Socialiniai tinklai

Aktualijos

Skaitytojai skundžiasi

Avatar

Paskelbta

data

Į „Radviliškio krašto“ reakciją kreipėsi Polekėlės kaimo gyventojai ir skundėsi Polekėlės bendruomenės pirmininkės Valentinos Grinienės savivaliavimu. „Bendruomenės pirmininkės V. Grinienės vyras Algis Grinius yra Polekėlės seniūnaitis, o seniūnas tai toleruoja, nes jie visi – „mero klano atstovai“.

Neaiškumas dėl projektinės veiklos
Savo laiške redakcijai   Polekėlės gyventojai pateikia ir tokius argumentus: bendruomenėje įgyvendinamuose projektuose kaip subrangovas dalyvauja S.Toleikis – bendruomenės revizijos pirmininkas. Polekėlės gyventojams kyla klausimas, ar apskritai tokia projektinė veikla teisėta, kai bendruomenės pirmininkė pati parašo projektą dėl medžių iškirtimo ir, dirbdama savivaldybėje, Žemės ūkio skyriuje vyr. specialiste, pati šiuos projektus patvirtina.

Kur dedami pinigai už nario mokestį ir labdarą?
Žmonėms kilo įtarimas, kur dedami iš bendruomenės narių surenkami nario mokesčiai. „Bendruomenės pirmininkė už mokamą nario  mokestį nei vienam bendruomenės nariui nėra davusi kvituko, neduodami kvitukai ir sumokėjus už bendruomenės patalpų nuomą“- rašoma laiške redakcijai. Beje, laiško autoriai abejoja, ar  imdama nuomos mokestį už bendruomenės patalpų nuoma jos pirmininkė nepažeidžia įstatymų – šias patalpas bendruomenė pati nuomojasi iš savivaldybės.
Buvo paminėta ir į Polekėlės kaimą atvežama labdara  bei mokestis už ją – už labdaros atvežimą bendruomenės nariams reikia mokėti, tačiau kur dedami šie pinigai – neaišku.

Neaiškumas dėl krosnies kūrenimo
Laiške redakcijai rašoma, kad  žiemą patys bendruomenės nariai privalo paeiliui kūrenti krosnį bendruomenės namuose (išskyrus pensininkus). Jeigu bendruomenės narys negali kūrenti krosnies, turi sumokėti 3 eurus už dienos darbą kūrenančiam. Žmonėms kilo įtarimas, kad toks mokestis neteisėtas ir negali būti renkamas.

Ar teisingas gražiausių sodybų vertinimas?
Gražiausių sodybų vertinimo komisijoje Polekėlėje dalyvauja ir pati pirmininkė V. Grinienė, kuri dirba Radviliškio rajono savivaldybėje, Žemės ūkio skyriuje, vyr. specialiste ir į kurios pareigybes įeina ir teritorijų priežiūra. Šio krašto žmonės svarsto, kad  neteisinga, jog bendruomenės pirmininkė dalyvauja sodybų vertinimo komisijoje kaip savivaldybės darbuotoja. Jų nuomone, tai  neobjektyvu, o gražiausiomis sodybomis išrenkamos tos, kurių šeimininkai – pirmininkei artimi bei lojalūs žmonės.
Beje, ši problema buvo iškelta ir pernai, o  vicemeras K.Augulis sakė, kad tokiu atveju V.Grinienė turėtų nusišalinti nuo gražiausių sodybų vertinimo komisijos narių.

Didžiausias nuoskauda – vaikų šventė
Jaunoms Polekėlės gyventojams didžiausią nuoskaudą sukėlė bendruomenės pirmininkės V. Grinienės pasiūlymas joms su vaikais išeiti iš Šeimos šventės, vykusios kaime birželio 1 dieną. „Kaip gyvenančios tame kaime atėjome su vaikais į šventę, tačiau V.Grinienė mums liepė iš jos išeiti, nes neva mes filmuojame renginį ir jį paviešinsime socialiniuose tinkluose. Mes tikrai nieko nefilmavome, buvome be pagrindo apkaltintos. Kodėl mes, gyvenančios ir vaikus auginančios šiame kaime, negalime ateiti pabūti šventėje, kodėl buvome varomos iš jos? Juk mes čia užaugome, dalyvaudavome visuose renginiuose, dainuodavome visuose šventėse, prisidėdavome prie jų organizavimo ir staiga tapome nepageidaujamos?“ – skundėsi jaunos moterys.

