Šiuo laikmečiu dažnokai padejuojame, kad esame susvetimėję, užsisklendę savyje, lyg ne vienos žemės, ne vienos saulės vaikai būtume. Gal pritrūko gerumo, nuoširdumo?Tačiau, atidžiau pasižvelgę, pamatome daug gėrio apraiškų.
Kaip gera, kad bibliotekoje gimė knyga „Gerumo
šviesa“. Knyga išleista 2015metais. Išleido Radviliškio rajono savivaldybės
viešoji biblioteka. Leidybą parėmė rajono savivaldybė. Knygą rengė, kūrė
redaktorė Gražina Dunauskienė. Knygoje panaudota rajono savivaldybės ir
Viešosios bibliotekos archyvų medžiaga ir nuotraukos. Šis leidinys apie gerumą,
savyje užaugintą ir kitiems išdalijamą, nušviesinantį kasdienybę, sušildantį
širdį ir suteikiantį sparnus vilčiai, dovanojanti gyvenimo džiaugsmą ir amžiną
gėrio ilgesį.
Radviliškio rajono Metų Gerumo angelo vardas 2003-2014metais suteiktas 87
asmenims. Tarp apdovanotųjų – 9 Lietuvos respublikos įžymūs žmones, 4
užsieniečiai, kraštiečiai. Renginyje „Gerumo šviesa“ už kilnius žmonių darbus
ir poelgius suteiktas Metų gerumo angelo vardas. Jį pelniusieji apdovanoti
statulėlėmis „Gerumo angelas“(autorius Darius Grigaitis).
Trečio amžiaus universiteto knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai skyrė vieną
renginį pakalbėti apie gerumą, pašnekinti Gerumo angelo nominantus, kurių
besama ir „Beržėje“, narius: A. Januševičienę, Z. Zakienę, G. Dunauskienę bei
renginio viešnią gydytoją Irena Palionienę. Irena Palionienė savo humaniška
veikla pelnė aplink ją besiburiančių žmonių pagarbą, dėkingumą. Tik gimusi
kartu su tėvais buvo ištremta į Sibirą, kur praleido septynerius metus. Grįžusi
į Lietuvą, baigė vidurinę mokyklą, studijas Kauno medicinos institute. Nuo
1976-ųjų – Radviliškio ligoninės gydytoja. Kiek per tą laiką padėta, pagerbta,
patarta žmonėms! Tremties išgyvenimai jai giliai įsrėžę atmintin. Sugrįžti
praeitin, savo rūsčios vaikystės vietas, Irena turėjo galimybės po daugelio
metų, kai Radviliškio rajono delegacija važiavo aplankyti artimųjų tremties
vietų ir kapų. Daugelis ištremtųjų jau iškeliavo anapilin. Daugelis vargo
tarnybiniuose kolūkiuose, bet kas metai vis daugiau tokių, kurie nepatyrė nei
vargo, nei alkio, buvo atplėšti nuo Tėvynės.
Tokie renginiai, kai ne be jaudulio ir ašarų žmogus dalijasi savo praeities išgyvenimais, sušildo, pasilieka giliai atmintyje ir širdyje. Kaip gera, kad G. Dunauskienės iniciatyva gimė knyga, kurioje rašoma apie Gerumą. Paskaitykite, nenusivilsite! Geri žmonės šalia, dalinasi savo gerumu.
J. Kaučikienė
