Socialiniai tinklai

Aktualijos

Užimtumo tarnyba: žemės ūkyje trūksta ir darbuotojų, ir darbo

Avatar

Paskelbta

data

Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Tačiau šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų.

2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai.

Į Užimtumo tarnybą iš šio sektoriaus  kasmet kreipiasi vidutiniškai 11,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per metus užsiregistravusių bedarbių skaičius svyruoja iki 10 proc.

„Pernai užsiregistravo 7,3 proc. daugiau darbo neturinčių asmenų iš žemės ūkio sektoriaus nei 2019 m., o bendroje registruotų bedarbių struktūroje tokių asmenų dalis sumažėjo 1,2 proc. punkto. Tai rodo, kad yra sektorių gerokai labiau nukentėjusių pandemijos metais, kuriuose darbo netekusių asmenų skaičius augo labiau“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Miškų ūkio darbininkams ir sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų pernai įregistruota daugiau nei tokį darbą norinčių dirbti. Nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų 1,6 karto daugiau nei norinčių dirbti kvalifikuotais žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkais. Augalininkystės ūkiuose pageidaujančių dirbti kvalifikuotais darbininkais – dukart daugiau nei ieškančių kvalifikuoto gyvulininkystės darbininko darbo.

Kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių paskutinės darbovietės pagrindinė veikla –  žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Daugiausiai darbo ieško nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai. Pernai tarp su žemės ūkio sektoriumi susijusio darbo ieškančių(nebūtinai prieš tai dirbę šiame sektoriuje)daugiausiaibuvo traktorininkų – 3,5 tūkst. (traktorininkų ieškoma ir statybos, ir pramonės sektoriuose), nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų (1,2 tūkst.), miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbininkų (0,7 tūkst.).

Sezoninių darbininkų poreikis

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbdaviai per šių metų pirmus du mėnesius Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 900 laisvų darbo vietų (78,7 proc. neterminuotam darbui). Sezoniniams darbams pateikta beveik 100 darbo pasiūlymų. Daugiausiai ieškoma braškių augintojų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų, pagalbinių darbininkų.

2020 metais žemės ūkio sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų –  tai 3,6 proc. mažiau nei 2019 m. Daugiausiai pasiūlymų  buvo Vilniaus, Pasvalio, Kėdainių,  Joniškio  ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklą vykdančių įmonių, daugiausiai ieškojusių darbuotojų dešimtuke – o UAB „Skogran“,, AB „Vilniaus paukštynas“,, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, UAB „Baltic Champs“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, UAB „Naradava“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, Žemės ūkio kooperatyvas „Olrevita“, UAB „Dembavos medelynas“, ŽŪB „AUGA Lankesa“.

Sezoniniams darbams pernai pateikta daugiau kaip 800 darbo pasiūlymų. Kas antra – nekvalifikuotiems ūkio derliaus nuėmėjams, pagalbiniams darbininkams, daržininkams, nekvalifikuotiems sezoniniams ūkio darbininkams, braškių augintojams, miško medelyno darbininkams, traktorininkams. 

Žemės ūkio sektoriuje pernai įsidarbino 6,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 81,1 proc. neterminuotai. Tarp neterminuotai įsidarbinusių vyrai sudarė 66,2 proc., moterų buvo didesnė dalis tarp pradėjusių dirbti terminuotai – 53,6 proc. Tarp neterminuotai įsidarbinusių jaunimas iki 29 sudarė penktadalį (21,1 proc.), 50+ asmenys – 36,6 proc. Pagal terminuoto darbo sutartis daugiausiai įsidarbino 50+ asmenys – 46,2 proc., jaunimas nesudarė nė dešimtadalio (8,9 proc.). 60+ amžiaus grupėje  terminuotas įsidarbinimas žemės ūkyje sudarė 11,5 proc.

Darbuotojų stygių jaučia 27,3 proc. darbdavių

Trečdalis apklaustų sektoriaus darbdavių pabrėžė, kad 2020 m. mažėjo įmonės veiklos apimtys (37,7 proc.) ir darbuotojų skaičius (29,3 proc.). Investicijas į įrengimus ir technologijas sumažino ketvirtadalis (26,3 proc.) darbdavių.

Per pandemiją veiklos apimtis padidino 18,2 proc. žemės ūkio sektoriaus darbdavių, o darbuotojų skaičius augo 12,1 proc. įmonių. Su darbuotojų trūkumu pernai susidūrė 27,3 proc. apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus darbdavių, kuriems kilo sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti.

Šiais metais stabilumą išlaikyti tikisi trečdalis apklausoje dalyvavusių žemės ūkio sektoriaus įmonių (34,3 proc.). Nedidelį veiklos augimą prognozuoja 4 proc. darbdavių,  nuosmukį –   59,6 proc., iš jų  41,4 proc. tikisi nedidelio veiklos nuosmukio, 18,2 proc. numato didelį savo įmonės veiklos apimčių mažėjimą. Beveik trečdalis apklaustų žemės ūkio darbdavių (31,4 proc.), patyrusių veiklos nuosmukį 2020 m., prognozuoja, jog grįžti į ankstesnį veiklos lygį prireiks ilgiau nei vienerius metus.

74,7 proc. žemės ūkio darbdavių prognozuoja, kad darbuotojų skaičius įmonėse  šiemet nesikeis, 12,1 proc. ketina didinti darbuotojų skaičių, 13,1 proc. – mažinti. Nepakitusį vidutinį darbo užmokestį prognozuoja 77,8 proc. darbdavių, 19,2 proc. išsakė planus didinti darbo užmokestį, 3 proc. – mažinti. Beveik penktadalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių ketina mažinti investicijas į įrengimus ir technologijas bei darbuotojų mokymą: atitinkamai  19,2 proc. ir 18,2 proc.

Nuo šių metų kovo 26 d. vykdantys individualią žemės ūkio veiklą asmenys (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus) taip pat turi galimybę kreiptis su prašymais dėl išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims.

Patikrinus, ar savarankiškai dirbančio asmens deklaruotos pajamos iš savarankiškai vykdytos veiklos  2020 m. sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su 2019 m., savarankiškai dirbantis asmuo bus laikomas nukentėjusiu nuo COVID-19 ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Norintys pretenduoti į šią išmoką, nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys VMI turi būti pateikę  Pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

III Tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas ,,Muzikuojantys berniukai”

Avatar

Paskelbta

data

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos organizuojamas III tarptautinis konkursas „Muzikuojantys berniukai“, įvyko šių metų kovo 26 d.

Konkursas sulaukė net 78 dalyvių iš daugelio Lietuvos (Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Varėnos, Kretingos, Kauno, Radviliškio, Šiaulių, Švenčionių r., Druskininkų, Raseinių) bei Latvijos (Liepojos, Rygos, Malpils, Jekabpils) miestų. Sudėtingomis karantino sąlygomis – tai didelis pasiekimas ir konkurso populiarumo bei reikalingumo patvirtinimas.

Kaip ir daugelis šiuo metu organizuojamų renginių, konkursas vyko nuotoliniu būdu (klausomi ir vertinami konkurso dalyvių vaizdo įrašai). Svarbu paminėti, kad ne tik įrašų darymas, bet ir visas mokymo procesas jau beveik pusę metų tęsiasi tik per nuotolį. Šiandien dažnai vartojamas terminas „nuotolis“, įvairiose veiklose turi ir skirtingą prasmę, ir nevienodas tikslo siekimo galimybes. Praktiniame muzikos atlikimo mokyme – tai neįtikėtinas iššūkis. Ką reiškia nuotolinis darbas muzikos meno bei muzikos instrumento įvaldymo mokyme, kai svarbu ne tik žinių ir informacijos perteikimas (kuris, žinoma vyksta lėčiau ir sunkiau), bet ir daug kitų, specifinių profesinių dalykų: atidus klausymas, aiškus girdėjimas, kūno padėtis ir laisvumas grojimo metu, judesių tikslumas, muzikos pojūtis, emocija, energija ir kt. Visa tai perteikti (ir mokytojui, ir mokiniui), kai skiria ekranas, išties sudėtingas iššūkis, tad, visi jį priėmę ir sugebėję pasiekti gero rezultato, verti didžiulės pagarbos ir dėkingumo žodžių: konkurso dalyviams už jų savarankiškumą, užsispyrimą, darbštumą, norą muzikuoti; mokytojams už išradingumą, kūrybingumą, ištvermę, rūpestį, meilę vaikams ir muzikai.

 Laisvai pasirinktą konkurso dalyvių programą skirtingose amžiaus grupėse (bendras dalyvių amžius 6 – 18 metų) vertino dvi tarptautinės žiuri komisijos: pianistų – pirmininkas Latvijos muzikos akademijos profesorius Normuds Viksne, nariai profesorius Rokas Zubovas ir Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Biruta Vaišienė; stygininkų (smuikininkų ir violončelininkų) – pirmininkė Sandra Grinberga (Latvija), narės LMTA lektorė, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, S. Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Kristina Kupšienė ir Klaipėdos J. Karoso muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Liuda Kuraitienė. Dalyvių pasirodymai (vaizdo įrašai) pagal surinktų balų skaičių buvo įvertinti laureatų (1, 2, 3 vietos) bei diplomantų vardais.

Radviliškio muzikos mokyklą jau nebe pirmą kartą šiais metais įvairaus lygio konkursuose atstovavo mokytojo Ryčio Borusevičiaus IV klasės mokinys Augustas Kazakėvič. Jei prieš du metus apskritai pirmą kartą dalyvaudamas tokio aukšto lygio kaip  „Muzikuojantys berniukai“ konkurse, Augustas laimėjo III vietos laureato vardą, tai šių metų konkurse jaunasis pianistas tapo  II vietos laureatu.

             Sveikiname nugalėtojus ir linkime naujų kūrybinių pasiekimų!

Skaityti daugiau

Aktualijos

Policija prašo atpažinti moterį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą  dėl sukčiavimo. Internetiniame tinklalapyje moteris, pasivadinusi „Gettry“, iš pardavėjos  apgaule išviliojo  striukę, kurios vertė – 170 eurų. Kovo 1 d. Šiauliuose, Aido g., prie prekybos centro „Akropolis“, užfiksuota moteris, įtariama, atsiimanti  išviliotąją striukę. Atpažinusius ją gyventojus  prašytume paskambunti tyrėjui Artūrui Augiu telefonais (8 700) 61490, (8 686) 44630 arba parašyti elektroniniu paštu arturas.augys@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi