Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

V. Uspaskich: „Daiktus visada vadinu tikraisiais vardais“

Avatar

Paskelbta

data

Gegužės 20 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskich. Svečias pristatė savo knygą „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“, atsakė į bendruomenės narių klausimus.
Kaip gyventi iki 150 metų
Svečias susitikimą su bendruomenės nariais pradėjo nuo pokalbio apie sveiką gyvenseną: „Mano knygoje rasite daug paslapčių: kaip gyventi iki 150 metų, kaip iki 100 metų daryti ir gimdyti vaikus, kaip būti laimingam ir sveikam. Ligos yra prisigalvotos, tai simptomai dėl nepadarytų darbų, nepastebėtų signalų iš išorės. Jeigu neklausai savo organizmo, ateina liga. Labai naudinga gyventi pagal gamtos dėsnius“. Pasak V. Uspaskich, jis savo knygą rašė dvejus metus, pasidalinti savo pasiekimais dvasiniame lygmenyje paskatino jo mokytoja. „Prieš 10 metų į vaistinę ėjau kaip į parduotuvę, to stengiausi neparodyti kitiems – norėjau atrodyti stiprus. Buvo daug ligų, 3-4 kartus per metus  kankino klastinga liga podagra. Buvo nedidelis akių piktybinis auglys, prasidėjo nervinis tikas ir man niekas nebegalėjo padėti. Tačiau dabar 5 metus nevartoju vaistų, save  užprogramavau gyventi iki 100  metų. Savo žinių ir patirties niekam neperšu, kalbu tada, kai žmonės klausia, visada dovanoju galimybę  susipažinti su savo patirtimi. Šiuo metu turiu daug energijos, atrodau jauniau nei prieš 10 metų“, – sakė politikas.
Veikla Europos Parlamente
Popietės dalyviams V. Uspaskich pristatė savo veiklą Europos Parlamente: „Lietuva turi 11 europarlamentarų, aš atstovauju liberalų – demokratų grupei kartu su P. Auštrevičiumi, V. Mazuroniu. Kadangi Europos Parlamente prašoma pasisakymus pateikti raštu, aš pateikiau 496 raštiškus pasisakymus. Jeigu nori, kad tavo pasiūlymus europarlamente įtrauktų į įstatyminius aktus, reikia siųsti juos komitetams, sukūriau 13 rezoliucijų. Parašiau nemažai straipsnių į Europos Parlamento spaudą. Ši veikla daroma tyliai, nerėkiant. 
Kreipiausi į ES komisiją dėl pensijų ir minimalus atlyginimo padidinimo, nes didžioji dalis įstatymų eina iš šios komisijos. Minimalus atlyginimas turėtų būti ne mažiau  kaip 700 eurų. Prancūzijos prezidentas E. Makronas pareiškė, kad minimalus atlyginimas turėtų būti  ne mažiau kaip 700 eurų,  nes labai negražiai atrodome pasaulyje. Tai įmanoma įgyvendinti, nes kai Prancūzijos prezidentas su savo komanda taip kalba, kitos šalys neprieštaraus. Jeigu toks teisės aktas bus priimtas Europos parlamente, Lietuva  turės jį vykdyti, nes pasirašytas fiskalinės  drausmės susitarimas, kurį privalu  vykdyti.  
Pasisakiau dėl vienodų visoje Europoje socialinių garantijų visiems studentams bei vienodų darbo sąlygų – tai labai svarbu. Pavyzdžiui, Lietuvos prekybininkai turi savo prekei uždėti 21 proc. PVM, o pardavėjams iš kitų šalių tai negalioja – jie išsiperka patentą ir gali prekes pardavinėti pigiau. Prieš metus atidarėme įmonę Lenkijos teritorijoje, vienas kilometras  nuo Lietuvos sienos. Lietuvoje pagamintas produktas ten tampa 30 proc. pigesnis ir ten važiuoja žmonės iš Lietuvos apsipirkti. Reikia kažką daryti, galvoti, kad taip nebūtų. Gamybos įmonių pelningumas  3- 3,5 proc., verslininkai negali mokėti didesnių atlyginimų darbuotojams, o dar reikia modernizuoti įmones, kad neatsiliktum.