Suteikta atsakymo galimybė
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija, norėdama būti objektyvi ir suteikti Polekėlės bendruomenės pirmininkei V.Grinienei atsakymo teisę, paprašė atsakyti į klausimus:
1. Bendruomenėje įgyvendinamuose projektuose kaip subrangovas dalyvauja S.Toleikis – bendruomenės revizijos pirmininkas. Ar tai teisėta?
2. Bendruomenės pirmininkė už mokamą nario mokestį nei vienam bendruomenės nariui nėra davusi kvituko, neduodami kvitukai ir sumokėjus už bendruomenės patalpų nuomą. Kam naudojami šie
pinigai?
3. Už labdaros atvežimą bendruomenės nariams reikia mokėti, kur panaudojami šie pinigai?
4. Žiemą patys bendruomenės nariai privalo paeiliui kūrenti krosnį bendruomenės namuose (išskyrus pensininkus). Jeigu bendruomenės narys negali kūrenti krosnies, turi sumokėti 3 eurus
už dienos darbą kūrenančiam. Ar tai teisėta?
5. Gražiausių sodybų vertinimo komisijoje dalyvauja ir pati pirmininkė V. Grinienė, kuri dirba Radviliškio rajono savivaldybėje, Žemės ūkio skyriuje, vyr. specialiste į kurios pareigybes įeina ir teritorijų priežiūra. Ar ji neturėtų nusišalinti nuo šių pareigybių sodybų vertinimo komisijoje?
6. Kodėl iš vaikų šventės buvo pasiūlyta išeiti mamoms su mažais vaikais?
Šie visi klausimai, kaip sakoma, išplaukia iš laiško konteksto ir domina Polekėlės gyventojus. Tačiau Polekėlės bendruomenės pirmininkė nepanoro atsakyti į klausimus ir pateikė tokį atsakymą:
„Laba diena, informuoju, kad asociacijos Polekėlės bendruomenės visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko birželio 22 d., buvo apsvarstyti Jūsų pateikti klausimai. Bendruomenės visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta, remiantis LR Asociacijų įstatymo 14 straipsniu – ,,Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.“, atsakymų neteikti.
Pagarbiai, bendruomenės pirmininkė Valentina Grinienė“
Taigi redakcijai į klausimus nebuvo atsakyta. Paradoksas, remiantis įstatymais, visiškai nesusijusiais su informacijos viešinimu, paprašyta nesikišti į bendruomenės gyvenimą!?
Ar tikrai Polekėlės bendruomenėje pribrendo nemažai skaudulių ir iškilo daug neaiškumų, paliekame spręsti skaitytojams ir laukiame daugiau atsiliepimų iš Polekėlės gyventojų. Kaip visada, anonimiškumą garantuojame.
Bus daugiau

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

23 metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė: viską atperka laimė vaikų akyse

Avatar

Paskelbta

data

Ilgus metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė per savo darbo praktiką matė visko – vaikų ašarų ir juoko, tėvų paklydimų ir šeimų džiaugsmo, pradėjus kitokį gyvenimą. Visam gyvenimui moters atmintyje įsirėžė kraupūs vaizdai – visiškai girti kūdikiai, alkani, skriaudžiami, utėlėti vaikai, gyvenantys išmatose ir sveiku protu nesuvokiamame skurde. Iš liūno ji traukė nusikalstančius nepilnamečius, vežė labdarą skurstančioms šeimoms. Moteris atvira – už savo darbą sulaukė ne tik meilės ir pagarbos, bet ir grąsinimų susidoroti. Tačiau visas neigiamas patirtis jai atperka viena – laimė išgelbėtų vaikų akyse. Džiugina širdį ir tėvų padėka.

Pristatome pokalbį su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresniąja patarėja,  atsakingą už reagavimą į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, Rima Butkiene. 

–Dirbate tarnyboje, kuri gina vaiko teises. Kodėl pasirinkote būtent tokį darbą?

