Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Teisme vieno kaltinamojo „sąžinė“ prabilo, kiti ginė viešą interesą

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti 9 asmenims, įskaitant ir Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį. Posėdyje buvo išklausyti dar 6 kaltinamųjų pasiaiškinimai. Teismo iniciatyva posėdyje dalyvavo ir dvi savanorės, kurių neoficiali pareiga – stebėti procesą stebinčius visuomenės atstovus bei oficialiai padėti visiems įgyvendinti savo teises. Toks teismo sprendimas tikriausiai buvo nulemtas po to, kai prieš bylą vedančią teisėją E. Montvidienę buvo parašytas skundas Teisėjų etikos ir garbės komisijai dėl galimų neetiškų teisėjos veiksmų posėdžio metu prieš ne proceso dalyvius bei skirtingo teisės aktų taikymo. Dar prieš posėdį merą ginantis advokatas A. Liutvinskas kaltinamųjų apklausą įvardijo kaip „išpažinties atlikimą“. Posėdžio metu buvo apklausti visi kaltinamieji, išskyrus juridinį asmenį UAB „Leo Statyba“.

Buvęs administracijos direktorius E. Pranevičius teigė gynęs viešą interesą

Pirmasis ėjo liudyti kaltinamasis E. Pranevičius. Skirtingai nuo prieš tai liudijusių A. Juodžio ir G. Žilėno bei Radviliškio rajono mero pareigas einančio A. Čepononio, buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius nuo pat pradžių demonstravo menamą teksto suvokimą. Garsiai teismui perskaitė iš anksto paruoštą pareiškimą, kuriame akcentavo, kad supranta jam pateiktus kaltinimus, bet kaltės nepripažįsta ir kaltu savęs nelaiko. Savo veiksmus įvardijo kaip viešo intereso gynimą. Nepamiršo paminėti, kad tai darė pasitaręs su  A. Čepononiu, kadangi E. Pranevičiui tuo metu atrodė, kad ne rajono savivaldybės Taryba, o meras buvo jo tiesioginis vadovas. Pradėjus prokurorui ir teismui uždavinėti klausimus, kokiais pagrindais buvo skiriamos lėšos Latvių kultūros centro rekonstrukcijai, Obelėlės gatvės asfaltavimo darbams, E. Pranevičiaus kompetencija išgaravo kaip rytinis rūkas giedrą dieną. Neseniai pradėjęs eiti atsakingas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, E. Pranevičius net nesuprato, kokiose netinkamose „rogėse“ jis sėdi. Tai puikiai iliustruoja jo pasakymas teismui, kad kooperatyvo „Dobilas“ finansinius sunkumus jis prilygino ekstremaliai situacijai. Teisėja E. Montvidienė uždavė retorinį klausimą, ar buvo sušaukta ekstremalių situacijų komisija. Dėl galimo neteisėto išankstinio pinigų  pervedimo „Dobilo“ įmonei, kurios akcininkas kitas kaltinamasis G. Žilėnas, E. Pranevičius atsakė, kad artinosi žiema ir būtinai reikėjo skubiai pabaigti asfaltavimo darbus. Teismas dar sykį tikslinosi, ar rugsėjo 28 – oji yra žiema? O pinigus, pasitaręs su savo „vadovu“ A. Čepononiu, skyręs norėdamas apsaugoti viešąjį interesą, nes per žiemą be asfalto likusi gatvė netektų dalies investicijų arba pareikalautų jų daugiau pavasarį, kadangi nukentėti gali darbų atlikimo kokybė. O kaip svarbiausią kozirį ginant viešą interesą, E. Pranevičius mėtė spalio 15 dienos kozirį: pasak jo, tik iki šios datos galima asfaltuoti gatves. Kaip iš to pasijuoktų kai kurių rajono gatvių ir kelių naudotojai, pavyzdžiui, Radvilonių plento arba Vaisių gatvės