Būtinos vienodos konkurencijos sąlygos visoje ES. Lietuvos įstatymai neleidžia įmonėms kooperuotis, susijungti. Prekybos tinkle „Lidl“ prekės vokiškos, nėra lietuviškų, o kur dėti lietuvišką produkciją?  Būtina apsaugoti ES rinką nuo produkcijos iš trečių šalių, kuriose nėra socialinių garantijų: Tailando, Indijos. Šie produktai žlugdo ES verslininkus bei rinką. Jeigu norime turėti pensijas ir socialines garantijas, reikia  apsaugoti rinką. ES ekonomika auga tik 1 proc., verslas pradeda  kurtis ten, kur pigiau, daugelis šalių yra prasiskolinusios. 
Visi parlamentarai palaiko pasiūlymą  padidinti išmokas žemdirbiams, tačiau ne visada derybos duoda norimą rezultatą. Pavyzdžiui, stojant į ES buvau LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. Atominę elektrinę siūliau ne uždaryti, o tik sustabdyti, už tai nubalsavo LR Seimas. Sutartį į Briuselį nuvežė R. Paksas, tada buvęs prezidentu. Kai sutartis grįžo, pamačiau, kad  viena formuluotė išbraukta ir  parašyta  atominę elektrinę  uždaryti. Tai buvo padarytas nusikaltimas, Lietuvai kainavęs 10 mlrd. eurų.
ES komisijai teikiau pasiūlymą suvienodinti  baudžiamosios atsakomybės teisės aktus ir žmogaus teises teisinėje bazėje. Šis pasiūlymas bus svarstomas kitoje kadencijoje.
Siūlau suformuoti vieningą užsienio politiką, kad nebūtų iš mūsų šalies agresyvių pareiškimų. Vokiečiai, italai dirba su Rusija, o nuo mūsų politikų agresyvių pareiškimų kenčia ekonomika. Iš Lietuvos negalima daryti buferinės zonos – tai pavojinga. Jeigu Rusija ir Amerika norės pamatuoti savo jėgas, tai  vyks kitoje teritorijoje. Kai Sirijoje susirėmė Amerika ir Rusija, nedidelės gyvenvietės buvo nutrintos nuo žemės. Lietuva turi pasauliui siųsti taikos signalus. Baltarusijos prezidentas pasisodino Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos prezidentus, Vokietijos kanclerę ir pasirašė Minsko sutartį – visame pasaulyje savaitę Baltarusija buvo žvaigždė. Kodėl tai nedarė mūsų prezidentė? Pas mus sąlygos geresnės, mes – ES šalis. Agresyvi politika nenaudinga, reikia bausti ją propaguojančius išsišokėlius“.
Visuomenės nuomonės formavimas
V.Uspaskich bendruomenės nariams papasakojo apie visuomenės nuomonės formavimo mechanizmą: „2004  m. kilo Darbo partijos reitingas ir buvo sukurtas įstatymas, skirtas specialiai man, kad   politinės partijos vadovas vienasmeniškai atsako už partijos buhalteriją. Pagal šį įstatymą,  ką bepadarytų buhalteris, atsako pirmininkas. Po 11 metų trukusio teismo proceso buvau išteisintas – man skirta 1 mėnesio dydžio atlyginimo bauda. Atlaikyti šiam teismo procesui reikėjo daug jėgų ir sveikatos. Buvo neapskaičiuoti rėmėjų pinigai, bet nepadaryta jokio nuostolio valstybei ir žmonėms. Vieno straipsnio išspausdinimas man kainuoja  1000 eurų, o kas sumokėjo už 8 tūkst. straipsnių apie Darbo partijos bylą ir apie mane? O  TV laidos dar brangesnės – visuomenė buvo  dezorientuota. Kandidatavau į Vilniaus miesto merus, turėjau daug gerų idėjų, tačiau visas jas  nutrina priminimas apie šią bylą. Žmonės skundžiasi, kad blogai, nori permainų, tačiau renka  vis tuos pačius politikus.
Klausimai apie politiką ir tikėjimą
Susitikimo metu V.Uspaskich sakė, kad jam nėra nepatogių klausimų, į visus jis gali atsakyti. Bendruomenės nariai svečiui uždavė klausimų ir apie politiką, ir apie tikėjimą, ir apie vaikų auklėjimą. 
Apie nuomojamą laivą ir paskolą
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius klausė: „Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos išsinuomotą laivą „Independence“,  kodėl jo nepirkome kartu su lenkais, estais, latviais, o nuomojamės?“
Pasak V. Uspaskich, toks pat laivas stovi kitoje Baltijos jūros pusėje,  Kaliningrade. Tik Rusijos laivas kainavo  280  mln. eurų, o Lietuvos – 340 mln. Per 10 metų už laivo nuomą sumokėta daugiau kaip 400 mln. eurų, baigiasi nuomos sutarčiai jį  valstybė turi išpirkti, o jis kainuos 2,5 kartų brangiau nei stovintis Kaliningrade. Lietuva patirs žalos – mokam trigubai daugiau už energiją nei kitos šalys. 
