Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

V. Uspaskich: „Daiktus visada vadinu tikraisiais vardais“

Avatar

Paskelbta

data

Gegužės 20 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Svečias pristatė savo knygą „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“, atsakė į bendruomenės narių klausimus.
Kaip gyventi iki 150 metų
Svečias susitikimą su bendruomenės nariais pradėjo nuo pokalbio apie sveiką gyvenseną: „Mano knygoje rasite daug paslapčių: kaip gyventi iki 150 metų, kaip iki 100 metų daryti ir gimdyti vaikus, kaip būti laimingam ir sveikam. Ligos yra prisigalvotos, tai simptomai dėl nepadarytų darbų, nepastebėtų signalų iš išorės. Jeigu neklausai savo organizmo, ateina liga. Labai naudinga gyventi pagal gamtos dėsnius“. Pasak V. Uspaskich, jis savo knygą rašė dvejus metus, pasidalinti savo pasiekimais dvasiniame lygmenyje paskatino jo mokytoja. „Prieš 10 metų į vaistinę ėjau kaip į parduotuvę, to stengiausi neparodyti kitiems – norėjau atrodyti stiprus. Buvo daug ligų, 3-4 kartus per metus  kankino klastinga liga podagra. Buvo nedidelis akių piktybinis auglys, prasidėjo nervinis tikas ir man niekas nebegalėjo padėti. Tačiau dabar 5 metus nevartoju vaistų, save  užprogramavau gyventi iki 100  metų. Savo žinių ir patirties niekam neperšu, kalbu tada, kai žmonės klausia, visada dovanoju galimybę  susipažinti su savo patirtimi. Šiuo metu turiu daug energijos, atrodau jauniau nei prieš 10 metų“, – sakė politikas.
Veikla Europos Parlamente
Popietės dalyviams V. Uspaskich pristatė savo veiklą Europos Parlamente: „Lietuva turi 11 europarlamentarų, aš atstovauju liberalų – demokratų grupei kartu su P. Auštrevičiumi, V. Mazuroniu. Kadangi Europos Parlamente prašoma pasisakymus pateikti raštu, aš pateikiau 496 raštiškus pasisakymus. Jeigu nori, kad tavo pasiūlymus europarlamente įtrauktų į įstatyminius aktus, reikia siųsti juos komitetams, sukūriau 13 rezoliucijų. Parašiau nemažai straipsnių į Europos Parlamento spaudą. Ši veikla daroma tyliai, nerėkiant. 
Kreipiausi į ES komisiją dėl pensijų ir minimalus atlyginimo padidinimo, nes didžioji dalis įstatymų eina iš šios komisijos. Minimalus atlyginimas turėtų būti ne mažiau  kaip 700 eurų. Prancūzijos prezidentas E. Makronas pareiškė, kad minimalus atlyginimas turėtų būti  ne mažiau kaip 700 eurų,  nes labai negražiai atrodome pasaulyje. Tai įmanoma įgyvendinti, nes kai Prancūzijos prezidentas su savo komanda taip kalba, kitos šalys neprieštaraus. Jeigu toks teisės aktas bus priimtas Europos parlamente, Lietuva  turės jį vykdyti, nes pasirašytas fiskalinės  drausmės susitarimas, kurį privalu  vykdyti.  
Pasisakiau dėl vienodų visoje Europoje socialinių garantijų visiems studentams bei vienodų darbo sąlygų – tai labai svarbu. Pavyzdžiui, Lietuvos prekybininkai turi savo prekei uždėti 21 proc. PVM, o pardavėjams iš kitų šalių tai negalioja – jie išsiperka patentą ir gali prekes pardavinėti pigiau. Prieš metus atidarėme įmonę Lenkijos teritorijoje, vienas kilometras  nuo Lietuvos sienos. Lietuvoje pagamintas produktas ten tampa 30 proc. pigesnis ir ten važiuoja žmonės iš Lietuvos apsipirkti. Reikia kažką daryti, galvoti, kad taip nebūtų. Gamybos įmonių pelningumas  3- 3,5 proc., verslininkai negali mokėti didesnių atlyginimų darbuotojams, o dar reikia modernizuoti įmones, kad neatsiliktum.
Būtinos vienodos konkurencijos sąlygos visoje ES. Lietuvos įstatymai neleidžia įmonėms kooperuotis, susijungti. Prekybos tinkle „Lidl“ prekės vokiškos, nėra lietuviškų, o kur dėti lietuvišką produkciją?  Būtina apsaugoti ES rinką nuo produkcijos iš trečių šalių, kuriose nėra socialinių garantijų: Tailando, Indijos. Šie produktai žlugdo ES verslininkus bei rinką. Jeigu norime turėti pensijas ir socialines garantijas, reikia  apsaugoti rinką. ES ekonomika auga tik 1 proc., verslas pradeda  kurtis ten, kur pigiau, daugelis šalių yra prasiskolinusios. 
