Nusprendžiau, jog šis žodis tiks paskutiniam vietos savivaldybės tarybos posėdžiui.
Manau, tiks. Tačiau pradedu nemaloniai nuteikdamas skaitytojus niekiniais „paistalais“ (ar reikia šį žodį rašyti kabutėse, net nežinau).
Taigi, birželio 18 d., 12 val. 47 min., ekrane pasirodo užrašas apie pasiruošimą posėdžiui. Posėdžių salėje murkso bent penki tarybos nariai. Salėje šmirinėja „kankalūtas“ – nei tai „žydruolio“ apranga vilkintis, nei aš įsivaizduoju, kas jis toks, ir man tai visiškai neįdomu.
Pasirodo ir savivaldybės juristas (gerbiu – ne koks nors asilas). Prasideda 31-asis posėdis. Pasirodo ir „Tvigi“ – jei kas nežino, pusmerė, liesa it… norimą žodį sugalvokite patys. O miesto galva pasirodo punktualiai it šveicariškas laikrodis.
Su gimtadieniu pasveikinama garbi daktarė – aukštos, jei ne aukščiausios, srities profesionalė.
O toliau – „durnių laivas“. Meluoju. Viena tarybos narė žaliu kostiumėliu žavi it fėja (juk žalia – fėjų spalva).
O paskui prasideda „šūdmalis“ su įdomiais vieno tarybos nario paklausimais. Nevardinsiu, nes esu jo savaitraščio adeptas. Kiti paklausimai – dar klaikesni. Nieko, kas keltų Radviliškio ekonomiką, padėtų pritraukti jaunimą ar aprūpintų specialistus gyvenamuoju plotu.
Ir čia man gimė mintis tokius posėdžius pavadinti „šūdvaldyba“.
Manote kitaip? Tai jūsų pasirinkimo laisvė, o aš gerbiu žodžio laisvę.
Dar galiu pridurti, jog į Naująją Akmenę sugrįžta emigrantai ir statomos gamyklos. Jums to nereikia? Tuomet mėgaukitės socialdemokratų valdžia. Patinka – prašau. Man – ne.
Vytautas Mikalauskis
