Radviliškio rajono valdžia pagaliau viešai pripažino tai, apie ką rajone kalbama jau ne vienerius metus – dalis rajono gimnazijų be papildomų savivaldybės biudžeto lėšų išsilaikyti nebegali. Ir tai – ne teorinės prognozės ateičiai. Tai jau šiandienos realybė, sukelta visą rajoną kaustančios demografinės krizės – kaimiškos rajono gyvenvietės nyksta, o tuštėjančios gimnazijos nebegali išsilaikyti be papildomų biudžeto lėšų.
Vien šiemet Baisogalos gimnazijos bei Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos III–IV klasėms planuojama papildomai skirti net 152 460 eurų Savivaldybės biudžeto lėšų, nes šios klasės nebeatitinka valstybės nustatyto minimalaus mokinių skaičiaus. Pinigus mokykloms artimiausiame Radviliškio rajono savivaldybės posėdyje po balsvimo turėtų skirti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai.
Kelių mokinių trūkumas rajonui kainuos šimtus tūkstančių
Valstybės modelis aiškus – pilnai finansuojamai gimnazijos III ar IV klasei reikia mažiausiai 21 mokinio. Tačiau mero Kazimiero Račkauskio ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno pateiktais duomenimis, Baisogalos gimnazijoje nuo rugsėjo planuojami tik 19 vienuoliktokų. Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijoje situacija dar prastesnė – trečioje klasėje planuojama vos 17 mokinių, ketvirtoje – 19.
Kitaip tariant, rajonas jau moka dešimtis tūkstančių eurų už tai, kad kai kuriose gimnazijose tiesiog nesusidaro pakankamas vaikų skaičius. Ir būtent čia prasideda didžiausias paradoksas – kuo labiau rajonas tuštėja, tuo brangiau kainuoja išlaikyti dabartinį mokyklų tinklą.
Vienur – laikina skylė, kitur – grimztanti sistema
Mero ir Švietimo skyriaus vedėjo atsakyme žiniaslaidai aiškiai matyti, kad situacijos mokyklose jau vertinamos skirtingai. Baisogalos gimnazijos problema dar vadinama laikina – prognozuojama, kad papildomų lėšų poreikis artimiausiais metais gali siekti apie 77 tūkst. eurų. Tačiau apie Šiaulėnus kalbama jau visiškai kitu tonu. Meras K. Račkauskis pripažįsta, kad Šiaulėnų gimnaziją ištiko „ilgalaikė ir struktūrinė“ demografinė problema. Vien tam, kad iki 2030 metų Šiaulėnuose apskritai išliktų gimnazinės klasės, preliminariai gali prireikti apie 230 tūkst. eurų papildomų savivaldybės biudžeto pinigų. Ar valdininkai pasiruošę sumokėti tokią kainą?
Ar valdininkai pasiruošę sumokėti neišspręstų rajono tuštėjimo kainą?
Šiandien kalbama tik apie dvi gimnazijas. Tačiau demografiniai skaičiai rodo gerokai platesnę problemą – kaimiškos gyvenvietės sensta, jaunų šeimų mažėja, dalis žmonių išvyksta į didmiesčius ar užsienį, o vaikų skaičius rajone traukiasi beveik kasmet. Tai reiškia, kad šiandieniniai šimtai tūkstančių rytoj gali virsti dar didesne našta visam rajono biudžetui.
Ir čia jau kalbama nebe vien apie švietimą. Kuo daugiau savivaldybė bus priversta dengti tuštėjančių klasių išlaikymą, tuo mažiau pinigų liks kitoms sritims – keliams, infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ar realiai regionų gaivinimo politikai. Paradoksalu, tačiau net pats meras K. Račkauskis jau nebekalba apie rajono augimą, kalbama apie tai, kiek kainuos stabdyti smukimą.
Dar skaudžiau atrodo tai, kad problema neatsirado vakar. Patys savivaldybės vadovai pripažįsta, jog tendencijos buvo matomos jau nuo 2021 metų. Redakcijos vertinimu, per tą laiką rajonas taip ir nesulaukė aiškios ilgalaikės strategijos, kaip stabdyti jaunų šeimų nykimą regionuose ar kaip iš esmės spręsti tuštėjančių mokyklų problemą. Vietoje to šiandien jau kalbama apie papildomas biudžeto injekcijas, kurios leidžia sistemai dar kurį laiką išsilaikyti paviršiuje.
Tačiau net ir pačioje savivaldybės retorikoje girdėti nerimas. Kai valdžia pradeda vartoti sąvokas „ilgalaikė struktūrinė problema“, tai jau signalas, kad kalbama ne apie laikiną sunkmetį, o apie gilėjančią rajono nykimo krizę. O sąskaita už ją – vis didesnė.
Emilija Laukagalytė
