Socialiniai tinklai

Aktualijos

Teikiantis džiaugsmą ir viltį gyventi

Avatar

Paskelbta

data

Sakoma, kad visada pamėgsti sulaukęs tam tikro amžiaus. Matyt, tame yra tiesos. Eugenija ir Antanas sodo sklypą nusipirko tuomet, kai apsigyveno bute su patogumais. Atsirado marios laisvo laiko. Nuo seno darbas jiems abiems buvo pirmasis gyvenimo malonumas. Tad netrukus, kai sodo pirkimo dokumentai buvo sutvarkyti ir įsigaliojo, teko pasiraitoti rankoves. Pažvelgus į apleistą žemės sklypą kūnu nubėgdavo šiurpuliukai. Aplink sodo namelį – vienos piktžolės ir šabakštynai.

Apie kokį nors dirvos ravėjimą nebuvo nė kalbos. Pirmiausias darbas-sužėlusios pievos perkasimas, žemės atgaivinimas. Apie sodo išplanavimą irgi nebuvo įmanoma svajoti. Viską atgaivinti galėjai tik užsiėmus daržininkyste. Greitai naujieji sodo šeimininkai įsitikino, kad stebuklingiausias dalykas-atkaklumas ir šeimyninė ranga. Jei vienas ką sugalvojo, tai kitas neabejodamas pritarė. Neapsieita ir be sūnaus, marčios, dukros ir anūkų pagalbos.

Ateitis pirmiausia gimsta svajonėse. O kada gi svajosi, jei ne naktį? „O nemigo naktie, manų svajų globėja, apgaubus žemę drėgnu apsiaustu, pati šalta ir nebyli, sustoji po mano langu sodo pakrašty…“(I.V.). Taip po dienos darbų pasinėrusi svajonėn Eugenija ir užmigdavo. Jei vyrui norėjusi užauginti kuo daugiau ir įvairesnių daržovės (o tai jam puikiai sekėsi), tai Eugenija vis dažniau pagalvodavo apie gėles. „Gyvenimas trumpas – mąstydavo sau viena – tai nėra kada savo norų atidėlioti“. Juolab, kad naujosios sodo kaimynes pavasarėjant vis siūlydavo gražiausių gėlių daigų. Neblėstantis po niūrios žiemos pasirodžiusios augmenijos optimizmas buvo kažkoks stebuklingas. Jis džiugindavo ir kiekvienais metais buvo vis kitoks. Ir ne tik džiugindavo, o ragindavo kurti savo grožio pasaulį.

Artėjant pavasariui, regis, iš anksto Eugenija žinodavo, kaip viskas bus. Žemė iš pradžių brinks, skleis nenusakomą kvapą, ims rausti medžių kamienai, galiausiai iš visų pusių pasipils žaluma ir gėlės. Iš nuostabos ir džiaugsmo šoks širdis, stebėsi ir neatsistebėsi. Eugenijai ir Antanui patiko sodo kvapai, patiko suleisti į žemę pirštus. Svajodami, sugalvodami ką nors įdomaus ir naujo, dirbdami jie išpuoselėjo savo sodą. Atgijo perdažytąs sodo namelis, prigijo ir išsilapojo vyšnios, trešnes, pasipuošė žiedais ir vaisiais sausmedis, gervuogės, avietės, šilauogės. Poilsiui per vasaros karščius buvo suręsta pavėsinė, prasiplėtė gėlių salelės.

Sodas tapo prieglobsčiu ir vieninteliu džiaugsmą teikiančiu dalyku. Ypatingai, kai suvažiuodavo vaikai, anūkai ir vaikaičiai. Būdavo miela bendrauti su mylimais žmonėmis, kaip dabar dažnai sakoma, būti čia ir dabar.