Liudija scenos „grandas“ R. Juzukonis

Scenos baimės nedemonstruojantis mero „šaikos“ dainorėlis drąsiai atsistojo už pakylos. Pirmas konkursas dėl Latvių kultūros centro projekto neįvyksta ir atsitiktinai gatvėje „pasimaišo“ buvęs „Leo Statyba“ direktorius L. Šeštokas. Pasak parodymų, R. Juzukonis čia pat, gatvėje, atvėręs jam savo širdį ir išdėstęs savo sielos sopulius, tai yra sunkumus dėl jo idėjos prikelti naujam gyvenimui miesto parke stovinti griuvėsį. Apie tik statistų vaidmenį naujame konkurse identiškomis sąlygomis dalyvavusius dalyvius jis net žinoti negalėjo, o kur dar tokia sunki atsakomybė dėl sėkmingos projekto ateities ir ES lėšų įsisavinimas, ir visa tai užgulė jo „artistiškus“ pečius įgyvendinant Tarybos valią. Teisme net parodymus pakeitė, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tik pats kaltinamasis R. Juzukonis galėtų pasakyti, ar storos kalėjimo vienutės grotos, ar rūstūs STT agentų veidai, ar kitos priežastys lėmė, jog tuo metu sakė tai, kam dabar prieštarauja. O pateikiamų dokumentų gausybė pasipylė tarsi iš gausybės rago: pateikė ir polisų kelis variantus, ir sutartis su parašais ir be jų, ir net įsakymą dėl atostogų, kurių metu kažkas kitas pasirašinėjo dokumentus. Ir visa tai turi patvirtinti, kad scenos artistas visiškai nekaltas. Ar teismas pasiduos R. Juzukonio aktoriniams sugebėjimams, parodys tik laikas.

„Kalba“ STT „skundikas“

Dar per pietų pertrauką mero A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas nesitverė savame kailyje ir jau kelintą sykį iš eilės bandė prokurorui ir kitiems įrodyti, kad dėl visko kalta … STT! Advokato manymu, po bylos išnagrinėjimo, Radviliškio rajono savivaldybė turėtų civilinio proceso tvarka paduoti į teismą STT ir išsireikalauti padarytą žalą. Kitu atveju, ši teisėsaugos institucija niekada nepasimokys, o ir toliau griaus „vargšų feodalų“ gyvenimus ir „naikins“ galimybes regionuose „įsisavinti“ ES lėšas. Teismui pratęsus posėdį, liudyti buvo pakviestas V. Žičkus. Šis kaltinamasis į „Leo Statybą“ atėjo iš darbo biržos pagal sudarytą partnerystės sutartį. Tačiau išėjus iš darbo tuometinei direktorei V. Adomaitienei, jis 2011 m. lapkričio mėn. „tapo“ laikinuoju įmonės direktoriumi su likusiais 18 litų sąskaitoje. O kai pasakė, kad visus darbų atlikimo aktus ne tik pasirašydavo, o ir atiduodavo STT, neišlaikę kito kaltinamojo K. Čiūdaro nervai ir jis pusbalsiu šnibždėjo: „..pats išsidavė, jis skundikas, skundikas“. Jo apklausa neužtruko nei pusvalandžio, o klausimais jį apipylė tik G. Žilėno advokatas A. Kliunka.

Kaltinamasis K. Čiūdaras prisipažįsta kaltu

Ar paveiktas nervinio šoko, ar didelės įtampos, bet liudyti pradėjęs buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistas K. Čiūdaras  iš karto pripažino savo kaltę dėl 2011 m. birželio mėn. pasirašyto darbų atlikimo akto. Juo buvo užfiksuota neva atliktų darbų už 226 tūkstančius litų (virš 65 tūkstančių eurų), nors realiai tebuvo vos už 36 tūkstančius litų (arba beveik 10,5 tūkstančių eurų). Motyvas šio kaltinamojo buvo toks pat kaip ir E. Pranevičiaus bei R. Juzukonio: ginė VIEŠĄ INTERESĄ. Įsijautę į gynėjų vaidmenį, kaltinamieji patys pamiršo, kad tapo didžiausiu VIEŠO INTERESO siaubu, nuo kurio dabar jau prokuratūra, padedant STT, teisme gina viešą tiek Radviliškio rajono bendruomenės, tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES interesą sąžiningai bei konkurencingai panaudoti ES ir LR, ir tuo pačiu Radviliškio rajono biudžetų lėšas.

