Socialiniai tinklai

Aktualijos

Smulkiesiems ūkininkams paremti skiriama vis daugiau lėšų

Paskelbta

data

Ūkininkas Jonas Kurtinaitis, pasinaudojęs „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo 60 avių.

Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta.

Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kurioje smulkieji ūkiai į paramą gali pretenduoti pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Veiklos sritis tokia patraukli, kad numatytų paramos lėšų visiems norintiems dažnai pritrūksta. Atsižvelgiant į tai, „Paramai smulkiesiems ūkiams“ nuolat skiriama papildomų lėšų, o per metus organizuojami net keli kvietimai gauti paramą.

Padidino avių bandą

„Parama smulkiesiems ūkiams“ prieš metus susiviliojo ir Marijampolės savivaldybėje, Sasnavos seniūnijoje avis auginantis Jonas Kurtinaitis. Jono pasakojimu, jis kurį laiką galvojo apie ūkio plėtrą, tačiau vis neatsirado tam reikalingų pinigų. Pagalvojęs, kad šiuo klausimu galėtų padėti KPP priemonės, ėmė domėtis, kurios sąlygas galėtų atitikti geriausiai ir kuri pateisintų jo lūkesčius geriausiai.

– Pradėjęs skaityti programų ir veiklos sričių taisykles supratau, kad geriausiai atitinku „Paramos smulkiesiems ūkiams“ kriterijus, o veiklos sritis atitinka manuosius. Užpildžiau paramos paraišką ir parengiau verslo planą, kuriame numačiau plėsti ūkį. Po kurio laiko sužinojau, kad mano paraiška ir verslo planas įvertintas teigiamai. Gavęs paramą, įsigijau 60 avių, elektrinį aptvarą, taip pat buvo finansuotas verslo plano parengimas, – kalbėjo J. Kurtinaitis.

Giria už lankstumą

Sprendimu pretenduoti į paramą ūkininkas sako nesigailėjęs nė akimirkos. Jonas džiaugiasi, kad, gavus paramą pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, prie numatyto pirkinio savo lėšomis prisidėti nebūtina, nes finansuojamoji dalis pagal programą siekia net 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. J. Kurtinaitį džiugina ir veiklos srities lankstumas.

– Kelios avys, įsigytos naudojant paramos lėšas, nugaišo. Laimei, naujų avių nebuvo būtina įsigyti. Trūkstamą jų skaičių iki reikalingo bandos dydžio galėjau atstatyti tomis, kurias buvau įsigijęs anksčiau, ne už paramos lėšas, – pagyros žodžių „Paramai smulkiesiems ūkiams“ negailėjo J. Kurtinaitis ir pridūrė, kad įsipareigojimus pagal paramą jis vykdys iki 2022 m. Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad nereikia bijoti žodžio „įsipareigojimai“. Anot J. Kurtinaičio, jie tokie, kokių normalus, pelningai ir kokybiškai norintis dirbti ūkininkas siekia ir nesinaudodamas parama.

– Gavęs paramą įsipareigojau ją panaudoti per 9 mėnesius – niekas ir taip nenorėtų laukti, juk pinigai skirti plėtrai, ūkiui modernizuoti ir gerinti. Čia problemų nebuvo. Kaip ir su suplanuotu pinigų panaudojimu. Numatęs pirkti avis, jas ir įsigijau – juk vystau avininkystės ūkį, kitokių gyvulių nei norėčiau, nei turėčiau sąlygas prižiūrėti.

Kai kam klaustukų galbūt kelia įsipareigojimas užtikrinti, kad produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis, įgyvendinus verslo planą, padidės ne mažiau kaip 20 proc. Parama skiriama smulkiesiems ūkiams. Jei į paramą pretenduoja tikrai smulkus ūkis, jis nebus suinteresuotas plėstis iki žemės ūkio bendrovės dydžio, taigi reikalavimas bus įgyvendinamas savaime. Didesnių ambicijų turintys pareiškėjai turi teisę ir galimybę pretenduoti į kitas priemones, – ramino J. Kurtinaitis.

Skyrė papildomų lėšų

Veiklos srities patrauklumą grindžia ir statistika. Šiemet, birželio 1–30 d., teikusieji paraiškas paramai pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gauti pareiškėjai pretendavo pasidalyti 12 mln. 500 tūkst. Eur. Dėl šios pinigų sumos grūmėsi 951 pareiškėjas. 728 pareiškėjams paramos lėšų pakako, 117 pakako iš dalies, tačiau  Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl pareiškėjų, atsidūrusių vadinamojoje „pilkojoje zonoje“, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama jiems skirti papildomų pinigų. ŽŪM priėmė sprendimą skirti trūkstamas paramos lėšas ir smulkiųjų ūkininkų projektams įgyvendinti papildomai buvo skirta 169 967 Eur paramos.

106 pareiškėjams pinigų, deja, nepakako. Tačiau negavusieji paramos neturėtų nukabinti nosies, nes pagal veiklos sritį paramą gauti ūkininkai kviečiami per metus ne kartą. Pavyzdžiui, pernai į „Paramą smulkiesiems ūkiams“ pareiškėjai galėjo pretenduoti kovo 1–gegužės 31 dienomis, kuomet buvo kviečiama pasidalyti 10 mln. Eur paramos sumą. Antrajam paraiškų priėmimo etapui, vykusiam lapkričio 4–gruodžio 31 dienomis, buvo skirta 9 851 488 Eur lėšų.

Patraukli ne tik dėl finansavimo intensyvumo

Kaip jau minėjo ūkininkas J. Kurtinaitis, „Parama smulkiesiems ūkiams“ patraukli dėl finansuojamų išlaidų intensyvumo, tačiau ne tik dėl to. Pagal veiklos sritį į paramą gali pretenduoti skirtinguose žemės ūkio sektoriuose dirbantys pareiškėjai: vystantys gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkius, taip pat ir turintieji mišrų ūkį.

Patrauklu ir tai, kad paramos panaudojimo galimybės – labai plačios. Vienintelis reikalavimas išlaidoms yra teisingas jų suplanavimas. Verslo plane jas reikia sudėlioti taip, kad išlaidos būtų būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, būtų tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir būtų ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Užs. Nr. 11

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi