Senieji Kėdainiai: kunigaikščiai Radvilos, tautinės ir konfesinės bendruomenės,  sugyvenimo menas

Lietuvių kilmės LDK didikai kunigaikščiai Radvilos, turtingiausia ir įtakingiausia senosios Lietuvos valstybės giminė, paliko ryškų pėdsaką Kėdainių miesto istorijoje. Kėdainiai jai labai ilgai priklausė (iš viso apie tris šimtus metų su pertraukomis). Radvilos užtikrino ekonominį klestėjimą ir kultūrinį pakilimą. Senamiestyje tebestovi Radvilų pastatyta didinga  bažnyčia, miesto rotušė. Pats senamiestis, kuriame labai neramiais laikais, XVII II p.  – XVIII a. I. p.)  taikiai sugyveno   skirtingos tautinės bendruomenės ir  konfesijos, yra paminklas Radvilų gebėjimui valdyti, telkti skirtingas bendruomenes gyventi taikiai. Kėdainiuose, nuo 1509 m., turėjusiame savivaldą (Magdeburgo teises), gyveno lietuviai,  rusai, škotai, žydai, vokiečiai. Kiekviena bendruomenė turėjo savo teritoriją, turgaus aikštę ir atstovus miesto magistrate. Radvilos pasižymėjo dideliais  gebėjimais „daryti“ pinigus ir juos naudingai išleisti, buvo labai ambicingi ir praktiški žmonės.

 Iš tiesų, Kėdainiai, nors ne didmiestis, ypatingas miestas. Kur dar provincijoje būtų galima rasti tvarkingą didelį, 87 ha, senamiestį su 2 protestantų kirchėmis, 2 sinagogomis  (vienas trijų sinagogų kompleksų Lietuvoje), 2 katalikų bažnyčiomis ir cerkve?

Jonas Sireika
autoriaus nuotraukos

Total
0
Dalinasi
Related Posts