stovinčius gyventojų automobilius.
Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi organizuoti seniūnijos. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių: 

1. Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

2. Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

3. Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

4. Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

5. Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

6. Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

7. Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

8. Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako.

Kad būtų išvengta varveklių susiformavimo, reikia:

1. Laiku ir saugiai pašalinti sniegą nuo stogo.

2. Įrengti tinkamą palėpės apšiltinimą, kad namų šiluma nepatektų pro stogo dangą, netirpdytų sniego ir neformuotų varveklių.

3. Įrengti vandens latakų elektrinį apšiltinimą – neužšaltų vandens latakai ir nesusiformuotų varvekliai.

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.

Primename statinių savininkams ir naudotojams, kad būtina sustiprinti statinių priežiūrą žiemos sąlygomis.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo.

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, reikia būtinai stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių.

Prašome visų atsakingų asmenų už statinių priežiūrą imtis reikalingų priemonių nelaimėms išvengti.

Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi