Socialiniai tinklai

Aktualijos

Renku praėjusius laikus…

Avatar

Paskelbta

data

padūmavęs lietingo pavasario vakarinis dangus. Nuotaika niūri, kaip ir pats dangus. Juolab, kad vis dar tebesitęsia karantinas ir esu įkalinta savo namuose. Mintys užliūliuoja. Leidžiuosi į miegus, o gal kaip ir kasnakt, į sapnus. Nesuvokiamas, paslaptingas gyvenimas sapnuose. „Sapnavau geležinkelį; mamą, klausiausi, kaip ašara rieda, bijojau tylą sudrumsti žodžiu“ (Lacrima).

Paskui mama pasakojo ilgai ir įdomiai. Nesinorėjo nieko, tik amžinai klausytis. Ji pasakojo apie savo jaunystę… Pro miestelį pravažiuodavo daug traukinių. Buvo karas. Vokiečių kareiviai, sovietų vaikinai ir merginos, karinė technika ir žmonės ant prekinių vagonų platformų. Visi kažkur skubėjo. Susiruošė kelionėn ir ji – į Kenigsbergą. Ten, karo ligoninėje, gulėjo sužeistas vyriausiasis sūnus. Kaip ji pasieks ligoninę, kaip susišnekės – nenumanė. Pati nekalba nei rusiškai, nei vokiškai. Gal padės naminės bandelės. Jos taip skaniai kvepia ir vilioja…

Sapnas nutrūksta. Prabundu. Gyvoji praeitis lieka gyventi dabartyje, nors visa tai, ką mačiau sapne, liko taip toli ir taip seniai jau praėjo.
… Geležinkelio stotis. Ji šiandien visai kitokia, nei buvo mano ir mamos jaunystės metais. Gražuolė, šviesi, tvarkinga – ji šviečia iš tolo. Kiek  prisiminimų išsaugojo ji? Tuomet šeštame – septintame XX amžiaus dešimtmetyje čia buvo viskas kitaip. Vietoje laukimo salės – restoranas. Prie jo glaudėsi spaudos kioskas, kuriame pravažiuojantys galėjo nusipirkti limonado, bandelių, laikraščių, žurnalų ir kitokios smulkmės. Priešingoje restorano pusėje – kasos. Mes , studentės, čia įsigydavome nuolatinius bilietus mėnesiui, kiti keleiviai – vienkartinius. Ruporas pranešdavo garsiai, bet ne visada aiškiai, kada ir iš kokio kelio išvyksta priemiestinis ar rečiau – tarpmiestinis traukinys. O jau tie mūsų traukinukai! Anglimi kūrenami puškuodavo paskui save palikdami juodų dūmų uodegą. Dėl dūmų radviliškiečiai juokaudavo, kad čia ir žvirbliai juodi. Bet jie mums, jauniems, būdavo mieli. Pavėlavai sekundę ir vejiesi mojuodamas traukinukui. Mašinistas pristabdo, ir tu jau nevėluodamas nuvyksi į paskaitas. Pažinojo mašinistai nuolatinius keleivius: kas į darbą Šilėnuose, Zokniuose, Šiauliuose, kas į institutą, technikumą, medicinos mokyklą. Visus paimdavo, visus nuveždavo. Vasarą vagonuose tvanku, žiemą – šalta. Dar ir dabar prisimename metalines krosneles „buržuikas“, kuriomis buvo apšildomi vagonai. Kartais  traukinukas  važiuodavo kiek tolėliau – į Kuršėnus, kur Daugėliuose dirbo radviliškiečiai, šiauliečiai, kuršėniškiai. Anksti išvykdavo ryte tas traukinukas. Ypač sunku būdavo pirmadieniais, kai po šokių norėdavosi pasnūduriuoti. