Socialiniai tinklai

Aktualijos

Šparagas: sezono karaliumi tituluojamas ne tik dėl skonio

Avatar

Paskelbta

data

Nuo seno mūsų močiučių darželiuose augintos gėlės iš tiesų yra visai ne gėlės, o pačios tikriausios daržovės, kurios šiandien randamos garsiausių restoranų valgiaraščiuose. Savo skoniu šiek tiek žaliuosius žirnelius ir riešutus primenantis šparagas šiandien yra užvaldęs visą pasaulį. Kodėl prasidėjus sezonui, jie taip dažnai minimi ir kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi, pasakoja prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertai.

Šparagai, dar kitaip vadinami smidrais, nuo seniausių laikų karaliavo ne tik Versalio rūmų, bet ir kitų Prancūzijos bei Vakarų Europos aristokratų dvarų virtuvėse. Romos imperatorius Augustas taip juos mėgo, kad jų garbei buvo netgi įkūręs „Šparagų flotilę“.

Ši daržovė iki šių dienų laikoma ypatingu pavasarišku delikatesu, toliau populiarėjančiu Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pasak Indrės Baltrušaitienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, šia išskirtine sezonine daržove galima pasidžiaugti tik kartą per metus.

„Šparagų auginimas trunka visus metus, o jų derliumi galima mėgautis tik pavasarį ir vasaros pradžioje, dažniausiai balandžio–birželio mėnesiais. Pastebime, kad kiekvieną sezoną šparagai sulaukia vis didesnio pirkėjų dėmesio. Jų pardavimai auga kasmet, nors šparagai kainuoja brangiau nei kitos sezoninės daržovės. Daugiausiai dėmesio šios skanios ir maistingos daržovės sulaukia prasidėjus ir įpusėjus jų sezonui“, – sako I. Baltrušaitienė.

Anksčiau – gėlių puokštėse, o dabar – į lėkštę

Šiandien šparagus naudojame įvairiuose patiekaluose ar valgome tiesiog su sviestu ir druska, bet senovėje jie buvo žinomi ne kaip daržovė, o – gėlė. Ilgi jų stiebai kyšojo lietuviškuose darželiuose tarp kitų augalų ar netgi atsidurdavo šventinėse puokštėse.

Pasak „Iki“ maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, net ir pirmą kartą šparagus paruošti visai nesudėtinga. Tereikia nupjauti sumedėjusį koto galiuką, kurį galima lengvai pajausti, palenkus šparagą kaip medį, stiebus sudėti į karštą, pasūdytą vandenį ir virti 4 minutes. Svarbiausia, šparagų nepervirti, nes tuomet jie suglebs, praras savo formą ir skonį. Be to, rekomenduojama šparagus virti surištus į ryšulėlį ir įstačius į puodą su vandeniu, kuris neapsemtų jų viršūnių. Taip jos virs garuose ir išliks maistingesnės.

„Nors šparagai atrodo itin tvirti, jie greitai genda, todėl apsipirkdami pagalvokite, kada norėsite juos valgyti. Jeigu gaminsite tą pačią dieną, tuomet šparagus laikykite stiklinėje su vandeniu, taip jie ilgiau išliks švieži. O jeigu paliksite kitai dienai, laikykite juos šaldytuve, apsukę popieriumi. Tačiau stenkitės juos sunaudoti per 1–2 dienas, nes ilgiau užsistovėjusiuose šparaguose esantis cukrus virs krakmolu ir sukurs medingą tekstūrą“, – sako V. Juodkazienė.

Aprūpina energija ir padeda išsaugoti jaunystę

Grožis ir skonis tikrai ne vienintelės savybės, kuriomis pasižymi šparagai. Pasak V. Juodkazienės, ne mažiau svarbus ir teigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai. Jau nuo seno buvo tikima, kad šparagai padeda ilgiau išlaikyti lygią ir skaisčią odą bei atitolina reakcijos sulėtėjimą.

„Neužtektų abiejų rankų pirštų suskaičiuoti visas naudingąsias šparagų savybes. Juose esantys A, B grupės, C, E, K vitaminai ir tokie mineralai kaip kalis, varis, cinkas, geležis, veikia drauge, suteikdami organizmui tikrą energijos pliūpsnį. Juose esantis vitaminas E padeda odai ilgiau išlikti jaunai ir sveikai, o folio rūgštis kartu su vitaminu B12 gerina vyresnių žmonių reakcijos greitį. Dažnesnis šparagų vartojimas gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir ilgiau išsaugoti jaunystę“, – sako V. Juodkazienė.

Taip pat šparaguose esantis vitaminas A padeda ilgiau išlaikyti gerą regėjimą, nes gelbsti tinklainei sugeriant šviesą. Ši daržovė prisideda stabdant geltonosios dėmės degeneraciją, susirgimą, kuris apsunkina smulkių dalykų matymą ir skaitymą vyresniame amžiuje. Be to, šparagai gali sumažinti vėžio riziką.

Užauginti skanius ir maistingus šparagus – nelengvas darbas

Populiarėjant šparagams, jie vis dažniau auginami ir Lietuvoje. Tačiau jiems reikia ypatingų sąlygų – pradedant nuo dirvos paruošimo, baigiant tuo, kad šios karališkos daržovės reikalauja daug dėmesio ir rankų darbo.

„Užauginti skanų ir maistingą šparagą, prireiks nemažai laiko ir pastangų. Dirva turi būti specialiai paruošta – be daugiamečių piktžolių, laukas turi turėti nuolydį, kad lyjant nubėgtų vanduo. Tačiau, net ir tinkamai paruošę dirvą, pirmojo rimtesnio derliaus sulauksite tik po 3 metų. Užaugus ūgliams ir kol viršūnė dar nėra prasiskleidusi, juos kiekvieną dieną reikėtų pjauti rankomis, naudojant peilį“, – sako V. Juodkazienė.

Nurinkus šparagų derlių, reikia nepamiršti juos vos nuskintus perlieti šaltu vandeniu. Vėliau padėti į tamsią ir vėsią patalpą, nes kitaip šparagai toliau augs, net ir neturėdami šaknų, todėl pakis jų skonis ir kotai taps dar kietesni.

V. Juodkazienė siūlo šią karališką daržovę panaudoti ypatingai progai ir nustebinti artimuosius šparagų pyragu.

Jums reikės:

  • 500 g sluoksniuotos tešlos
  • 300 g kumpio
  • 2 kiaušinių
  • 200 g fermentinio sūrio
  • 1 žaliosios paprikos
  • Saujos šparagų
  • 100 g juodųjų alyvuogių
  • 250 ml grietinėlės
  • 4 česnako skiltelių
  • Svogūno laiškų, krapų, petražolių
  • Druskos, pipirų

Paruošimas:

Šparagus apvirkite 4 minutes ir nuplaukite šaltu vandeniu. Svogūnų laiškus, česnakus ir petražoles smulkiai supjaustykite, išplakite su grietinėle, kiaušiniais ir sutarkuotu sūriu. Plonai iškočiotą tešlą dėkite į kepimo popieriumi išklotą indą. Tešlą subadykite šakute ir 5 minutėms dėkite į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kai tešla šiek tiek iškils, ištraukite iš orkaitės ir ant jos išdėliokite plonai supjaustytą kumpį, šparagus, užpilkite grietinėlės ir sūrio masę, taip pat sudėkite smulkiai supjaustytas paprikas ir alyvuoges. Pabarstykite krapais, pagardinkite druska, pipirais ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių.

Indrė Baltrušaitienė

Komunikacijos vadovė

Mob. tel. +370 676 45334

El. p. indre.baltrusaitiene@iki.lt

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019