Visi parlamentarai palaiko pasiūlymą  padidinti išmokas žemdirbiams, tačiau ne visada derybos duoda norimą rezultatą. Pavyzdžiui, stojant į ES buvau LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Atominę elektrinę siūliau ne uždaryti, o tik sustabdyti, už tai nubalsavo LR Seimas. Sutartį į Briuselį nuvežė R. Paksas, tada buvęs prezidentu. Kai sutartis grįžo, pamačiau, kad  viena formuluotė išbraukta ir  parašyta  atominę elektrinę  uždaryti. Tai buvo padarytas nusikaltimas, Lietuvai kainavęs 10 mlrd. eurų.
ES komisijai teikiau pasiūlymą suvienodinti  baudžiamosios atsakomybės teisės aktus ir žmogaus teises teisinėje bazėje. Šis pasiūlymas bus svarstomas kitoje kadencijoje.
Siūlau suformuoti vieningą užsienio politiką, kad nebūtų iš mūsų šalies agresyvių pareiškimų. Vokiečiai, italai dirba su Rusija, o nuo mūsų politikų agresyvių pareiškimų kenčia ekonomika. Iš Lietuvos negalima daryti buferinės zonos – tai pavojinga. Jeigu Rusija ir Amerika norės pamatuoti savo jėgas, tai  vyks kitoje teritorijoje. Kai Sirijoje susirėmė Amerika ir Rusija, nedidelės gyvenvietės buvo nutrintos nuo žemės. Lietuva turi pasauliui siųsti taikos signalus. Baltarusijos prezidentas pasisodino Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos prezidentus, Vokietijos kanclerę ir pasirašė Minsko sutartį – visame pasaulyje savaitę Baltarusija buvo žvaigždė. Kodėl tai nedarė mūsų prezidentė? Pas mus sąlygos geresnės, mes – ES šalis. Agresyvi politika nenaudinga, reikia bausti ją propaguojančius išsišokėlius“.
Visuomenės nuomonės formavimas
V.Uspaskich bendruomenės nariams papasakojo apie visuomenės nuomonės formavimo mechanizmą: „2004  m. kilo Darbo partijos reitingas ir buvo sukurtas įstatymas, skirtas specialiai man, kad   politinės partijos vadovas vienasmeniškai atsako už partijos buhalteriją. Pagal šį įstatymą,  ką bepadarytų buhalteris, atsako pirmininkas. Po 11 metų trukusio teismo proceso buvau išteisintas – man skirta 1 mėnesio dydžio atlyginimo bauda. Atlaikyti šiam teismo procesui reikėjo daug jėgų ir sveikatos. Buvo neapskaičiuoti rėmėjų pinigai, bet nepadaryta jokio nuostolio valstybei ir žmonėms. Vieno straipsnio išspausdinimas man kainuoja  1000 eurų, o kas sumokėjo už 8 tūkst. straipsnių apie Darbo partijos bylą ir apie mane? O  TV laidos dar brangesnės – visuomenė buvo  dezorientuota. Kandidatavau į Vilniaus miesto merus, turėjau daug gerų idėjų, tačiau visas jas  nutrina priminimas apie šią bylą. Žmonės skundžiasi, kad blogai, nori permainų, tačiau renka  vis tuos pačius politikus.
Klausimai apie politiką ir tikėjimą
Susitikimo metu V.Uspaskich sakė, kad jam nėra nepatogių klausimų, į visus jis gali atsakyti. Bendruomenės nariai svečiui uždavė klausimų ir apie politiką, ir apie tikėjimą, ir apie vaikų auklėjimą. 
Apie nuomojamą laivą ir paskolą
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius klausė: „Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos išsinuomotą laivą „Independence“,  kodėl jo nepirkome kartu su lenkais, estais, latviais, o nuomojamės?“
Pasak V. Uspaskich, toks pat laivas stovi kitoje Baltijos jūros pusėje,  Kaliningrade. Tik Rusijos laivas kainavo  280  mln. eurų, o Lietuvos – 340 mln. Per 10 metų už laivo nuomą sumokėta daugiau kaip 400 mln. eurų, baigiasi nuomos sutarčiai jį  valstybė turi išpirkti, o jis kainuos 2,5 kartų brangiau nei stovintis Kaliningrade. Lietuva patirs žalos – mokam trigubai daugiau už energiją nei kitos šalys. 
„Krizės metu 2009 m. Lietuva pasiskolino pinigų  už 10 proc. palūkanų iš komercijos banko, kai kitos šalys skolinosi  už 3 proc.,  buvo patirta 2 mlrd. eurų žalos. Kas dėl to  kaltas?“,- pateikė klausimą G. Lipnevičius.
„Krizės metu 2009 m. Lietuva turėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo už 3 proc., ne iš komercijos banko. Šios paskolos reikalavo prezidentė D. Grybauskaitė, finansų ministre tuo metu buvo  I. Šimonytė, premjeru –  V. Kubilius. 2008 m. valstybės skola buvo 16,5 mlrd., o  išėjus V.Kubiliui, ji siekė  48 mlrd. D. Grybauskaitė per savo kadenciją  šią skolą 4 kartus padidino. Valstybė šiuo metu yra praskolinta. Tačiau manau, jeigu D. Grybauskaitei būtų  leista kandidatuoti, dauguma balsuotų jau už ją – žmonėms patinka užsiiminėti mazochizmu.“,- atsakė V.Uspaskich.
Ateitis valdant konservatoriams
Bendruomenės nariai domėjosi, kokią Lietuvos ateitį mato europarlamentaras valdant konservatoriams.
„Dabar ne konservatoriai valdžioje, o  per 2,5 metų nebuvo padaryta nei vieno kardinalaus sprendimo, kurie pakeistų ekonomiką iš esmės. Per rinkimus eisiu į Seimą kaip kandidatas į premjerus. Būti Seime ir neturėti sprendžiamojo balso nėra prasmės,  reikia turėti daugumą, nes premjeras ir dauguma turi 99 proc. galios“,- sakė politikas.
Apie viešuosius pirkimus
G. Lipnevičius teiravosi, kokia svečio nuomonė apie viešuosius pirkimus, kai  kėdės baseinui buvo pirktos po 750 eurų už vienetą. 
„Tai jūs patys dėl to  kalti, tai jūsų nusikaltimas. Priežastis esate jūs, kad  patinka toks meras“,- „tiesiai šviesiai“ atsakė V.Uspaskich.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius taip pat pasiteiravo, iš kur atsirado įžymioji frazė „tupas žurnalistas“.
„Aš visus daiktus vadinu  savo vardais. Kai buvau Seime, vienas žurnalistas to paties klausimo klausė tris kartus. Man atsibodo ir pasakiau: „ Gal tu tupas, juk jau tris kartus atsakiau. Tai pateko į eterį“,- atsakė europarlamentaras.
Apie dotacijas
„Kodėl nevyriausybinių organizacijų nariai privalo mokėti nario mokesčius kaip ir politinių partijų, kurios gauna dotacijas iš biudžeto, nariai? Kodėl nevyriausybinės organizacijos negauna jokių dotacijų?“  – klausė bendruomenės senjorų vadovė Rimantė Radavičienė.
„Yra galimybių skirti 2 proc. nevyriausybinėms organizacijoms, o partijoms dotacijos skiriamos   dėl skaidrumo. Pagal konstituciją, tik politinėms organizacijoms suteikta galimybė formuoti vyriausybę, jos turi būti pačios skaidriausios. Partijos turi išlaikyti būstines, mokėti darbuotojams. Anksčiau buvo leista lėšų gauti iš rėmėjų, dabar tai uždrausta – politinių partijų negali remti fiziniai ir juridiniai asmenys“,- atsakė politikas.
G.Lipnevičius pasidomėjo, kokia V.Uspaskich nuomonė apie visuomeninius rinkimų komitetus. 
„Manau, kad visiems turi būti vienodos sąlygos. Politinėse organizacijose, kad jos galėtų dalyvauti rinkimuose, turi būti  3 tūkst. narių, o  komitetuose – 20, taip pat komitetams  nėra griežtos finansinės  atskaitomybės. Turi būti vienodos sąlygos ir komitetams, ir partijoms“,- sakė Darbo partijos pirmininkas.
„Radviliškio rajono  savivaldybės taryboje yra Darbo partijos narių ir jų nuomonė kartais  kai kuriais klausimais skiriasi nuo bendruomenės nuomonės. Ar galima kreiptis į jus, kad  kaip partijos pirmininkas jiems nurodytumėte, kaip balsuoti vienu ar kitu klausimu?“,- klausė G.Lipnevičius.
„Aš negaliu vadovauti, tik galiu rekomenduoti ir patarti“,- atsakė Darbo partijos pirmininkas.
Apie tikėjimą
„Ar jūs tikintis ir kokią įtaką jūsų gyvenimui turėjo tikėjimas?“,- teiravosi popietės dalyviai.
„Aš esu tikintis ir labai giliai. Nuo pamatų pastačiau 2 bažnyčias, kurias pašventino Šventasis tėvas.  Vieną bažnyčią pastačiau  Archangelsko srityje – ten gimiau ir išaugau tremtyje, o ištremti buvome dėl to, kad mama sudegino komjaunimo bilietą. Naktį matydavau, kaip mama ištraukdavo ikoną ir melsdavosi. Šioje srityje buvo pastatyta bažnyčių, tačiau nei viena nebuvo pašventinta Šventojo tėvo. Patriarchas  sakė: „Nesuprantu, kaip atsidūriau tokiame užkampyje, neįsivaizduoju, ką tau reikėjo padaryti, kad čia atsidurčiau“. 
Tėvas Stanislovas pats mane surado –  atėjo pas mene į koncerną ir pasakė: „Būsiu tavo dvasinis Tėvas“. Aš restauravau Dotnuvos, Paberžės bažnyčias, Paberžėje Tėvui Stanislovui pastatėme namą –  arkivyskupas S.Tamkevičius buvo sumanęs Tėvą Stanislovą išsiųsti į vienuolyną, surinkome parašus, kad neišsiųstų. Kai jam gyventi buvo likusios 3-4 valandos, pakvietė atsisveikinti, pasakė, kas su manimi bus ir beveik viską teisingai. Buvau bedievis, man taip atsiliepė. Supratau, kad tikėjime reikia būti ir jau 10 metų neišeinu iš namų be dvasinės praktikos. Jos metu kalbu su Dievu apie aktualijas, dėkoju už tai, ką turiu: už gimines, draugus, kad vaikštau šia žeme, prašau palaiminimo. Nepriklausau jokiai religijai, priklausau Dievui, bendrauju su juo tiesiai, be tarpininkų“,- į klausimą atsakė V. Uspaskich.

Kokia nauda būti ES?
Popietės dalyviai teiravosi, kokia yra Lietuvos įmoka į ES biudžetą.
„Lietuva moka 1,2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, o gauna 5 kartus daugiau. Iš viso Lietuva iš ES jau gavo 100 mlrd. eurų. Tai didelė nauda, kad esame ES“,- sakė europarlamentaras.
Apie rinkimus į Seimą 
Pasak V.Uspaskich, jis už tai, kad rinkimai į Seimą vyktų pavasarį – tada nauja dauguma galėtų formuoti biudžetą. Susitikimai su kandidatais vyktų žiemą, tada gali dalyvauti daugiau rinkėjų. G.Lipnevičius teiravosi, ar politikas  už Seimo narių skaičiaus mažinimą.
„Seimo narių skaičiaus mažinimas neduotų naudos. ES institucijos reikalauja didesnio bendravimo, o sumažinus Seimo narių skaičių, būtų lėtesnis sprendimų priėmimas. Tas mažinimas – populistinis dalykas“,- sakė V. Uspaskich.
Apie mokyklas
Bendruomenės nariai klausė europarlamentaro nuomonės, kodėl Lietuvoje sparčiai smunka mokinių mokymosi rezultatai.
„Pasaulis eina į priekį, buvusi sistema: mokykla, mokinys ir mokytojas jau atgyveno. Šiandien reikia mokyti motyvacijos – kokiu tikslu reikia nueiti iš taško A  į tašką B. Vaikui reikia padėi orientuotis informacijos sraute, mokyti, kaip atsirinkti, kuri geresnė. Mūsų koncernas atidarė mokyklą „Lyderystė ir asmenybės ugdymas“ – šiandien turime auginti asmenybę“,- sakė svečias.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai svečiui gausiais aplodismentais padėkojo už skirtą laiką.
„Kavos popietės“ dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys G.Lipnevičius, organizuoti popietes jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, R. Radavičienė, V.Aleknienė A.Litinskas, I.Grakauskienė, B.Krikščiukaitienė, V.Girštautienė, T.Kojelienė, V.Goštautienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės nariai atidarė kurortinį sezoną

Avatar

Paskelbta

data

Ankstyvą  birželio 15  dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę į pirmąją šiais metais  kelionę prie Baltijos jūros.

Atvykus į kurortą, vieni bendruomenės nariai nuskubėjo pasisveikinti su Baltija, kiti pasuko Palangos bažnyčios link, treti mėgavosi Basanavičiaus gatvės atmosfera, dar kiti neskubėdami žingsniavo Birutės kalno link bei patraukė aplankyti Palangos Gintaro muziejaus. Nesvarbu, kas ir kur, svarbiausia, kad saulė ir geras oras poilsiautojus lepino iki pat vakaro. Šilta birželio  saulė nors dar kaip reikiant neįšildė Baltijos vandens, tačiau patys drąsiausi nepabūgo šalto jūros vandens ir  nėrė į saulėje mirguliuojančias bangas.
Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Lietuvos pajūryje.
Kadangi Lietuvoje vasara trumpa, autobusai prie jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija“

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės svečias – Šiaulių rajono meras

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 10 d., Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės namuose lankėsi  Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras ir LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas.
Pokalbis apie  dviejų rajonų politinius panašumus bei skirtumus
„Šiandien kalbėsimės, kuo skiriasi Šiaulių ir Radviliškio rajonai, kuo jie panašūs“,- pakviesdamas prisistatyti Šiaulių rajono merą A. Bezarą sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Nuoširdus ačiū, kad pakvietėte, šiek tiek nepatogiai jaučiuosi, kad nematau ilgamečio  rajono mero bei mano mokytojo A. Čepononio, tačiau į visus klausimus stengsiuosi nuoširdžiai atsakyti“,- sakė Šiaulių rajono meras. Beje, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius  kvietė ir Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį į susitikimą, tačiau jis neatvyko.

„Savivaldybėje dirbu nuo 2000 metų, dvejus metus dirbau seniūnu, devynerius metus – Žemės ūkio skyriaus vedėju, ketverius metus dirbau vicemeru ir antrą kadenciją rajono žmonių tiesiogiai esu išrinktas meru. Šiuose savivaldos rinkimuose esu išrinktas jau pirmajame ture, nes mane palaikė ir už mane balsavo daugiau, nei 50 procentų rinkimuose dalyvavusių žmonių. Nesu „sausas“ biurokratas, yra 400 hektarų šeimos ūkis, auginame mėsinius galvijus. Esu vedęs, užauginau sūnų ir dukrą, turiu du anūkus. Šiaulių rajone leidžiamo savaitraščio „Kuršėnų krašto žinios“ kritika verčia darbe pasitempti, o jeigu būtų tik liaupsės, pradėčiau galvoti, kad esu nepakeičiamas ir kad viską labai gerai darau“,- sakė svečias.
Pereidamas prie klausimų apie politiką, G. Lipnevičius svečio pasiteiravo, kiek šiuo momentu rajono tarybos pozicijoje  yra  A. Bezaro vadovaujamo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus narių.
„Šiaulių rajone „valstiečiai“ nuo 2000 m. turėjo ir merą, ir vicemerą ir administracijos direktorių, bet dėl įvairių aplinkybių šios pozicijos kito. Tačiau šioje kadencijoje vėl visose šiose pozicijose dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai. Galima palyginti: praeitą kadenciją  Taryboje  dirbo  9 „valstiečiai“, dabar turime 13 iš 25 Tarybos narių, koalicijoje su mumis dirba 2 liberalai. Opozicijoje yra 4 konservatoriai (praeitą kadenciją konservatoriai turėjo 3 Tarybos narius), socialdemokratai turėjo 6 Tarybos narius, dabar jų – 4, dar yra 2 „darbiečiai“. Noriu pabrėžti, kad net ir esant tokiam balsų santykiui, jeigu Tarybos nariai pateikia  konstruktyvius pasiūlymus dėl rajono gyventojų gerovės, į partiškumą nežiūrima. Esu nusiteikęs rasti  bendrą kalbą su visais“,- sakė Šiaulių rajono meras.
„Radviliškio rajone beveik visi seniūnai yra konservatoriai ir tik du socdemai. Kokia padėtis Šiaulių rajone, ar ten dauguma  seniūnų „valstiečiai“?“,- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Bezaro, iš 11 seniūnų tik 3 yra „valstiečiai“: „Su kai kuriais seniūnais dėl netinkamai atliekamų pareigų tenka ir pasipykti. Pagal šiandieninius įstatymus atleisti seniūną yra problema, net jeigu yra nusiskundimų iš žmonių. Seniūnas turi dirbti savo seniūnijos žmonėms, čia neturėtų lemti partiškumas“.

