Socialiniai tinklai

Aktualijos

Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų

Avatar

Paskelbta

data

Jei bus patvirtintas naujasis tiesioginių išmokų planas, didesnių išmokų sulauks besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, vidutiniai šeimos ūkiai, jaunieji ūkininkai.

Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrimą

Prieš ministerijai rengiant TI planą,  Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.

ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.

Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.

Siūloma atkreipti dėmesį į smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ūkių Lietuvoje yra vidutiniai ir būtent jų efektyvumas yra prasčiausias, tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą, išmokos turėtų būti mokamos laiptuotai, už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 1120 ha – 74 eurai už hektarą, už 2130 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki  108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų.

Palankios permainos numatomos jauniesiems ūkininkams, kurių Lietuvoje, pasirodo, mažėja. Veiklos esami nenutraukia – keičiantis ūkininkų amžiui, jie praranda jaunųjų statusą. Problema yra naujų jaunųjų ūkininkų įsitraukimas į žemės ūkio veiklą ir nedidelės ūkių apimtys – vidutiniškai jaunieji ūkininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinančių jaunų ūkininkų vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. Dėl to tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams siūloma nuo 54 eurų didinti iki 173 eurų už hektarą ir planuojama jas mokėti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha).

Daugiau skirtų pienininkams ir daržininkams

Permainos pasiūlytos skirstant susietąją paramą, kuria siekiama palaikyti bei paremti besitraukiančias žemės ūkio šakas. Didelis dėmesys skirtas šeimos ūkiams, kuriouse melžiamos pieninės karvės. Nebūtina turėti kelių šimtų melžiamų karvių, kad ūkis būtų pelningas. Remiantis skaičiavimais, užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą. Todėl išmokos už pienines karves vidurkį nuo 119 siūloma didinti iki 180 eurų. Melžiantiems iki 10 karvių išmoka už karvę naujuoju tiesioginių išmokų laikotarpiu siektų 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguočių – priklausytų 208 eurai už karvę, auginantiems nuo 51 iki 150 karvių už karvę būtų skiriama 260 eurų. Ūkyje, kuriame laikoma 151 karvė ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, būtų skiriama po 130 eurų, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir daržovių bei vaisių augintojus, todėl auginantiems atviro grunto daržoves vietoj 180 siūloma mokėti 500 eurus už hektarą, o vaisių augintojams parama nuo 237 eurų už hektarą kils iki 386 eurų. Nekistų tik parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto siūlymu į naująjį tiesioginių išmokų planą įtraukti riešutmedžiai – jų augintojams už hektarą bus mokama 150 eurų.

Didesnės išmokos – tik sąžiningiems

Gerų žinių yra ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologinių ūkių įsipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam laukų laikotarpiui, ūkininkas juos galės tiesiog uždeklaruoti ir gauti jam priklausančią išmoką.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio būtų nedeklaruojami, kaip ekologiškus ūkininkas juos galėtų pažymėti tik po kelerių metų. Tokia sąlyga norima pažaboti piktnaudžiaujančius ekologinėmis išmokomis ūkininkus, kurie atsiradus laukuose piktžolėms metus nusprendžia pabūti neekologiškais ūkininkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais vėl grįžta prie ekologinio ūkininkavimo ir didesnių išmokų. Jei bus pritarta naujajam tiesioginių išmokų planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis teks laukti pereinamąjį laikotarpį.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 3

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

„Auksinė krivūlė“ – ne už rajono pasiekimus

Avatar

Paskelbta

data

Vietos savivaldos dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai suorganizavo savivaldos apdovanojimus „Auksinė krivūlė“. Šį kartą  apdovanojimas po ilgos pertraukos pasisekė ir Radviliškio rajoną, jo į Vilnių atsiimti vyko meras Antanas Čepononis su Moterimi Saule – administracijos direktore Jolanta Margaitiene.

Ar „Auksinė krivūlė“ buvo išmaldauta?

Ne paslaptis, kad konservatoriams valdant Radviliškio rajoną, jis pagal gyventojų atlyginimų dydį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą sparčiai grimzta į dugną. Gal todėl ir savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ jau aštuonerius metus aplenkdavo Radviliškio rajoną. O ir už kokius pasiekimus galima teikti apdovanojimą, kai  Radviliškio rajono savivaldybės ypatingi nuopelnai būtų nebent dažnas valdininkų lankymasis teisme, nebaigtos brangios statybos, mažiausi medikų ir mokytojų atlyginimai regione bei visoje Lietuvos žiniasklaidoje skambantys skandalai apie Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus.

Tačiau merui A. Čepononiui  susiruošus   dalyvauti Seimo rinkimuose, situacija pasikeitė – Radviliškio rajonui „Auksinė krivūlė“ įteikta už glaudų savivaldos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą.

Dėl tokios  nominacijos kyla šiokių tokių abejonių – ar tik ne tos krivūlės rajono meras  spalio 5 dieną vyko į Vilnių maldauti? Juk reikia pasirodyti – štai dar netapęs Seimo nariu auksinius daiktus į rajoną parveža, o kai taps, tai jau visus auksu apipils ir iš visų jėgų dirbs, kad  tik „rajonui būtų geriau“.

Rajono ir kariuomenės bendradarbiavimas susiklostęs istoriškai

Dar kyla klausimas, ar  yra koks  bent koks Radviliškio rajono savivaldybės nuopelnas dėl to, kad  rajonas apsuptas Lietuvos kariuomenės padalinių? Rajone nuo seno yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenalas, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanoriai. Tiesa, dar Radviliškio rajone planavo įsikurti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, tačiau savo dislokacijos vieta batalionas pasirinko Šilalės miestelį.

„Glaudus bendradarbiavimas“ – stovėjimas šalia kariškių?

Na, o pastaruoju metu „labai glaudų“ bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene rajono meras A. Čepononis ir administracijos direktorė J. Margaitienė pademonstruoja  pastovėdamas šalia kariškių per iškilmingą  priesaikos ceremoniją,  vykstančią Radviliškio miesto aikštėje. Meras ir direktorė  paprastai stovi šalia aukšto rango kariškių, vadinasi, „glaudžiai bendradarbiauja“?

Ateities vizija – apdovanojimai už realius darbus

Belieka tikėtis, jog ateityje, galbūt rajoną valdant naujam merui, „Auksinės krivūlės“ Radviliškio rajonui bus teikiamos ne „pritempiant“ nuopelnus už  bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, o už realius pasiekimus. Pavyzdžiui, už atsakingą požiūrį į efektyvų finansų valdymą, kaip  Varėnos rajono savivaldybei ar  už smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, kaip Plungės rajono savivaldybei.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Replika Invaziniai kurmiai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškį pamėgo invazinis Sosnovskio barštis. „Paplentės“ soduose karaliauja invaziniai šliužai, tačiau tuo invazinės bėdos nesibaigė.

Miško gatvėje pastebėtas ir invazinis kurmis. Ieškodamas patelės poravimuisi, jis perkniso kelkraštį, įgriaudamas trinkeles. Kalbama, jog panaudos savo būsto įrengimui. Bet ir tai juokas, pasakojama, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse esama ir invazinių merų. Kai pagalvoji – siaubas.

Paulius Ropė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019