Kritiška nuomonė
Atsakas į menkavertiškumą – pranašumo siekimas. A.Adleris
Kas nežino, tai vienas žymiausių pasaulio psichologų. Vėl pacituosiu minėtą psichologijos korifėjų: „Siekdama pranašumo, asmenybė kompensuoja vaikystėje susiformavusį menkavertiškumo jausmą ir siekia pranašumo“. Na teorijos teorijomis, bet A. Adlerio psichodinaminės teorijos dar niekas nepaneigė, nes kai kurie žmonės siekia asmeninio pranašumo valdydami kitus. Pavyzdys, mūsų savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis. Atsiverčiu „oficiozą“ Nr. 23. Nė vieno net menkiausio autorinio teksto, bet yra net septynios mero nuotraukos. Spėju, jog tai jo patarėjo L. Gerbenio galimas indėlis siekiant patenkinti mero pranašumo siekį. Tad oficioze net septyni mero veido, mano sakymu snukio, atvaizdai. Jums atrodo, skamba nepagarbiai, bet rekomenduoju pavartyti A. Lyberio „Sinonimų žodyną“ (Vilnius, Mokslas 1981 m.). Žodis „snukis“ turi dvi prasmes: gyvulio galvos priekį, šunsnukis, lapės ilgas snukutis, prūsnos (arklio, karvės… kiaulės, šerno knyslė, knisiklis, nibrė prausiklis, šnipas ir … veidas“ (P. 386). Dabar žvilgtelėkime į žodį „veidas“. Tai priekinė žmogaus veido dalis, būdas, snukis, knyslė, snapas“ (P .477). Trumpinau, bet esmę palikau.
Ir kilo keistas noras viešai padovanoti „ūkiško“ muilo gabalėlius klapčiukui Skundeivai ir bent dviems vietinės tarybos narėms, mėgstančioms sakyti komplimentus merui Tauzylai. Aš ne specialistas, bet su A. Adlerio teorija buvau puikiai susipažindintas studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete, o spręsti, ar su mero psichika viskas tvarkoje, neturiu kompetencijos, bet pastabų turiu.
Savo laiku rašiau bolševikinio organo „Komunizmo aušra“ – apžvalgas. Jų rajoninio vadovo P. Šidlausko nuotraukas laikraščio puslapiuose – retenybė. Na 2–3 per metus, o čia viename numeryje net septynios! Palieku skaitytojams atvirą klausimą, ar tai normalu, ne iškrypimas? Mano nuomone, kuklumas ne yda. Ir dar. Kiekvienas žmogus turi svajonę. Aš taip pat. Įvardinsiu. Ji paprasta – aš noriu, jog vieną dieną iš mero posto dingtų Tauzyla, o jo klapčiukas Skundeiva su „oficiozu“ prapultų iš Radviliškio padangės. Tiesa, ne nuo manęs tai priklauso, o nuo pilietiškų rinkėjų valios. Ir suprantu, kad vienas iš jų dantimis ir nagais laikysis už sotaus valdžios lovio, kitas, nedėdamas pastangų rašyti autorinius straipsnių, bet gaudamas už šlamštą padorų atlyginimą, ir toliau tiražuos mero veidą, taip sakant snukį, su sveiku protu prasilenkiančiomis apimtimis.
P.S.: Atskymo nereikalauju, nes bet koks atsakymas gali būti iš padorumo jausmą praradusiu politinių veikėjų. Tai tik mano, kaip kritiško publicisto, nuomonė, su kuria Jūs, skaitytojai, galite pasirinkti sutikti arba nesutikti.
Vienas iš Radvilškio Sąjūdžio grupės steigėjų,
pirmos atgavusios nepriklausomybę
Lietuvos Radviliškio rajono tarybos deputatas (ne narys)
Vytautas Mikalauskis
