p.Vytautui
Per paskutinį laikotarpį įvykę priešo siautėjimai, turėti nuostoliai ir kiti gana reikšmingi faktoriai turėjo gana didelės reikšmės sąjūdžiui bent jau apimtyje. Turėdamas visa tai galvoje, noriu nors trumpai pareikšti savo mintis, kurios kilo manyje, susijusios su paskutiniaisiais įvykiais.
Gal būt kai ką piešiu ir per juodomis spalvomis, matau visur tik neigiamas puses, bet laikau svarbesniu veiksmu kovą su blogybėmis, nei nepagrįstą optimizmą ir savo jėgų bei pasisekimo laimėjimų pervertinimą.
Penktieji kovos metai sąjūdžiui atnešė laimėjimų:
Sąjūdžio galutinė centralizacija, įjungimas Kardų Rn ir kt. bet šalia jų turėta ir nemaža nuostolių, ypač vadovybės tarpe. Apytikriai duomenimis 5 ribose per visus metus yra buvę apie 15 pareigūnų, ne mažesnės kaip TVV teisių Kęstučio Ap., kuri visa laiko buvo stipriausia veik P skaičiumi, tiek štabų pajėgumu, šį pavasarį skaudžiai nukentėjo. Dabar K visose Rn tėra tik po 1 pareigūną pilnai atitinkantį einamoms pareigoms. Štabai labai silpni: 1–2 žmonės ir tie patys menko išsilavinimo, be patyrimo.
Š dabar gana stiprus, bet Ž-Rn i Š-ai labai silpni. Vienas RnV net silpnai raštingas. Gal atsiras kiek daugiau intelektualinių pajėgų Kretingos Rn, kuri dar tebėra „neištirta sala“. Be to, ten dabar dedamos pastangos atkovoti paskutinį 1 LIKS neįjungtą kampą – Mažeikių apskr.
Turėti nuostoliai K per birželio mėn. siekia virš 30 P. Imant dėmesin, kad naujų P priėmimas labai mažai, prie tokio žuvimų procento po 7–8 mėn., kai P skaičius yra didžiausias, turėtų nelikti nei vieno P?! Žinoma, taip neįvyks, kadangi normaliai per mėnesį būva 10–15 P, tačiau nenoromis reikia pripažinti, kad jei kova užsitęs iki kitų metų, P beliks labai mažai. Padėtis nei kiek negeresnė ir kitose Ap., kur P skaičius mažesnis. Tiesa, ten ir žuvimų mažiau, Ap ypatingai priešas smarkiai gula. Šiais metais stambesnio masto siautėjimų K., kuriose dalyvavo nuo 1000 iki 108 000 karveivių, buvo apie 10. Mažesnėmis jėgomis (100–200) priešo nuolat siautėja, permetinėdamas sutelktas jėgas ten, kur šnipai nustato esant P.
Kokios gi svarbesnės nuostolių priežastys? Į tą klausimą noriu nors dalinai atsakyti.
- Viena, gal būt pati svarbiausia, priežastis, kad priešas per 4 su virš metų gana tiksliai nustatė mūsų veikimo taktiką, laikymosi būdus. Iš suimtųjų, iš gyvų pakliuvusių P, priešas sužinojo viską iki smulkmenų. Išdavinių pasėkoje nustatė apytikrius skaičius, išsityrė paskirų dalinių ir net stovyklavimo rajonus. Naudodamasis technikinėmis priešo priemonėmis, k. a. radijo signalizatoriais, minų ieškojimo prietaisais ir kt., priešas meta dideles jėgas ten, kur nustato esant kad ir nemažą P skaičių, ir juos sunaikina.
