Socialiniai tinklai

Aktualijos

Renku praėjusius laikus…

Avatar

Paskelbta

data

padūmavęs lietingo pavasario vakarinis dangus. Nuotaika niūri, kaip ir pats dangus. Juolab, kad vis dar tebesitęsia karantinas ir esu įkalinta savo namuose. Mintys užliūliuoja. Leidžiuosi į miegus, o gal kaip ir kasnakt, į sapnus. Nesuvokiamas, paslaptingas gyvenimas sapnuose. „Sapnavau geležinkelį; mamą, klausiausi, kaip ašara rieda, bijojau tylą sudrumsti žodžiu“ (Lacrima).

Paskui mama pasakojo ilgai ir įdomiai. Nesinorėjo nieko, tik amžinai klausytis. Ji pasakojo apie savo jaunystę… Pro miestelį pravažiuodavo daug traukinių. Buvo karas. Vokiečių kareiviai, sovietų vaikinai ir merginos, karinė technika ir žmonės ant prekinių vagonų platformų. Visi kažkur skubėjo. Susiruošė kelionėn ir ji – į Kenigsbergą. Ten, karo ligoninėje, gulėjo sužeistas vyriausiasis sūnus. Kaip ji pasieks ligoninę, kaip susišnekės – nenumanė. Pati nekalba nei rusiškai, nei vokiškai. Gal padės naminės bandelės. Jos taip skaniai kvepia ir vilioja…

Sapnas nutrūksta. Prabundu. Gyvoji praeitis lieka gyventi dabartyje, nors visa tai, ką mačiau sapne, liko taip toli ir taip seniai jau praėjo.
… Geležinkelio stotis. Ji šiandien visai kitokia, nei buvo mano ir mamos jaunystės metais. Gražuolė, šviesi, tvarkinga – ji šviečia iš tolo. Kiek  prisiminimų išsaugojo ji? Tuomet šeštame – septintame XX amžiaus dešimtmetyje čia buvo viskas kitaip. Vietoje laukimo salės – restoranas. Prie jo glaudėsi spaudos kioskas, kuriame pravažiuojantys galėjo nusipirkti limonado, bandelių, laikraščių, žurnalų ir kitokios smulkmės. Priešingoje restorano pusėje – kasos. Mes , studentės, čia įsigydavome nuolatinius bilietus mėnesiui, kiti keleiviai – vienkartinius. Ruporas pranešdavo garsiai, bet ne visada aiškiai, kada ir iš kokio kelio išvyksta priemiestinis ar rečiau – tarpmiestinis traukinys. O jau tie mūsų traukinukai! Anglimi kūrenami puškuodavo paskui save palikdami juodų dūmų uodegą. Dėl dūmų radviliškiečiai juokaudavo, kad čia ir žvirbliai juodi. Bet jie mums, jauniems, būdavo mieli. Pavėlavai sekundę ir vejiesi mojuodamas traukinukui. Mašinistas pristabdo, ir tu jau nevėluodamas nuvyksi į paskaitas. Pažinojo mašinistai nuolatinius keleivius: kas į darbą Šilėnuose, Zokniuose, Šiauliuose, kas į institutą, technikumą, medicinos mokyklą. Visus paimdavo, visus nuveždavo. Vasarą vagonuose tvanku, žiemą – šalta. Dar ir dabar prisimename metalines krosneles „buržuikas“, kuriomis buvo apšildomi vagonai. Kartais  traukinukas  važiuodavo kiek tolėliau – į Kuršėnus, kur Daugėliuose dirbo radviliškiečiai, šiauliečiai, kuršėniškiai. Anksti išvykdavo ryte tas traukinukas. Ypač sunku būdavo pirmadieniais, kai po šokių norėdavosi pasnūduriuoti. Žiūrėk, ir pravažiuoji Šiaulių stotį… Tarpmiestiniai traukiniai mums buvo „ne pagal nosį“, per didelė prabanga, ir jais važiuodavome tik išimtinais atvejais.

O dabar… Dabar peronas įrengtas kiek tolėliau nuo stoties. Priemiestiniu maršrutu važinėja greitaeigiai dyzelinukai, o tarpmiestiniai – tik Kaunan, Vilniun, į Klaipėdą, Mažeikius. Nebevažiuoja pro Radviliškį traukiniai nei į Daugpilį, Rygą, Maskvą, Simferopolį, Lvovą. Pamenu, radviliškiečiai vasaros metu iš pietų atvykusiuose traukiniuose pirkdavo vaisius: slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus , persikus. Jei nespėjai nusipirkti, kol traukinys stoviniuoja, pavažiuok iki Šiaulių, iš ten grįši su pilnais kibirais skanėstų… Dabar tik pinigo turėk, pilnos parduotuvės ir turgūs šitų egzotinių vaisių. O traukinukų pasiilgstame…

Prekiniai traukiniai dar dunda. Juk Radviliškis nuo seno laikomas geležinkelininkų sostine! Tik šilumvežiai kur kas galingesni, o jau sąstatų ilgumas -atsistebėti negali. Veža tie traukiniai naftą ir jos produktus, trąšas, chemikalus.

Kažkada radviliškiečių pageidavimu per „geležinkelį“ buvo pastatytas tiltas. Tiesą pasakius, nelabai jis buvo paklausus. Bet užtai populiarus jis buvo jaunimo (pasimatymų vieta), moksleivių tarpe. Žiūrėk, po išleistuvių vakaro ir susirenka abiturientai ant tilto. Gal svajonė juos čia atvesdavo – kuriuo keliu ir kurion pusėn reikės ryt – poryt išvykti į mokslus. Deja, pakito mokyklinių išleistuvių papročiai, nebesirenka čia jaunuomenė. Tik senas tiltas vis dar mena anuos laikus. O ir mes, rodos, užmirštame didelius dalykus, o atsimename mažuosius. Laikas surinkti tai, kas išbarstyta…

J. Kaučikienė


  

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi