Feljetonas
Laikas nuo laiko atsisuku
pasiklausyti „Pūko“ radijo. Todėl, kad čia dažnai skamba lietuviška muzika. Dar
galima išgirsti vieną kitą teisingai aštresnį pasisakymą valdžios pusėn.
Atsisėdęs virtuvėje, netingiu pasukinėti bangų gaudyklę į abi puses. Imtuvui nuo to nuostolio jokio, o
man kartais susiformuoja tema feljetonui
ir karikatūrai. Politikai grumiasi su politikais, o pusryčiai – savo laiku. Kad
K.Pūką buvo norima apkaltinti priekabiavimu, visai Lietuvai žinoma. Ir, kad byla subliuško
– irgi viešas faktas. Pasirodo, atsistatymas iš Seimo nario pareigų buvo bereikalingas? Ar čia toks sumanus
žaidimas? Tipo, nori išlikti švarus – nelauk nušalinimo, varyk arklius…
Pasigaunu „PŪKĄ“. O ten – debatai. Grupiniai. Apie situaciją Lietuvoje. Apie
rinkiminę politiką ir politikus rinkimuose. Apie blogą teismą. Apie korumpuotų
teisėjų tarpusavinę draugystę šeimomis. Kaip nepasiklausyti tokio patriotiškai
aktualaus pokalbio studijoje. Taigi rinkimai. Eiti balsuoti būtina. Gana tikėtis,
kad tai, kaip visada, padarys kiti. Reikia keltis ir eiti patiems reikšti savo euronuomonę. Pats buvęs Seimo narys K. Pūkas gyvu balsu gražiai
agi-propa…kalba. Kad Lietuvą reikia saugoti. Už ją kovoti. O ne nusispjovus
per kairį petį važiuoti ten, kur darbdaviai samdiniams ant blynų uždeda daugiau
grietinės su mažiau E priedų. Taip tai taip, bet aš žinau viena, niekaip
nesutampanti su tuo, ką jis sako mums ir ką daro pats – faktuką. Nepatogų. Negražų.
Išdavikišką. Viešą KOMPROMATĄ. Tai toks poelgis, dėl kurio visą likusį gyvenimą
būna gėda. Viena gėda – kai ją galimą nusiplauti, atsėdėti: nuo skambučio iki
skambučio, o kita – kurios anuliuoti neįmanoma. Tas JO teisingas piliečių
agitavimas ir atliktas juodas darbas – kaip vinimi piešimas ant stiklo. Pats
kviečia tautą eiti ir rinkti dorus ir sąžiningus, o pats, jau būdamas TUO doru
ir sąžiningu, deda parašą, pritardamas Lietuvos žemės pardavimui užsieniečiams.
Pranciškus Šliužas dėl Konstitucijoje įteisintos žemės nuosavybės tautai padėjo
galvą. O K.Pūkas kieno interesą gina!?
Netikite?
Užmiršote? Pasitikrinkite: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-27848
Jokių asmeniškumų. Vienas dalykas – gražiai kalbėti per savo radiją. Leisti
gražią lietuvišką muziką. Kitas dalykas – konkrečiu laiku ir konkrečioje
vietoje pasinaudoti galimybe pakišant tautai KIAULĘ. Kada, ponas Kęstuti,
tamsta buvote tikras? Man visada buvo smalsu: kas, peržengus SEIMO rūmų slenkstį,
kai tik duoda priesaiką ant KONSTITUCIJOS uždėję ranką, taip pakeičia rinkėjų
įgaliotus žmones? Patį sąžiningiausią, atsakingiausią ir žadančiausią padaro pačiu gobšiausiu ir … kad ko per daug
teisingo neleptelėčiau. Tikėti ar netikėti politikais, žinoma, mūsų teisė. Bet
taip pigiai būti perkamais ir parduodamais – galvokite dar kartą. Galvokite
patys. Apsispręskite ne po kunigėlio bažnyčioje, ne po kaimyno į ausi šur-šur,
o patys. Apsirinkimo grėblys visada tas pats. Jis visada laukia mūsų kaktų.
Kaire koja ar dešine ant jo užlipsite – smagiau gyventi nebus. Jeigu eini
balsuoti, vadinasi, pasitiki. Jeigu kandidatą pažįsti – pasitiki tik
prisižiūrėjęs televizijos šou ir prisiskaitęs valstybinių laikraščių , sėdėk
namuose ir nealpk… Niekas nepasikeis. Viskas taip ir užprogramuota –
prisivilioti būsimiems išdurtukams.