- Paskutinieji žuvimai įvyko veik išimtinai per šnipus. Užsitęsusi kova daugeliu abejojančių tautiečių palenkė priešo pusėn, šnipai pakėlė galvas ir drąsiau vykdo savo pragaištingą darbą. Negudrūs šnipeliai jau seniai likviduoti; dabar šnipai dažniausiai visai neįtariami, pas juos ir P užeina, ir t. t. Šnipai pradėjo smarkiau veikti dar ir dėl to, kad P pasidarė gana pasyvūs. Labai mažai telikviduojama komunistinio elemento. Dabar P daugiausia pasitenkina piniginėmis baudomis ir perspėjimu. Vietiniams istrebiteliams bei kitiems ginkluotiems išgamoms P veik nieko nesudaro smūgių. Pirmaisiais antrosios okupacijos metais nebūdavo tos savaitės, kad vienur ar kitur nebūtų suruošta pasala, nebūtų likviduoti keli ginkluoti priešai. Partizanai neatlieka veik jokių puolamųjų operacijų, jų kovinė dvasia smukusi. Netikėtai susidūrę su priešu, kad ir nedidelėmis pajėgomis, vengia įsivelti į kautynes, pasitikėdami ne ginklais, bet greitomis kojomis. Aišku, bėgančius ir menkai teatišaudančius priešas toli persekioja, padarydamas žymių nuostolių. Žinoma, prie dabartinių sąlygų, kada per pusvalandį kitą iš artimiausių garnizonų į įvykio vietą atvyksta keli šimtai MVD-istų, ilgesnės kautynės vengtinos, bet stiprūs trumpi smūgiai priešui suteikia nuostolių ir atbaido nuo persekiojimo.
- Penkti okupacijos metai skaudžiai palietė visus gyventojus tiek morališkai, tiek materialiai, kad kai kurie silpnesnės valios tautiečiai pradėjo abejoti greito karo galimumu. Tuo vadovaudamiesi nustojo remti P ir laikosi pasyviai, o kai kurie nuėjo išganymo keliu. Yra faktų, kad 3–4 metus nuoširdžiai P rėmę tautiečiai šiandien pasidarė išdavikais ar bent priešui palankiais.
Pilnu tempu vykdoma kolektyvizacija taip pat gyventojus paveikia labai neigiamai. Nepaprastai paveikia gyventojus gyvų paimtų P išdavimai. Gyventojai pradeda partizanais nepasitikėti. Taip pat gyventojus atbaido ir kai kurių P blogi elgesiai.
Per visą okupacijos laikotarpį labai daug pačių didžiausių patriotų, viską atidavusių sąjūdžiui, šiandien yra atsidūrę kalėjimuose, Sibire… Yra kaimų ypač, kur didesnė dalis ūkių tušti. Gyventojai arba suimti, išvežti, arba slapstosi. Kaip taisyklė, P paprastai dažniau lankosi pas tuos tautiečius, kurie vaisingesni, nuoširdesni, labiausiai juos remia. Tuo pačiu per dažną lankymąsi tokie gyventojai priešo iššifruojami ir jų likimas visiems žinomas.
Šiandien beveik perpus sumažėjo mūsų rėmėjų skaičius. Arba jie priešo kankinami kalėjimuose arba Sibire, arba patys slapstosi, arba jie nuėjo priešui palankiais keliais.
- Pačių P tarpe pasitaiko išdavimų, dar padidina ir taip jau didelius nuostolius. Labai didelis pareigūnų žuvimo procentas atsiliepia į organizacinį darbą, P auklėjimą ir jiems vadovavimą. Intelektualinių pajėgų trūkumas turi milžiniškos reikšmės. Tuo tarpu priešas tai gerai žinodamas deda kuo didžiausias pastangas mūsų sunaikinimui. Be tinkamų vadų P daliniai dažnai pradeda savivaliauti, nustoja atsargumo, pasidaro apatiški, iki priešo sunaikinami.
Tai tokios, mano nuomone, pagrindinės priežastys, turinčios didelės reikšmės sąjūdžiui. Tos priežastys veda tuos, kurie sielojasi sąjūdžiu, į susirūpinimą. Vadovaudamasis principu, kad iškeltus dalykus turi sekti pasiūlymai, stengsiuosi kai kuriais klausimais pareikšti savo nuomonę.
