Jei kas nežino, priminsiu, jog tai pergalės deivė, Sfinkso ir titano Palanto dukra. Jėgos, Galios bei Pavydo sesuo. Ji nuolat būna Olimpe (antikinių dievų būstinė) šalia Dzeuso, kai kas tvirtina Perkūno atitikmens. Menininkai mėgo vaizduoti Nikę kaip sparnuotą deivę su laurų vainiku,dažnai – važiuotą populiariausia to meto transporto priemone – vežėčiomis. Patys suprantate, mūsų dienomis tai būtų bent jau „Ferrari“.
Vėliau šios deivės vardą pasiskolino viena sportinio inventoriaus (aprangos, apavo) gamintoja. Už padorią kokybę ir ne mažiau padorią kainą, Nikės ženklas tapo populiarus. Mes, radviliškiečiai, taip pat turime savo Nikę. Ji stovi Aušros (buvusios Turgaus) aikštėje prieš savivaldybės langus. Tiesa, ji ne sparnuota, nevažiuota, bet apsiginklavusi kardu. Į šią simboliką nesigilinsime.
Autorių neminėsime, bet faktas lieka faktu. Mes turime Nikės statulą (vienas egzempliorius), o sportbačius su Nikės ženklu turi šimtai. Ergo sportbačiai laimi prieš Nikę. Kitas faktas – mūsų meras Pizius (meilės dievas) pralaimi prieš Vaižgantą (linų dievas), jei ne sportbačių, tai bent durnizmo srityje.
Kas tas durnizmas – nežinau. Spręskite patys.
Paulius Ropė