Apie žemės mokesčių skirtumus
„Šiaulių rajone žemės mokesčiai daug mažesni nei Radviliškio rajone: mūsų rajone žemės ūkio paskirties žemės mokestis 2019 m. yra 1,7 proc., 2020 metams po ilgų ginčų sumažintas iki 1,3 proc., Šiaulių rajone – apie 0,5 proc.; gyvenamosios paskirties žemės mokestis Radviliškio rajone –  0,8 proc., Šiaulių rajone – 0,26 – 0,32 proc.; mokestis verslo paskirties žemei Radviliškio rajone – 0,8 proc., Šiaulių rajone –  0,24 proc. Kaip jums pavyko taip sumažinti mokesčius?“- Šiaulių rajono mero klausė G. Lipnevičius.
„Kartais žemdirbiai nėra patys mylimiausi, ypač jeigu demonstruoja savo turtus, prabangius „džipus“. Tačiau rajone buvo partijų, kurios siūlė didinti žemės mokesčius 30 proc., šis pasiūlymas priimtas nebuvo. Buvo metų, kai mūsų rajono žemdirbiai dėl nepalankių oro sąlygų buvo atleisti nuo mokesčių, bet mūsų rajone labai gerbiami ir verslininkai. Stengiamės per kuo trumpesnius terminus padėti savo rajone įsikurti verslininkams, o turintiems namus netoli Šiaulių rajono patarčiau deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų rajone – žemės mokesčiai bus mažesni“,- sakė A. Bezaras.
Į pokalbį dėl žemės mokesčių įsijungė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas. Pasak jo, žemdirbiai negalėtų labai skųstis – Radviliškio rajone žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., kai tuo tarpu Biržų rajone jis siekia 2 proc.
„Seime žadama svarstyti projektą, pagal kurį būtų numatyta mokestį už apleistas žemes nuo 0, 01 proc. didinti iki 8 proc. Acokavuose dirbtuvės stovi apleistos, tai reikėtų apmokestinti, vidury miestelio niekas nešienauja žemės plotų – savininkai tuo nesirūpina, nes baudos nėra didelės“,- sakė LR Seimo narys.
Pasak A. Bezaro, su šia problema buvo susidurta ir Šiaulių rajone – mokestį už apleistas žemes buvo siūloma didinti iki 4 proc., šiuo metu beveik visi didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai yra įdirbti.
Pasak Šiaulių rajono mero, iš radviliškiečių taip pat kai ko galima pasimokyti: „Jūs žymiai mažiau lėšų išleidžiate mokinių  pavėžėjimui, galite šias lėšas investuoti į mokyklas. Sudarėme komisiją, kuri peržiūrėtų maršrutus, kad nevažiuotų tušti autobusai. Atvyksime ir pas radviliškiečius pasikonsultuoti dėl pavėžėjimo organizavimo“.
Kompensacijos važinėjantiems darbuotojams
Tarybos narys G. Lipnevičius pasidomėjo, ar Šiaulių rajone mokytojams kompensuojamas važiavimas į darbą.
„Darželių darbuotojams kompensuojame, daliai mokytojų – taip pat. Penkios rajono savivaldybės  įstaigos buvo perkeltos iš Šiaulių į Kuršėnus, ketvirtadieniais nuo 13 valandos pats dirbu Kuršėnuose. Perkeltų įstaigų darbuotojams kompensuosime  atvažiavimą į darbą, nes  keitėsi jų darbo vieta. Iš Kuršėnų iškėlus miškų urėdiją – liko pastatas, į kurį persikels Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, taip pat Švietimo paslaugų centras. Iš Šiaulių miesto kai kuriems padaliniams persikėlus į Kuršėnus, miestas pagyvėjo, nes čia atvažiuoja dirbti ir Šiaulių miesto gyventojų. Kuršėnai – buvęs pramoninis miestas: veikė cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių  medžiagų cechas, drenažo cechas,  gyveno per 15 tūkst. gyventojų,  šiuo metu liko apie 12 tūkst. Tačiau Kuršėnų miestas gražus, tvarkingas ir dar gražės, nes vykdoma daug darbų – žmonės tą patys mato: rekonstruojamos gatvės, daugiabučių kiemai, pradėta Gruževskių dvaro rekonstrukcija, nemažai darbų dar tik prasidės“,-  Kuršėnų perspektyvas apibūdino A. Bezaras.
G. Lipnevičius pasidomėjo, ar nereikėtų į Kuršėnus perkelti savivaldybės centro?
Pasak Šiaulių rajono mero, šiuo klausimu vyko gyventojų apklausos, Ginkūnų ir Vijolių gyventojai nenorėjo jungtis prie miesto. Apie tokį susijungimą turėtų  galvoti Seimo nariai ir tai turėtų būti padaryta iki savivaldos rinkimų.
Meras sprendžia visus klausimus
„Šiaulių rajono gyventojai džiaugiasi, kad meras išsprendžia daugelį klausimų labai greitai ir paprastai. Kaip jums tai pavyksta?“- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
„Jeigu seniūnai vietoje nesusitvarko su savo darbu ir nesprendžia kartais ir labai nesudėtingo klausimo, žmogus eina toliau, nes valdininkams kartais pritrūksta geranoriškumo ir žmogiškumo. Visas problemas bandau spręsti iš karto. Štai atėjo žmonės skųstis dėl valomo kanalo purvu nutaškyto bulvių lauko galiuko ir keliuko. Paprašiau darbuotojų kuo greičiau sutvarkyti  šią problemą, kol gyventojai grįžo į namus – purvo nebėra“,- apie savo  darbo metodus papasakojo svečias.
Aptartos ir socialinės problemos
Susitikimo metu buvo aptartos daugeliui aktualios ir socialinės problemos.
„Seime buvo siūloma didinti pašalpas, tačiau aš prieš pašalpų didinimą, reikia kurti darbo vietas. LSDP nariai siūlo LR Seimo nariams, kurie po kadencijos Seime neranda darbo, mokėti rentą – per mėnesį iki gyvos galvos būtų mokama po 1 tūkst. eurų, kai kuriems ir daugiau. Tačiau Seimas yra ketverių metų mokykla be diplomų ir netikiu, kad Seimo narys nerastų darbo – aš pats į savo įmonę pakviesčiau dirbti buvusį Seimo narį. R. Karbauskis taip pat sakė, kad šio projekto nepalaikys“,- sakė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas.
„Aš taip pat pykstu, kai savivaldybėje atidirbęs 10 metų specialistas sakosi nerandantis darbo. Seimo nariai sako, kad jų darbas labai sunkus, taip, iš tikro sunkus – 12 kandidatų į 1 vietą, o griovių kasti nėra nei vieno“,- A. Gaidžiūnui paantrino A. Bezaras.
Buvo aptartas ir „vaikų pinigų“ klausimas. Pasak A. Gaidžiūno, Seime kai kurių partijų nariai reikalauja „vaiko pinigus“ didinti nuo 50 iki  120 eurų, tačiau tam reikėtų 200 mln. eurų.
Šiaulių rajone savivaldybė iš savo biudžeto kiekvienam naujagimiui skiria po 300 eurų, kuriuos savo nuožiūra išleidžia tėvai. Tokį projektą Radviliškio rajono savivaldybės tarybai sakė siūlysiantis ir Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak Šiaulių rajono mero, rajone buvo pamažėję pašalpų gavėjų, tačiau aktuali išlieka bedarbių problema. Daugelis bedarbių nenori dirbti, jiems geriau gauti pašalpas, tad  auga  nauja bedarbių karta.Turizmo plėtra rajonuose
Bendruomenės narys, gidas Albertas Vitartas svečio teiravosi, kokia padėtis Šiaulių rajone su turizmu.
„Lankomiausi objektai mūsų rajone – Kryžių kalnas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Atskirų turistinių maršrutų dar nėra sudaryta, tad turizmo srityje yra kur padirbėti. Kad būtų sudaryti turistiniai maršrutai, būtina sukurti ir infrastruktūrą, kad keliaudami žmonės galėtų pailsėti, išgerti arbatos“,- sakė A. Bezaras.
„Reikėtų, kad kiekvienoje ir Radviliškio rajono seniūnijoje būtų surašytos lankytinos vietos, kurias žmonės galėtų apžiūrėti“,- merui pritarė A. Gaidžiūnas.
Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, jis rajono valdžiai siūlė įgyvendinti Radviliškio mieste Muziejaus gatvės projektą, tačiau  į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.
Bediskutuojant bei lyginant  Šiaulių ir Radviliškio rajonus, nepastebimai parbėgo beveik dvi valandos. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasveikino Šiaulių rajono merą A. Bezarą su artėjančiu vardadieniu – Antaninėmis ir įteikė gėlių. Abiems svečiams- Šiaulių rajono merui ir LR Seimo nariui buvo įteikta po suvenyrinį bendruomenės  medalį.
A.Bezaras, atsidėkodamas už šiltą priėmimą, įteikė knygą apie Šiaulių rajoną –  „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“.
„Labai malonu buvo bendrauti, pas jus labai šilta atmosfera“,- atsisveikindamas sakė svečias. 
„Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose „Kavos popietes“organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, R. Radavičienė, G. Chodosovskaja, E. Siudikienė, V. Goštautienė, V. Gerštautienė, A.Litinskas.
Kitą pirmadienį bendruomenės namuose svečiuosis net dviejų profesinių mokyklų vadovai bei mokytojai. Jie pristatys savo mokyklas ir visus susirinkusius pamokys floristikos bei konditerinio amato paslapčių, popietės dalyvius pavaišins keksiukais bei vaisių fondiu su šokoladu.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019