- Ką jau priešas žino, težinie. To mes iš jų neatimsime. Tik neleiskime daugiau nieko priešui sužinoti. P tarpe dar per maža konspiracijos, per daug pasitikėjimo. Pogrindinės organizacijos veikla tik griežta konspiracija pagrįsta. Kartais net aukštesniųjų pareigūnų tarpe per mažai keliama dėmesio į slaptumą, ko pasėkoje civiliai gyventojai sužino apie jų užimamąsias vietas organizacijoje bei kitų, jų nuomone, nereikšmingų dalykų. O ką žino gyventojai, ilgainiui sužino ir priešas. Galų gale iššifruotas rajonas, priešo siautėjimai ir nuostoliai.
- Tuo pačiu mes turime kuo daugiau sužinoti apie priešą. žvalgybą. Žvalgyba labai mažai teišvystyta. Dar tik neseniai mums pavyko sužinoti tokį svarbų dalyką, kaip radijo signalizatoriai, kurie slapta įrengti pas šnipus. Jų dėka galbūt ne vienas P jau yra žuvęs. Šiandien šnipui nereikia bėgti į miestelį, kad praneštų apie P pasirodymą. Užtenka paspausti mygtuką ir per valandą kitą tam tikras rajonas apsupamas kelių šimtų.
- P privalo suaktyvinti šnipų bei kitokių parsidavėlių naikinimą.
Praktika rodo, kad po kelių šnipų likvidavimo toje apylinkėje likę šnipai pabūgsta ir arba visai atsisako nuo savo Judo darbų, arba bent tam tikrą laiką laikosi pasyviai.
- Įvedant visuomeninį dalį, buvo galvojama išplėsti propagandą ir informaciją gyventojų tarpe, tačiau kol kas viskas tėra tik popieriuje. Aplamai daugelyje štabų VDV postai laisvi dėl pareigūnų trūkumo. O jei VDV pareigas eina ŠV ar kuris kitas pareigūnas, jis daugiau rūpinasi savo tiesioginėmis pareigomis, ko pasėkoje visuomenės informavimas, jos moralinio lygio kėlimas ir kt. VD uždaviniai paliekami nuošalyje. Šiandien, kada mūsų išsilaikymas labiau negu bet kada priklauso nuo gyventojų nuotaikų, nuo jų ištvermingumo ir pasitikėjimo, o lemianti propaganda sąjūdžiui turi gyvybinės reikšmės. Jei prie dabartinių sąlygų sunku atspausdinti ir išplatinti didelius kiekius spaudos, atsišaukimų ir kitų propagandinių leidinių, tai gyvu žodžiu pakelti gyventojų viltis įmanoma kiekvienam pareigūnui, kiekvienam P. Deja, į gyventojų klausimus apie karą daugelis P atsako miglotai, žmonės gi galvoja, kad P geriau negu bet kas gali žinoti apie tarptautinę padėtį. Išgirdę iš P neaiškius išsireiškimus ar net gana pesimistiškas mintis, pasidaro dar apatiškesni, pasiduoda bolševikų spaudimui. Partizanų atžvilgiu pasidaro abejingi, laiko juos „bėdos vaikais“, kuriems anksčiau ar vėliau lemta žūti. Juos remia daugiau iš baimės ar užuojautos, ne- tikėdami kovos būtinumu, pergale ir išsilaisvinimu. „Kova su šnipais ir propaganda.
netikėdami kovos būtinumu, pergale ir išsilaisvinimu. Kova su išdavikais ir propaganda gyventojų tarpe!“ tebūnie mūsų šios dienos obalsis.
5. Trūkstant kadrų štabams bei partizanams vadovauti ir nesant galimybės juos papildyti, ilgainiui P gali likti be tinkamų vadų. Tuo pačiu būtų lengviau priešui kovoti su silpnomis rankomis vadovaujamais P. Ši problema yra sunkiausiai sprendžiama. Iš legaliai gyvenančiųjų labai mažai intelektualų tepereina į pogrindį. O ir tas labai mažas jų skaičius be partizaninio gyvenimo patirties, be pasiruošimo pogrindinės organizacijos darbe. Esamosios pajėgos jau senai išsemtos. Paruošti kadrų taip pat nėra iš ko. Iš seno P., bet menko bendrojo išsilavinimo, galima paruošti gerą būrio vadą, daugiausiai KpV, gi stambesniems org. vienetams vadovauti jo nei per metus, nei per dvejus neparuoši. Tenka tenkintis turimais vadais, kreipiant didesnį dėmesį į vadovaujančių asmenų saugumą. Nors kiekvienas P., ar jis būtų eilinis, ar kapitonas, vienodai brangi gyvybė, bet vado žuvimas visuomet yra skaudesnis, atsiliepia ir į eilinių žuvimą.
Tarp kita ko, mano nuomone, gal kiek per daug atimama pajėgų iš aukštesnės vadovybės. Kiekvienas vadas nori, kad jo štabas būtų pajėgus, tad ir stiprina žemesniųjų štabų sąskaiton. Praktikoje aukšt. štabai mažiau turi progos asmeniškai susidurti su daliniais ir jiems vadovauti ar duoti nurodymų žodžiu, gi kol juos pasiekia raštai, praeina keli mėnesiai.
6. Kiek svarbu išlaikyti gerą nuotaiką ir vietos gyventojų tarpe, tiek gal svarbiau ir P. dalinių moralinis stovis. Penkti kovos, pavojų, nedateklių ir kitų sunkumų metai ne vieną silpnesnės valios P. paveikė neigiamai. Išaiškinta pora atsitikimų, kad seni P. pateko į priešo pinkles ir dirbo jų naudai, ko pasekoje yra žuvęs ne vienas P. Šis reikalas nėra galutinai baigtas, tad smulkesnių informacijų tuo reikalu suteiksime vėliau. Tai parodo, kad priešui pavyksta ir į mūsų eiles įsibrauti. Kol kas tokie įvykiai retenybė, bet užsitęsus kovai, tai gali padažnėti ir atnešti pražūtingų vaisių.
Baigdamas negaliu nepaminėti, kad į visa tai, ką šiame laiške iškėliau, per mažai kreipiama dėmesio. Gal būt atitinkami nurodymai iš Jūsų pusės atneštų teigiamų rezultatų.
Pasirašė: Gintautas.
1949 07 20
Skaičiau: Žadgaila
1949 07 22
Merainiui. Susipažinus grąžinti.
Pasirašė: Vytautas.
Pasilikęs nuorašą žiniai – grąžinu. Pasirašė Vytautas.
Pasirašė: Merainis
Nuorašas tikras:
| IIKS LAV 49 07 02 Nr.146 | LB Gauta: 49 08 01 Nr.164 |
Remiantis gautomis žiniomis, rš. S t i r n a š.m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pirmomis dienomis buvusi suimta ir vėliau neaiškiomis aplinkybėmis paleista. Mūsų iš LB gautame pranešime nurodyta S t i r n o s paleidimo priežastis yra sunkiai įtikima ir kelianti rimtą įtarimą.
LASV pranešta S t i r n o s suėmimo data yra labai artima datai suėmimų Stirnai žinomų sąjūdžio dalyvių, gyvenusių Tėviškės rajone.
Ryšium su tuo įpareigoju Tamstą Stirnos atžvilgiu imtis visų reikalingų saugumo priemonių, iki galutinio ištyrimo draudžiu ją panaudoti bet kokiems ryšių uždaviniams ir įsakau artimiausiu laiku pravesti nuodugnią kvotą, jei bus galimybė, apklausiant pačią S. Stirną bei kitus apie tai ką nors
Tęsinys kitame numeryje
