Radviliškio Eibariškių parke savivaldybės įsakymu ruošiamasi kirsti sveikus ąžuolus ir kitus medžius. „Ten, kur lengva ranka kertamas medis, kitu ėjimu labai lengvai žudomas žmogus“.
Šv. Jonas Paulius II
Sveiki, gamtos vaikai!
Žemė – mūsų namai. Čia gyvename, kvėpuojame, džiaugiamės, verkiame…
Žmogus betarpiškai susijęs su gamta, medžiais, augalais, paukščiais ir gyvūnais. Kas mes be jų? Juk mes – visuma!
Šiuo metu žemėje vyksta ypač žalingas gyvas gamtos naikinimas. Naikina įvairias gyvybės formas: augalus, gyvūnus, žmones (trąšos, maistas, karai). Mūsų namai naikinami. Mums, žemės vaikams, skauda. Tai mes jaučiame nepaaiškinamu liūdesio,
nerimo, ligos, bejėgiškumo ar agresijos pavidalu. Tai Žemės – motinėlės signalai. Ji pavojuje. Naikinimo viruso priežastis – godumas, godumas pinigams. Tie, kurie duoda leidimus naikinti, pinigų nori turėti daug, daug… Žymiai daugiau nei kiti. O kur dideli pinigai, sąžinė tyli, o kartais ir visai
užmiega…
Nesvarbu, kas ką parduos, išmainys, sunaikins, svarbu, kad būtų gerai užmokėta! Taip Judas už kelis skatikus parduoda viską, ką gali: sąžinę, žmones, vaikus, jų ateitį, ištisas ateities kartas.
Be sąžinės graužaties kerta miškus (nors jų nesodino), užteršia vandens telkinius, naikina viską, kad atsikąstų didesnį kąsnį. Nors sunku apžioti, bet kanda.
Naikinimo virusas pasiekė Radviliškį. Būkite budrūs!
Mero A. Čepononio įsakymu, miestas nori būti „estetiškas“. Na, panašus į Šiaulius. Gaila, bet Šiauliai be gyvybės – miręs miestas. Vietoje nukirstų medžių, kaip buvo paviešinta viešoje erdvėje, šmirinėja didelės riebios žiurkės! Mes šito nenorime ir neleisime.
Gerbiamas mere, Jūs ne valdovas, o rajono žmonių patikėtinis šiame poste (kol kas). Nemaišykite prioritetų! Rinkdami Jus, žmonės nedavė Jums teisės naikinti. Visada prisiminkite, kad kasdien, kiekvieną sekundę esate stebimas trijų: viršuje – Dievo, viduje – sąžinės ir išorėje – žmonių. Mes, radviliškiečiai, norime gyventi žaliame mieste, kur gatvėse brandūs medžiai, susipynę lajomis, glosto širdį ne vienai kartai, kur nekertami miškai su tikslu parduoti. Gal Jums vis tiek, o mums – ne! Įdomu, kiek Radviliškio gyventojų pritarė medžių kirtimui (naikinimui)? Kodėl kėsinatės į Eibariškių parko ąžuolus (jie jau sužymėti)? Kodėl Jūs, mūsų patikėtinis, einate prieš gyvąją gamtą? Ar jūs nepastebėjote, kad ąžuolai jauni – jie tik pradėjo gyventi! Kad ąžuolus persodinsite kitur, manome, dar didesnis melas, nes ąžuolai jau sužymėti kirtimui. Ir vargu, ar trisdešimtmetis medis naujoje dirvoje prigis…
Gal norite apsodinti Radviliškį super brangiais menkaverčiais medžiais? Čia ne jų tėvynė! Lietuviams brangūs ąžuolas, liepa, beržas… Tik jie duoda sveikatos ir tvirtybės. Nenorime, kad Radviliškis būtų panašus į aikštę prieš savivaldybės langus. Šalta ten!
Gerbiamas mere, nekenkite miestui! Jei pasiklydote puikybės labirintuose ir jei sąžinė jau miego fazėje, paklausykite Radviliškio gyventojų balso, klausykit jų širdies balso. Nekenkite miestui dėl pelno. Nieko nėra svarbiau už Dvasią, kuri jungia mus visus. Prisiminkite visada – pinigai nevalgomi!
Mieli Radviliškio gyventojai, Eibariškių parke, prie tvenkinio, ruošiamasi iškirsti sveikus ąžuolus, mūsų tautos pasididžiavimą. Stebėkite procesą. Kiekvienas medis – tai aš!
Sekite „Radviliškio krašto“ žinias, skaitykite skelbimus – Jūsų prireiks miestui! Tikime savo miesto gyventojais.
Mylėk ąžuolą seną,
Po vainiku – senolio vaikus,
Nes atmink – tol, kol medis gyvena,
Tiek po saule gyvens ir žmogus.
Radviliškietė D. M.