–Aš visada norėjau dirbti su vaikais. Esu baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą chemijos-biologijos mokytojo specialybę. Mano pirmoji darbovietė buvo giliame kaime, mokykloje, kur vienoje klasėje mokėsi pirmokai, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai ir aš, tuomet 18- metė, buvau visų tų klasių vienintelė mokytoja. Bestudijuodama atlikau daug pedagoginių praktikų mokyklose, vėliau dirbau mokytoja. Įgytos žinios ir įgūdžiai man visą laiką labai padeda bendraujant su vaikais, jų tėvais ir institucijomis.

O vaiko teisių gynėja, tiesą sakant, aš tapau atsitiktinai. 1997 metais po vaikų auginimo pertraukos vietoje mokytojos darbo tiesiog nusprendžiau pamėginti save kitur, bet vistiek ten, kur būtų darbas su vaikais. Sužinojau, kad savivaldybėje yra laisvų vietų Vaiko teisių apsaugos skyriuje.  Kai pirmą dieną atėjau į darbą, man  padavė Vaiko teisių pagrindų įstatymą, liepė perskaityti ir ateiti rytoj. Kai kitą dieną atėjau, paklausė: „Ar dirbsi?‘‘. Nors buvo baisoka, ar sugebėsiu, pasakiau, kad dirbsiu. Ir, matote, užsibuvau 23 metus. Dėkoju likimui, kad pasirinkau šitą darbą.

–Ką jums reiškia dirbti tarnyboje?

–Vaiko teisių gynėjas – ne profesija. Tai gyvenimo būdas. Dirbti šį darbą man yra garbė, nes matau jame didelę prasmę ir didžiuojuosi.  Visuomet sakau žmonėms, koks mūsų darbas yra svarbus ir atsakingas, kad mes visada siekiame tik geriausio sprendimo, giname šeimą. Džiugu, kad mūsų darbas yra apčiuopiamas, matai jo rezultatą – laimingas vaiko akis, šypseną, girdi juoką. Nors būna ir nesėkmingų atvejų. Myliu savo darbą ir kasdien į jį einu tikrai noriai. 

–Vaikų gynėja dirbate 23 metus. Papasakokite apie tai plačiau? Kokį darbą dirbote, kokių patirčių įgijote?

–Darbą pradėjau nuo paparastos inspektorės. Tada taip vadinosi vaiko  teisių specialisto pareigos. Gavau Vilniaus mieste Antakalnio teritoriją, kuriai priklausė 24 gyvenvietės. Dirbau visus darbus. Pėsčia ar nuosavu automobiliu lankydavau socialinės rizikos šeimas, organizuodavau joms labdarą, kalėdinius renginius. Mokyklose lankydavau nusikalsti linkusius vaikus, dalyvaudavau reiduose, apklausose ir teismuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, gelbėdavau vaikus iš pavojingų sveikatai ir gyvybei sąlygų. Taip pat konsultuodavau Antakalnio gyventojus vaiko teisių klausimais. Žodžiu, savo darbo valandų neskaičiuodavau ir darbo neskirstydavau – kur čia socialinės paslaugos, o kur čia teisinės paslaugos. Į savo darbą net buvau įtraukusi šeimos narius. Vyras mane automobiliu veždavo į atokias vietas ir laukdavo, kol ateisiu. Tikslas buvo vienas – padėti vaikui čia ir dabar.

Pirmą kartą nusvilau, kai grąžinau vaikus motinai, nusprendusi dar kartą jai duoti šansą pasitaisyti ir pačiai auginti vaikus, o po kelių valandų paskambino policijos pareigūnė rėkdama: ,,Važiuok,  susirink vaikus plikus nuo skruzdėlyno!‘‘.

Ne paslaptis, toks darbas yra sudėtingas. Buvau ne tik gerbiama ir mylima, bet ir nekenčiama. Ne kartą sulaukiau gąsdinimų, kad nepasirodyčiau Antakalnio gatvėse, nes susidoros. Grasindavo rašydami, skambindami ne tik į darbą, bet ir į namus. Kartą net buvo atvykę į namus grasinti. Pažinojo mane visas rajonas.  Pro Antakalnio turgelį einant man nuolat socialinės rizikos mamos siūlydavo mėlynių, žemuogių, šermukšnių, maloniai atsisakydavau. Į autobusą įlipus, per visą autobusą iš galo šaukdavo ,,Ateikit inspektore, yra laisvų vietų!‘‘.

–Kas jus labiausiai džiugina darbe?

–Galimybė padėti vaikui ir šeimai bėdoje. Kaip minėjau, susiduriame su įvairiais žmonėmis, sulaukiame įvarių reakcijų. Būna, kad tranko durimis ir grasina skundais ar net susidorojimu, tačiau kartais ateina padėkoti. Tai viską atperka.

–Minėjote, kad be džiugių akimirkų turite ir sunkios bei skaudžios darbo patirties. Gal galite pasidalinti? Kas jus pribloškė, sukrėtė labiausiai?

–Ir anksčiau, ir šiandien labiausiai sukrečia ir pribloškia atvejai, kai matai žiauriai apleistus vaikus. Atsimenu atvejį, kai apsilankius šeimoje, 7 metų vaikas paprašė darbuotojų būti paimamas iš šeimos, o 5 metų sesei liepė neverkti ir eiti rengtis. Tie vaikai maišė vandenį su miltais ir ruošėsi keptis blynus, o namuose buvo šalta, nekūrenama, sienos ir langai apledėję.

Buvo visokių atvejų. Apgriuvusiame name tarp narkomanų ir valkatų landynėje vienas 10 mėnesių vaikas šliaužiojo tamsoje apšašęs, utėlėtas, su mėlynėmis. Buvo atvejis, kai aptikome mėnesio kūdikį, prigirdytą motinos pienu su alkoholiu. Nuo jo iš tolo smirdėjo degtine. Jį reikėjo staigiai susivynioti  į paklodę ir bėgti iš tų namų, kol motina už spintos smaginosi.

Sukrečia, kai randi be tėvų paliktus visiškai mažiukus vaikus nežinia kada valgiusius. Tuomet bėgi į parduotuvę nupirkti jiems ką nors valgyti.

Žudo žmonių abejingumas. Šiais laikais dar būna atvejų (ne vienkiemiuose, bet mieste, daugiabučiuose, kur gyvena daug žmonių), kad vaikai gyvena namuose, kurie apšnerkšti gyvūnų ir pačių tėvų išmatomis. Tie vaikai būna alkani, iš tolo smirdintys, jie net nežino kas yra švari patalynė. Jie bijo atsigulti ant tokios paklodės, kai švarią lovą jiems pasiūlai. Baisu pagalvoti ką jie mato, ką jie patiria. Kodėl to nepastebi kaimynai, kiti aplinkiniai žmonės?

–Be profesinių žinių, kokių asmeninių savybių reikia turėti vaiko teisių gynėjui?

–Būti emociškai stipriam ir empatiškam. Taip pat svarbu neteisti žmonių, nežiūrėti į juos iš aukšto. Niekada nėjau į šeimas ,,užsidėjusi skrybėlės‘‘, neturėjau išankstinės nuostatos, visada stengiausi prisitaikyti prie situacijos, išgirsti žmogų  ir kalbėtis su žmogum paprastai. Vaiko teisių gynėjui reikia būti žmogiškam, kantriam, drąsiam, ryžtingam priimant sprendimus, nebijančiam iššūkių.

–Dirbdama savo darbą tikriausiai turite siekių ir troškimų, kokie jie?

–Didžiausias troškimas, kad  vaikai turėtų mylinčius tėvus ir jaustųsi šeimoje mylimi. Tai yra pradžių pradžia.

–Ar jūsų darbas keičia jus pačią?

–Keičia. Visi pokyčiai sustiprina mane kaip asmenybę. Turiu nuolat augti, tobulėti, prisitaikyti prie pokyčių, įgyti daug žinių ir jas taikyti darbe.

–Kartais vis dar pasigirsta, kad Tarnybos darbuotojai yra vaikų atiminėtojai. Ar susidūrėte su tokiu požiūriu?

–Girdžiu tą nuomonę dėl tų vadinamų grobikų, bet manau žmonės kalba ir komentuoja iki tol, kol patys nesusiduria su mūsų darbu. Visada sakiau ir sakysiu – reikia  kalbėtis, aiškinti žmonėms. Vaiko teisių gynėjo tikslas yra padėti, o ne bausti ar kaip nors pakenkti šeimai.

Neseniai paskambino moteris, norėdama pranešti, kad bijo savo pirmokę dukrą leisti į mokyklą, nes ją užpuolė tos pačios mokyklos trečiokai. Pasakodama ji labai jaudinosi, prisipažino, kad jai taip rankos dreba, kad net telefono negali nulaikyti. Ji jaudinosi ne tik dėl įvykio su vaiku, bet ir dėl to, kad teko paskambinti į tarnybą. Išklausiau ją, paaiškinau, ką ji turi padaryti, ką mes darysime ir atsisveikinant nusiraminusi moteris padėkojo.

Būna atvejų, kai tėvai pasako: „Gaila, kad tik dabar ,,pakliuvome‘‘, o galėjome anksčiau pradėti gyventi kitokį gyvenimą ir tinkamai rūpintis vaikais“.

Dėkui už pokalbį.

Sigita Zumerytė Arlauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. 8 616 43424

El.p. sigita.arlauskiene@vaikoteises.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šiaulių kriminalistai pergudravo juos ir draudimo bendrovę apgauti planavusį šilutiškį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, prieš pora metų pradėję tirti Raseinių rajone iš automobilio įvykdytą vagystę, kurios metu, anot savininko, buvo padaryta per 13 tūkstančių eurų turtinė žala, buvo priversti bylą nutraukti ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą – dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir sukčiavimo. Kaltinimai dėl šių nusikalstamų veikų pareikšti 39 metų Šilutės rajono gyventojui.

2018 metų lapkričio 27-ąją Šiaulių apskrities policija sulaukė pranešimo, kad  automagistrale Klaipėda – Kaunas  automobiliu  VW NEW BEETLE važiavęs vairuotojas, pasibaigus degalams, buvo priverstas automobilį palikti šalikelėje ir eiti į už keleto kilometrų esančią degalinę jų parsinešti. Grįžęs, pasak vyro, jis pamatė, kad, sugadinus keleivio pusės durelių spynelę, buvo įsibrauta į automobilį ir  pavogti jo vadovaujamai bendrovei priklausantys daiktai – nešiojamasis kompiuteris DELL,  fotoaparatas NIKON, papildomas fotoaparato objektyvas NIKOR ir  dvi dėžės su reklamai skirta produkcija – 350 marškinėlių.

Kriminalistai nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Tačiau jiems įtarimą kėlė viena detalė – kritinį degalų kiekį bake vyras tikrai turėjo pastebėti, tačiau kažkodėl jis neužsuko į  degalinę, pro kurią važiavo, jų įsipilti,  o kai už kelių kilometrų automobilis sustojo, tada pėsčiomis grįžo į ją, palikęs transporto priemonę kelkraštyje…

Kol tyrėjai rinko informaciją, šilutiškis kreipėsi į draudimo bendrovę ir pranešė apie jo įmonei priklausančio turto vagystę, nurodydamas, kad patyrė 13 566 eurų tutinę žalą. Kaip patvirtinimą, kad pavogtieji daiktai egzistavo, jis  pateikė  suklastotus dokumentus apie jų įsigijimą. Šių dokumentų  pagrindu už neva pagrobtą  kompiuterį, fotoaparatą ir objektyvą jo  įmonei buvo išmokėta 3000 eurų. Tyrimo metu  nustatyta, kad į įmonės sąskaitą įkritę pinigėliai, buvo pervesti į kitą įmonės sąskaitą, o po to – į vyro nepilnametės dukros sąskaitą ir perimti savo naudai. Likusios 10 566 eurų draudimo išmokos už reklamai skirtas prekes draudimo bendrovė šilutiškio įmonei  neišmokėjo, nes konstatavo, kad jo nurodytas draudiminis įvykis neatitiko draudimo sutarties sąlygų, nes draudimo apsauga prekėms  galiojo tik draudimo vietoje, kuri yra  Šilutėje.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2019 metų pabaigoje ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei  sukčiavimo, turint tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Pastarasis tyrimas šiuo metu jau baigtas ir perduotas nagrinėti teismui. Kaltinamasis teismo laukia už grotų, nes Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu atlieka bausmę  už dar seniau padarytas nusikalstamas veikas – apgaulingą buhalterinę apskaitą, dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi