Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlomiems mokestinių įstatymų pakeitimams, kuriuos ministerija atnaujino, išnagrinėjusi daugiau nei 200 asociacijų, pavienių asmenų, lobistų ir institucijų siūlymus. Palyginti su pirminiu mokestinių pakeitimų variantu keičiami gyventojų pajamų mokestį (GPM), nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir akcizus reglamentuojantys projektai.
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad augantiems gynybos ir geresnių viešųjų paslaugų poreikiams – o tai yra mūsų sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos sistemos ir daugybė kitų kasdienybės sričių – reikalingas didesnis ir tvarus finansavimas, nepasiekiamas be efektyvesnės, socialiai teisingesnės ir solidaresnės mokesčių sistemos.
„Būtent į tai orientuoti šie pakeitimai, aptarti ir tobulinti su socialiniais partneriais. Galiu užtikrinti, kad jie nepalies pažeidžiamų visuomenės grupių ir praktiškai nekeis mūsų verslo aplinkos bei konkurencingumo“, – teigia G. Paluckas.
Siūlomi GPM, sveikatos draudimo, akcizų pakeitimai
Atsižvelgiant į derinimo metu gautas pastabas, siūloma tam tikras pajamas – 10 metų išlaikytas akcijas, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokas, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas – kaip ir dividendus, ir toliau apmokestinti galiojančiu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Kartu siūloma visas gyventojų pajamas viršijančias 60 VDU apmokestinti 32 proc. tarifu (t. y. atsisakyta papildomo 36 proc. mokesčio tarifo aukščiausioms pajamoms, didesnėms nei 120 VDU) ir tokiu būdu išlaikyti prielaidas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Darbdavio mokamų savanoriško sveikatos draudimo įmokų atžvilgiu numatyta susiaurinti lengvatos apimtį ir tik 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą laikyti apmokestinamo darbo užmokesčio dalimi. Šią naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną.
Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos politikos tikslus, siūloma apmokestinti akcizais saldintus gėrimus, turinčius tik pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 gr. arba turinčius saldiklių, nustatant akcizų tarifus pagal cukrų kiekį juose, neišskiriant atskirų gėrimų kategorijų. Tokiu būdu gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pvz., iš vaisių ar pieno, nebūtų priskirti prie akcizų objekto.
Pritarta nekilnojamojo turto mokesčio siūlymams
„Daugiausiai diskusijų ir siūlymų viešojoje erdvėje sulaukė nekilnojamojo turto mokesčio klausimas. Buvo ne vienas siūlymas, tačiau po diskusijų dabar turime variantą, kuris yra kompromisinis ir priimtinas daugumai visuomenės grupių“, – pabrėžė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Po aptarimo siūloma gyventojo nekomercinį nekilnojamąjį turtą apmokestinti skirtingai – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir likusį asmens nekomercinį NT.
Dėl pagrindinio gyvenamojo būsto, savivaldai suteikta teisė pačiai nustatyti NT mokesčiu neapmokestinamą dydį. Taip pat savivaldai suteikta teisė pačiai nustatyti NT mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.
Pasak R. Šadžiaus, diskusijų metu su savivaldybių vadovais pasiektas visoms pusėms priimtinas kompromisas, kad savivalda, geriausiai pažinodama savo gyventojus ir atsižvelgdama į du svarbiausius kriterijus, – savininko ekonominę bei socialinę padėtį ir būsto mokestinę vertę – nustatys efektyvius ir tinkamiausius NT mokesčio dydžius pagrindiniam gyvenamajam būstui.
Nuspręsta išlaikyti 50 proc. (ir 75 proc. daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms) mokesčio kreditą 450 000 eurų dydžio neviršijančiai pagrindinio būsto vertės daliai.
Siūloma likusio asmens nekomercinio NT vertę apmokestinti tokia tvarka:
· 0 proc. tarifas taikomas NT vertei, neviršijančiai 20 000 eurų;
· 0,1 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 20 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;
· 0,2 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;
· 0,5 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;
· 1 proc. tarifas taikomas NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.
NT mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūloma įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą NT – į Gynybos fondą.
Svarbu pažymėti, kad buvo atsižvelgta į pateiktus argumentus dėl žemės ūkio veikloje naudoto nekilnojamojo turto likvidumo, todėl mokestinių pasiūlymų paketas papildytas siūlymu 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo neapmokestinti juridinių asmenų ir gyventojų NT, kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti.
Seimui priėmus atitinkamus mokestinių pasiūlymų įstatymus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Parengta pagal BNS