„Krizės metu 2009 m. Lietuva pasiskolino pinigų  už 10 proc. palūkanų iš komercijos banko, kai kitos šalys skolinosi  už 3 proc.,  buvo patirta 2 mlrd. eurų žalos. Kas dėl to  kaltas?“,- pateikė klausimą G. Lipnevičius.
„Krizės metu 2009 m. Lietuva turėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo už 3 proc., ne iš komercijos banko. Šios paskolos reikalavo prezidentė D. Grybauskaitė, finansų ministre tuo metu buvo  I. Šimonytė, premjeru –  V. Kubilius. 2008 m. valstybės skola buvo 16,5 mlrd., o  išėjus V.Kubiliui, ji siekė  48 mlrd. D. Grybauskaitė per savo kadenciją  šią skolą 4 kartus padidino. Valstybė šiuo metu yra praskolinta. Tačiau manau, jeigu D. Grybauskaitei būtų  leista kandidatuoti, dauguma balsuotų jau už ją – žmonėms patinka užsiiminėti mazochizmu.“,- atsakė V.Uspaskich.
Ateitis valdant konservatoriams
Bendruomenės nariai domėjosi, kokią Lietuvos ateitį mato europarlamentaras valdant konservatoriams.
„Dabar ne konservatoriai valdžioje, o  per 2,5 metų nebuvo padaryta nei vieno kardinalaus sprendimo, kurie pakeistų ekonomiką iš esmės. Per rinkimus eisiu į Seimą kaip kandidatas į premjerus. Būti Seime ir neturėti sprendžiamojo balso nėra prasmės,  reikia turėti daugumą, nes premjeras ir dauguma turi 99 proc. galios“,- sakė politikas.
Apie viešuosius pirkimus
G. Lipnevičius teiravosi, kokia svečio nuomonė apie viešuosius pirkimus, kai  kėdės baseinui buvo pirktos po 750 eurų už vienetą. 
„Tai jūs patys dėl to  kalti, tai jūsų nusikaltimas. Priežastis esate jūs, kad  patinka toks meras“,- „tiesiai šviesiai“ atsakė V.Uspaskich.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius taip pat pasiteiravo, iš kur atsirado įžymioji frazė „tupas žurnalistas“.
„Aš visus daiktus vadinu  savo vardais. Kai buvau Seime, vienas žurnalistas to paties klausimo klausė tris kartus. Man atsibodo ir pasakiau: „ Gal tu tupas, juk jau tris kartus atsakiau. Tai pateko į eterį“,- atsakė europarlamentaras.
Apie dotacijas
„Kodėl nevyriausybinių organizacijų nariai privalo mokėti nario mokesčius kaip ir politinių partijų, kurios gauna dotacijas iš biudžeto, nariai? Kodėl nevyriausybinės organizacijos negauna jokių dotacijų?“  – klausė bendruomenės senjorų vadovė Rimantė Radavičienė.
„Yra galimybių skirti 2 proc. nevyriausybinėms organizacijoms, o partijoms dotacijos skiriamos   dėl skaidrumo. Pagal konstituciją, tik politinėms organizacijoms suteikta galimybė formuoti vyriausybę, jos turi būti pačios skaidriausios. Partijos turi išlaikyti būstines, mokėti darbuotojams. Anksčiau buvo leista lėšų gauti iš rėmėjų, dabar tai uždrausta – politinių partijų negali remti fiziniai ir juridiniai asmenys“,- atsakė politikas.
G.Lipnevičius pasidomėjo, kokia V.Uspaskich nuomonė apie visuomeninius rinkimų komitetus. 
„Manau, kad visiems turi būti vienodos sąlygos. Politinėse organizacijose, kad jos galėtų dalyvauti rinkimuose, turi būti  3 tūkst. narių, o  komitetuose – 20, taip pat komitetams  nėra griežtos finansinės  atskaitomybės. Turi būti vienodos sąlygos ir komitetams, ir partijoms“,- sakė Darbo partijos pirmininkas.
„Radviliškio rajono  savivaldybės taryboje yra Darbo partijos narių ir jų nuomonė kartais  kai kuriais klausimais skiriasi nuo bendruomenės nuomonės. Ar galima kreiptis į jus, kad  kaip partijos pirmininkas jiems nurodytumėte, kaip balsuoti vienu ar kitu klausimu?“,- klausė G.Lipnevičius.