Prokuroro A. Mirnyj paklaustas apie 2011 m. rugsėjo mėnesio pasirašytų darbų aktą 250 tūkstančių litų (72 tūkstančiams eurų) sumai, nors telefoninio pokalbio metu su dabar jau nušalintuoju Radviliškio kultūros namų direktoriumi R. Juzukoniu minima realiai atliktų darbų už 110 tūkstančių litų (beveik 32 tūkstančiai eurų), kaltinamasis K. Čiūdaras kaltės nepripažino ir sakė, jog tai tegalėjo būti kažkoks neaiškumas ar nesusipratimas. Be to, teismui teigė, kad jis, kaip techninę objekto priežiūrą atliekantis specialistas, nesidomėjo, kokie piniginiai srautai vyko. Jis tiesiog pasirašinėjo būtinus dokumentus, kurie buvo reikalingi laiku gauti ES finansinę paramą. Problemos esą prasidėjo tik tada, kai kontroliuojančios institucijos specialistė atvyko į vietą. Į teisėjos klausimą, kam jis pranešęs dėl neteisėto savo veiksmo, K. Čiudaras sumurmėjo: „Padaręs nusikaltimą juk nesidžiaugi ir nepuoli visiems girtis“. Ar apie tai negalėjo žinoti R. Juzukonis, su kuriuo šis kaltinamasis teigė bendravęs kone kasdien, ateityje turės nuspręsti teismas. Į prokuroro tikslinamąjį klausimą, dėl kurios konkrečios baudžiamosios veikos kaltinamasis prisipažįsta, K. Čiudaras nebebuvo toks tikslus ir į klausimą nebuvo atsakyta. Šis kaltinamasis apklausos pabaigoje  teismo paprašė prie bylos prijungti 2012 m. liepos mėn. statybos eksperto atliktą ekspertizę dėl atliktų Latvių centro papildomų darbų. Kai „Leo Statyba“ akcininkas A. Juodis vos prieš vieną posėdį teismo prašė kreiptis į statybos ekspertus dėl tokios pačios išvados, nebuvo atsiradusi būtinybė net užsiminti apie tokio dokumento egzistavimą, todėl šios dienos perspektyvoje teismo sprendimas atmesti A. Juodžio prašymą atrodo tiesiog saliamoniškas.

Liudija vis dar administracijoje dirbantis specialistas

Priešpaskutinis „atgailauti“ buvo pakviestas kaltinamasis R. Eigminas. Šis vis dar Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyr. specialistas perskaitė iš anksto pasiruoštą pareiškimą, kuriuo pabrėžė, jog jam pateiktus kaltinimus supranta, bet jų nepripažįsta. Vėliau kaltinamojo ir jo gynėjos S. Balčiūnienės dialogą pertraukė teismas, kai net jos kolegos pradėjo šypsotis iš advokatės milžiniškų pastangų atsakinėti už savo klientą. Nors jam buvo priskirti 5 objektai, tačiau išskirtinis dėmesys buvo skirtas Šaukoto šv. Trejybės bažnyčiai. Šiam projektui, kurį vykdė „Leo Statyba“, net skirtas buvo avansas medžiagoms pirkti. Aiškinantis avanso gavimo aplinkybės, kaltinamasis R. Eigminas išdėstė teismui, kad tuometinis direktorius M. Švagždys davė suprasti, jog įmonės akcininkai, tuometiniai Tarybos nariai, viską suderino su rajono valdžia, suprask, su meru A. Čepononiu. Akivaizdžiai jaudindamasis kaltinamasis R. Eigminas negalėjo atsakyti teismui, kodėl buvo būtina pasirašyti ant neva darbinio dokumento be jokios juridinės galios ir juo remiantis skirti avansą. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl jam daryto spaudimo, susijusio su  Šaukoto šv. Trejybės bažnyčios projektu, iš mero A. Čepononio pusės R. Eigminas teismo salėje komentavo taip: „Niekada nėra malonu eiti pas viršininką ant kilimėlio“. Tokius žodžius girdint iš vis dar savivaldybės administracijoje dirbančio specialisto lūpų darosi baugu galvojant, kokiomis sąlygomis turi dirbti administracija.

Paskutinė liudija A. Šukienė

Ji taip pat teismui perskaitė iš anksto pasiruoštą pareiškimą, kuriuo nepripažino savo kaltės. Su pateiktu kaltinimu, kad iš anksto susitarė su kitu kaltinamuoju R. Juzukoniu dėl paslaugų, kurių net neatliko, apmokėjimo, nesutiko. Ji teigė, kad buvo parengusi projektą, su juo buvo susipažinusi, todėl galėjo vykdyti veiklą, numatytą LR statybos įstatyme, įpareigojančiame turėti tokiuose objektuose projektų vykdymo priežiūros specialistą. Kodėl birželio 28 d. pasirašė sutartį, o jau birželio 29 d. gavo pinigus už darbą, kaltinamoji teigė, kad ji jau anksčiau vykdė šio projekto priežiūrą, o vienos dienos skirtumas – tik sutapimas.

Kitas teismo posėdis numatytas gegužės 9 dieną, kuriame bus apklaustas paskutinis kaltinamasis – juridinis asmuo UAB „Leo Statyba“ arba jo atstovas ar gynėjas. O toliau turėtų būti baigiamosios prokurorų ir kaltinamųjų advokatų kalbos. Teismas artėja į pabaigą ir gal jau merui A. Čepononiui bei jo „šaikai“, kaip juos įvardina advokatas A. Liutvinskas, per Joninių laužus gali būti nelabai smagu šokinėti.

 

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi