Socialiniai tinklai

Aktualijos

Tyli vyriška liga: laiku nepastebėjus pavojinga gyvybei

Avatar

Paskelbta

data

Kasmet Lietuvoje fiksuojama apie 2,5 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Nors šiuo metu, laiku pastebėta, liga sėkmingai gydoma, deja, labai dažnai vyrai kreipiasi jau su įsisenėjusia ligos stadija ir apie 500 pacientų pagydyti nepavyksta. Vienas didžiausių šios ligos iššūkių: pradinėse stadijose ji sunkiai pastebima ir bene vienintelis patikimas būdas ją aptikti – profilaktinis patikrinimas.

Ligos pradžią pastebėti sunku

„Prostatos vėžio diagnozė nereiškia mirties nuosprendžio, nes yra naudojami labai progresyvūs gydymo būdai, kai operacijos pasekmės būna minimalios ir palyginti greitai atsistatoma. Tačiau yra vienas „bet“. Visa tai galioja, jei liga pastebima laiku“, – sako dr. Albertas Čekauskas, Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas.

Prostatos vėžys yra dažniausiai vyrams nustatoma onkologinė liga Europoje, o pagal mirtingumo rodiklius rikiuojasi 5–6 vietoje. Tačiau skirtingai nuo kitų ligų, prostatos vėžys yra labai klastingas, nes pirmose jo stadijose vyrai nejunta jokių simptomų.

„Kai kurie vyrai gali jausti apsunkintą norą šlapintis ar panašiai, tačiau tokie simptomai panašūs ir į gerybinio prostatos išvešėjimo simptomus, o tai vyresnio amžiaus vyrams pasitaiko dažnai, tad tikrai daug žmonių nemano, kad nutiko kažkas bloga“, – pasakoja A. Čekauskas.

Blogiausia yra tai, kad tuomet, kai pasirodo prostatos vėžio simptomai – padažnėjęs, kartais skausmingas šlapinimasis, kraujavimas šlapinantis, kaulų skausmai, reiškia, kad liga jau progresavusi ar net išplitusi po visą kūną ir gydymas bus sudėtingas ir nebūtinai sėkmingas.

Testuotis, testuotis ir dar kartą testuotis

„Vienintelė sąlyga lengviau pagydyti prostatos vėžį – pastebėti šią ligą pirmose stadijose. Diagnozavus ją pirmos stadijos metu, liga šiuo metu išgydoma 100 proc. Dažniausiai žmogus po gydymo net nejaučia jokių liekamųjų reiškinių ir gali gyventi pilnavertį kokybišką gyvenimą. Žinoma, tai priklauso ir nuo gydymo būdo, nes, tarkime, jei taikomas chirurginis būdas, gali likti tam tikrų liekamųjų reiškinių. Pavyzdžiui, apie 5 proc. pacientų atsiranda ryškesnis šlapimo nelaikymas. Tačiau ligą pastebėjus laiku, dažniausiai taikoma laporaskopija – operacija be didelio operacinio pjūvio, tad pacientai pasveiksta gana greitai ir lengvai, o ligoninėje užtenka praleisti porą dienų“, – pasakoja medikas.

Kaip pasakoja dr. A. Čekauskas, šiuo metu Lietuvoje pažengusi ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa, pagal kurią nemokamai gali pasitikrinti visi 50–70 metų amžiaus vyrai, kuriems atliekamas prostatos specifinio antigeno tyrimas (PSA) iš kraujo mėginio. Šis tyrimas yra atliekamas iš veninio kraujo, o rezultatai žinomi jau kitą dieną.

„Žinoma, šis tyrimas naudingas tik prostatos onkologinei ligai įtarti. Tačiau nustačius padidėjusį PSA tyrimą pacientas nukreipiamas urologui. Šiuo metu turime reikiamų įrankių įvertinti paciento riziką, esant reikalui paskirti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir įtarus pažengusią ligą atlikti prostatos biopsiją. Šis invazinis tyrimas leidžia galutinai patvirtinti onkologinę prostatos ligą“, – pasakoja A. Čekauskas.

PSA tyrimas atliekamas ne tik norint pasitikrinti profilaktiškai, bet ir sergant prostatos vėžiu, norint sekti ligos eigą, pastebėti jos suaktyvėjimą. Paprastai, atlikus pirmąjį nemokamą testą, pagal jo rezultatus gydytojas informuoja, kada tikslinga tirtis dar kartą.

„Iš tiesų dabartinė medicina, net lyginant su tuo, ką turėjome prieš dešimt ar dvidešimt metų, yra pažengusi daug toliau ir tai, ką, galbūt, teko patirti jūsų giminaičiams, dabar jau atrodo kaip pasenę gydymo būdai. Modernios technologijos, pažangūs gydymo ir operavimo metodai leidžia sėkmingai kovoti net su tokia liga kaip vėžys. Tačiau, kad medikai tai padarytų, reikia, kad pirmąjį žingsnį žengtų pats potencialus ligos nešiotojas – atliktų testą. Sugaišta valanda testui gali sutaupyti mėnesius skirtus gydymui, o gal net išsaugoti gyvybę“, – sako  Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė.

Rizikos grupėms testuotis reikia anksčiau

Gydytojas A. Čekauskas pastebi, kad tam tikroms grupėms vyrų derėtų PSA testą atlikti ir anksčiau nei sukaks 50 metų.

„Jei jūsų giminėje buvo bent vienas vyras, kuriam buvo diagnozuotas prostatos vėžys, derėtų PSA tyrimą atlikti anksčiau, t. y. nuo 45 ar net 40 metų. Jei tarp artimųjų ši liga buvo diagnozuota ne vienam vyrui, toks testas yra tiesiog privalomas“, – tvirtina A. Čekauskas.

Pasak jo, visi vyrai turėtų suprasti, kad vienintelis pakankamai neskausmingas būdas išvengti tragiškų padarinių – tirtis profilaktiškai ir taip laiku pastebėti ligą.

„Šiuo metu, taikant  pažangius gydymo metodus, galima visiškai suvaldyti ligą ir pagydyti pacientą. Pirmos stadijos prostatos vėžys yra pagydomas beveik 100 proc., kuomet vėlesnių stadijų – vos 30 proc. Pirmos stadijos vėžys daugeliu atvejų pagydomas lengvai ir be liekamųjų reiškinių, vėlesnėse stadijose galima tikėtis jau rimtesnių komplikacijų“, – informuoja medikas.

Asociatyvi nuotr.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019