„Aš negaliu vadovauti, tik galiu rekomenduoti ir patarti“,- atsakė Darbo partijos pirmininkas.
Apie tikėjimą
„Ar jūs tikintis ir kokią įtaką jūsų gyvenimui turėjo tikėjimas?“,- teiravosi popietės dalyviai.
„Aš esu tikintis ir labai giliai. Nuo pamatų pastačiau 2 bažnyčias, kurias pašventino Šventasis tėvas.  Vieną bažnyčią pastačiau  Archangelsko srityje – ten gimiau ir išaugau tremtyje, o ištremti buvome dėl to, kad mama sudegino komjaunimo bilietą. Naktį matydavau, kaip mama ištraukdavo ikoną ir melsdavosi. Šioje srityje buvo pastatyta bažnyčių, tačiau nei viena nebuvo pašventinta Šventojo tėvo. Patriarchas  sakė: „Nesuprantu, kaip atsidūriau tokiame užkampyje, neįsivaizduoju, ką tau reikėjo padaryti, kad čia atsidurčiau“. 
Tėvas Stanislovas pats mane surado –  atėjo pas mene į koncerną ir pasakė: „Būsiu tavo dvasinis Tėvas“. Aš restauravau Dotnuvos, Paberžės bažnyčias, Paberžėje Tėvui Stanislovui pastatėme namą –  arkivyskupas S.Tamkevičius buvo sumanęs Tėvą Stanislovą išsiųsti į vienuolyną, surinkome parašus, kad neišsiųstų. Kai jam gyventi buvo likusios 3-4 valandos, pakvietė atsisveikinti, pasakė, kas su manimi bus ir beveik viską teisingai. Buvau bedievis, man taip atsiliepė. Supratau, kad tikėjime reikia būti ir jau 10 metų neišeinu iš namų be dvasinės praktikos. Jos metu kalbu su Dievu apie aktualijas, dėkoju už tai, ką turiu: už gimines, draugus, kad vaikštau šia žeme, prašau palaiminimo. Nepriklausau jokiai religijai, priklausau Dievui, bendrauju su juo tiesiai, be tarpininkų“,- į klausimą atsakė V. Uspaskich.

Kokia nauda būti ES?
Popietės dalyviai teiravosi, kokia yra Lietuvos įmoka į ES biudžetą.
„Lietuva moka 1,2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, o gauna 5 kartus daugiau. Iš viso Lietuva iš ES jau gavo 100 mlrd. eurų. Tai didelė nauda, kad esame ES“,- sakė europarlamentaras.
Apie rinkimus į Seimą 
Pasak V.Uspaskich, jis už tai, kad rinkimai į Seimą vyktų pavasarį – tada nauja dauguma galėtų formuoti biudžetą. Susitikimai su kandidatais vyktų žiemą, tada gali dalyvauti daugiau rinkėjų. G.Lipnevičius teiravosi, ar politikas  už Seimo narių skaičiaus mažinimą.
„Seimo narių skaičiaus mažinimas neduotų naudos. ES institucijos reikalauja didesnio bendravimo, o sumažinus Seimo narių skaičių, būtų lėtesnis sprendimų priėmimas. Tas mažinimas – populistinis dalykas“,- sakė V. Uspaskich.
Apie mokyklas
Bendruomenės nariai klausė europarlamentaro nuomonės, kodėl Lietuvoje sparčiai smunka mokinių mokymosi rezultatai.
„Pasaulis eina į priekį, buvusi sistema: mokykla, mokinys ir mokytojas jau atgyveno. Šiandien reikia mokyti motyvacijos – kokiu tikslu reikia nueiti iš taško A  į tašką B. Vaikui reikia padėi orientuotis informacijos sraute, mokyti, kaip atsirinkti, kuri geresnė. Mūsų koncernas atidarė mokyklą „Lyderystė ir asmenybės ugdymas“ – šiandien turime auginti asmenybę“,- sakė svečias.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai svečiui gausiais aplodismentais padėkojo už skirtą laiką.
„Kavos popietės“ dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas, Tarybos narys G.Lipnevičius, organizuoti popietes jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, R. Radavičienė, V.Aleknienė A.Litinskas, I.Grakauskienė, B.Krikščiukaitienė, V.Girštautienė, T.Kojelienė, V.Goštautienė, O.Kazlovskaja, G.Chodosovskaja.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019