Radviliškio centre užbaigtas dar vienas brangiai kainavęs projektas – šalia memorialinio vagono tremtiniams įrengta aikštė, kurioje vis dar neveikiantis jau keletą metų stovi pastatytas ir vagonas-restoranas. Rajono meras socialdemokratas Kazimieras Račkauskis viešai džiaugiasi baigtu nauju „kultūros ir turizmo objektu“, tačiau gyventojai mato ką kita: eilinį projektą, kuriame daugiau betono ir trinkelių nei turinio, o už nugaros – įspūdingos sumos ir projekto prasmingumo klausimas.
Projekto istorija: nuo pažadų iki „aferos“ šešėlio
Priešistorė – ilga ir komplikuota. Idėja turėti Radviliškyje neva kultūros ir turizmo objektą gimė dar prie mero Antano Čepononio. Vėliau ją paveldėjo ir tęsė Vytautas Simelis, o užbaigti teko dabartiniam merui Kazimierui Račkauskiui. Pieva šalia vagono-restorano tvarkyta daugiau nei penkerius metus. Vykdant šį projektą merams kritikos teko ne tik dėl itin brangiai kainavusio vagono ir aikštės įrengimo projekto, bet ir dėl to, kad įrenginėjant aikštę šalia vagono-restorano nesukurta jokia istorinę ar kultūrinę prasmę turinti erdvė.
Tačiau diskusijos apie kultūrinę aikštės reikšmę realybe netapo. Vietoj turiningo projekto miestiečiai gavo vagoną-restoraną, prie jo nutiestus nykius takelius pievoje ir betoninę-skardinę pastogę. Kai kurie politikai projekto metu tai vadino tiesiai – afera, užsitęsusia per kelias kadencijas.
Aikštės įrengimo skaičiai: meras ir redakcija mato skirtingai
Į klausimą, kiek kainavo visas projektas be paties vagono-restorano – statyba ir aplinkos tvarkymas – meras Kazimieras Račkauskis atsakė esą galutinė darbų kaina yra 456 688,18 Eur.
Tačiau redakcijos gauti duomenys rodo kitą skaičių – 470 133 Eur. Skirtumas – daugiau nei 13 tūkstančių. Oficialiai paaiškinti šio neatitikimo niekas neskuba. Kyla klausimas: ar meras netyčia suklydo, ar sąmoningai pasirinko mažesnį skaičių, kad visuomenei projektas atrodytų pigesnis?
Faktas tas, kad beveik kone aikštės įrengimo darbams skirti pinigai nugulė į trinkeles ir betoną. Miestiečių ironija – „pusė milijono trinkelių aikštelei net be gėlyno ar pavėsio medžių paunksmėje“ – skamba vis garsiau.
Mero vizija – kavinė ir renginiai, gyventojai nuogąstauja dėl netinkamos vietos pramogoms
Nepaisydamas abejonių, meras K. Račkauskis viešai savivaldybės tinklapyje ir savo socialinio tinklo Facebook paskyroje džiaugiasi rezultatu. Jis teigia, kad vagone-restorane planuojama kavinė, o šalia esantis, mero skambiai įvardintas, amfiteatras (betoninė pakyla su apskardinta pastoge) leis organizuoti įvairius smulkesnius renginius. Kol vyko statybos, pasak mero, nebuvo galima vykdyti jokios kitos veiklos, tad dabar ateina metas „įveiklinti“ erdvę. Tiesa, kaip konkrečiai tai bus padaryta, tikslios informacijos dar nėra paskelbta. Taigi gali būti, kad šalia vagono-restorano įrengta aikštė dar ir pats vagonas dar ilgai bus tuščias.
Vis dėlto mero „Facebook“ įrašas apie projektą sulaukė ne vien pagyrų, bet ir aštrios kritikos. Dalis radviliškiečių po mero K. Račkauskio įrašu neslėpė kritikos ir pačiai aikštės įveiklinimo idėjai, ir nykiems savivaldybės išrinktiems aikštės įrengimo sprendimams. Cituojame komentatorių įrašus (kalba taisyta – red. past.).
Ivanas rašė:
„Gal ir gerai – ir lavonam linksmiau bus su muzika. 30 metrų iki laidojimo biuro…“
Laima dalijosi nusivylimu:
„Aš taip pasigendu čia augusių medžių. Plynas laukas.“
Šie komentarai atspindi bendrą dalies visuomenės nuotaiką: už miesto pinigus sukurta erdvė laikoma labiau parodija, nei kultūros objektu.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius: nusivylimą kelia ir aikštės vaizdas, ir kaina
Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius komentuodamas visuomenei vagono-restorano aikštės projektą neslėpė nusivylimo. G. Lipnevičiaus teigimu, projekto kaina gerokai išpūsta, o nauda – abejotina. Cituojame Tarybos nario Facebook įrašą:
„Gyventojai į mane kreipėsi nuomonės dėl dar vieno mero pinigų įsisavinimo. Meras K. Račkauskis savo Facebook pasigyrė dar vienu „projektu“, tačiau vėl nutylėjo tiesą. Beje, šį projektą dar neseniai esu įvardijęs kaip galimą aferą – ir mano nuomonė nepasikeitė.
Radviliškyje, Laisvės alėjoje, baigta tvarkyti erdvė aplink tremtinių vagoną ir vagoną-restoraną. Oficialiai – veja, takeliai, apšvietimas, pavėsinė ir suoliukai. O realybėje ponai „įsisavino“ daugiau nei 470 tūkstančių eurų!
Paskaičiuokime:
- trinkelėmis išklota 1413 kv. m. Vienas kvadratas darbų su medžiagomis – apie 60 eurų.(Jei suma keitėsi, patikslinkite).Tai sudaro apie 85 tūkst. eurų;
- lieka net 385 tūkst. eurų už kelis suoliukus, apšvietimo stulpus, pavėsinę ir pievą. 385 000 eurų!!!
Ar ne per brangu? Ne kartą Tarybos posėdžiuose mero klausiau, ar jam neplyšta kostiumo kišenės nuo tokių sumų? Negana to, radviliškiečiams ir man kyla klausimas kam išvis to reikėjo?!
Dar viena tragedija – šalia tremtinių vagono pastatytas pramoginis vagonas-restoranas. Ar tai pagarba istorijai? Mano manymu, tikras pasityčiojimas.
Ką būčiau daręs aš? Mano siūlymas teiktas jau seniai: šioje vietoje turėjo atsirasti Geležinkelio muziejus su sunkiosios technikos ekspozicija, kuriai eksponatus buvo žadėję perduoti Šiaulių geležinkelio muziejininkai. „Vagonas–restoranas“ turėjo virsti maitinimo įstaiga bei stovėti kitur, priimti mokinius, bendruomenes, turistus. Vietoje to – sunaikinta erdvė ir ištaškyti pinigai, kuriuos galima būtų panaudoti ir kitoms erdvėms.
Dar kartą pabrėžiu – vagono restorano šalia tremtinių vagono neturi būti.
O dėl pinigų įsisavinimo – manau, kad už tokius „projektus“ meras ir jo kolegos turėtų ne girti save Facebook, o pasiaiškinti teisiamųjų suole.“
Kultūra be kultūros K. Račkauskio stiliumi?
Vagonas-restoranas Radviliškyje šiandien stovi kaip simbolis – ne kultūrinio atgimimo, o abejotinos mero Kazimiero Račkauskio savivaldybės administracijos politikos. Vietoje žadėto „turizmo ir kultūros objekto“ radviliškiečiai gavo betoninių takelių, skardinės pastogės ir kone pusės milijono eurų vertės trinkelių aikštę. Ar tai pagarba tremtinių atminimui? Ar tai investicija į miesto kultūrą? Ar tai tik dar vienas brangus projektas, skirtas užsidėti varnelę ir pasigirti socialiniuose tinkluose?
Šiandien atsakymai lieka neaiškūs. Tačiau vienas dalykas akivaizdus – gyventojų nepasitenkinimo ir nusivylimo šis projektas tikrai nesumažino. Priešingai, beveik pusės milijono eurų „kultūra be kultūros“ Radviliškio centre tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip valdžios prioritetai ir žmonių lūkesčiai gali atsiskirti. Kol kas labiau tikėtina, kad šalia tremtinių memorialo įrengta aikštė dar ilgai simbolizuos ne kultūrą, o tuštumą – tiek fizinę, tiek moralinę už beveik pusę milijono eurų.
Emilija Laukagalytė