Artimieji vertino tėvelių sumanymus, buvo įsitikinę, kad sodas jiems – neišsenkantis gyvybės šaltinis, ne tik teikiantis džiaugsmą, bet ir viltį gyventi. Laikui bėgant sodas vis gražėjo, vis keitėsi, puošėsi. Nė vienas užmanymas neįvyko „lydekai paliepus man panorėjus“. Kad ir paskutinis sodininkų džiaugsmas – šulinys. Jis labai labai reikalingas. Vien gerų norų nepakako. Reikėjo ir išmanančių pagalbininkų. „Niekas nežinojo dar, ar tu esi  (vanduos), bet jau buvai mums reikalingas… Kai tas vandens ieškotojas atėjo, jis tepasakė tiek: -Turėtų būti “. (Just. Marcinkevičius)

Dirbančių ir svajojančių pastangos ne kartą buvo įvertintos sodo bendrijos „Pušelė“ valdybos. Bet didžiausias įvertinimas, kai kaimynai čia užsuka pasisvečiuoti, atsigerti kavutės, paskanautu uogų ar daržovių, pasigėrėti alpinariumu, baseinėliu, kvapniomis gėlėmis. Gyvenimas bėga kur kas greičiau nei metai, atnešdami ne tik džiaugsmą, bet ir bėdų. Sunki šeimininko liga atėmė jam galimybę paskęsti darbuose, bet paliko galimybę būti sode, stebėti, kaip metų laikas daro savo pataisas gamtoje. Ligos patale kaip niekad anksčiau žmogus suvokė, kad darbas buvo tikrasis jojo lobis. Ir jei jį radai, tai ir buvo tikrasis tavo pašaukimas… Sunku Eugenijai po vyro mirties buvo suvokti, kad „žmogus tėra smiltelė, vandens lašas, pienės pūkas“. Tačiau žmogus yra didingas tuo, kad jis po savęs kažką palieka. Ir „su mumis visada pasilieka tie, kuriuos matė ir jautė širdis“ (D.Kazgarytė). Tai, kas jau buvo ir liko, – tai kraitis, dovana, lemtis.

Ir vis tik kartais norisi išsakyti savo skausmą ir viltį. „Kartais norisi priglust prie medžio kamieno, pasisemti stiprybės ir vilties iš medžio“ (V. Maceikienė). Ir po vyro netekties Eugenija nebuvo nei viena, nei vieniša. Jos nuoširdumas visuomet buvo pirmoji susibičiuliavimo su kaimynais sąlyga. Ir šiandien devyniasdešimtmetė sodininkė žino: jei bus sunku, pagalbos ranką išties ir sūnus su marčia, ir dukra, ir anūkėliai, ir, žinoma, artimiausieji sodo kaimynai. Sakoma, kad žmogaus amžiaus negali suskaičiuoti jokie laikrodžiai ir jokie kalendoriai. Ir nors Eugenija jau peržengė devynias dešimtis, ji tokia pat darbšti, greita, sumani. Tiesa, pastaruoju metu Eugenija jaučia „tarsi kas būtų laiko tėkmę pagreitinęs – tik atsibundi, vos kažką pasikrapštai, o jau vakaras. Neįtikėtinas jausmas. Savaip gąsdinantis. Juk tiek dar nenuveiktų ir suplanuotų, įpusėtų ar net nepradėtų darbų darbelių“ (P. Kulešius). Kartais norėtųsi tarti: „Gana jau dienai jos vargo“. Bet kažkas lyg iš aukščiau šnabžda: jei Dievas apdovanojo tave mintimi, turi dirbti. O tai reiškia, kad gimusias mintis reikia užrašyti, išsakyti surimuotais posmais. O jų daug. Tai pirmiausia sveikinimai sūnui, dukrai, marčiai, anūkėliams, proanūkiams. Kai kurie posmai, eilėraščiai jau ir rajono laikraštyje buvo spausdinti. Kartais Eugenija pamąsto: gal viso to nereikia? „Mintyse dar planų begalybė. Per naktį neduoda miegoti, tik nežinau, ar verta apie tai dar svajoti?“ Čia pat ir randa atsakymą: reikia. Juk visa tai – JOS GYVENIMAS, vienintelis. Kito neturi. „O gyvenimas – tai, ką atsimeni, ir tai, kaip tu apie jį pasakoji“ (G. Markesas).

Irena Kaučikienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Suimtas nužudymu Šiauliuose įtariamas vyras

Avatar

Paskelbta

data

Šiandien  teismas trims mėnesiams sankcionavo  58 metų šiauliečio, kuris įtariamas spalio 17-osios vakare Šiauliuose nužudęs  vyrą, suėmimą.

Tą vakarą Šiauliuose į Vilniaus gatvę iškviesti medikai  kraujo klane gulinčiam 33 metų vyrui niekuo padėti nebegalėjo. Dūris į pilvą jam buvo mirtinas. Šiaulių apskrities policijos pareigūnai dėl nužudymo pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ėmė ieškoti įtariamojo. Liudytojų parodymai ir bare buvusių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdai Šiaulių pareigūnams padėjo identifikuoti įtariamojo asmenybę. Po pusės paros paieškų įtariamasis buvo sulaikytas P. Višinskio g. Antrankiai vyrui  uždėti spalio 18-osios rytą,  jam išėjus iš kazino.

Sulaikytas 58 metų Nakvynės namų gyventojas buvo nusiteikęs agresyviai. Nepakantumą teisėsaugos pareigūnams suformavo jo paties gyvenimo būdas.  Šis vyras, galima sakyti, pusę savo gyvenimo praleido laisvės atėmimo vietose.  Nuo  21-nerių pradėjęs  teistumo biografiją, laisvėje jis praleisdavo labai mažai laiko. Už vagystes plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus, išžaginimą teistas šiaulietis po paskutinės bausmės už vagystę atlikimo į gimtąjį miestą grįžo šių metų kovo pabaigoje ir apsigyveno Nakvynės namuose. Rugsėjo pabaigoje jam jau buvo pradėtas  ikiteisminis tyrimas dėl naujos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo šiuose pačiuose namuose gyvenusiai moteriai. Kadangi jam skirta kardomoji priemonė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu, įtariamasis liko gyventi nuo visuomenės neizoliuotas.

Spalio 17-osios vakarą jis leido viename Vilniaus g. esančiame alaus bare, kuriame vakarojo ir 33 metų šiaulietis su draugu. Priėjęs prie jų įtariamasis paprašė žiebtuvėlio cigaretei pridegti. Kadangi 33 metų šiauliečio atsakymas netenkino, tarp vyrų kilo incidentas, kuris persikėlė į lauką ir baigėsi vieno jų mirtimi.

Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Egidijaus Anglickio nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 19-oje didelės rizikos savivaldybių

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Didelės rizikos savivaldybėse šią savaitę profilaktiškai bus tiriami gydymo bei socialinės globos įstaigų darbuotojai. Taip pat papildomai bus tiriami pacientai, kurie gydymo įstaigose praleido daugiau negu 48 valandas.

Pagal atnaujintą tvarką intensyvesnis testavimas bus vykdomas tose savivaldybėse, kuriose 14 dienų suminis sergamumo COVID-19 liga rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis kaip 50, per 14 dienų nustatyta daugiau kaip 10 šios ligos atvejų ir/arba per savaitę nustatytų teigiamų tyrimų dalis sudaro 4 proc. arba daugiau nuo visų savivaldybėje atliktų tyrimų.

Penktadienio, spalio 12 d. duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 70,7.

Atsižvelgiant į sergamumo rodiklius skirtingose savivaldybėse, didelės rizikos savivaldybės kiekvieną savaitę nustatomos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu.

Spalio 16 d. operacijų vadovo sprendimą rasite ČIA.

Praėjusią savaitę intensyvesnis testavimas buvo vykdomas šiose didelės rizikos savivaldybėse: Raseinių, Radviliškio, Kelmės, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Šilalės, Kėdainių, Panevėžio rajonų, taip pat Šiaulių, Rietavo, Elektrėnų, Druskininkų, Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestų savivaldybėse.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019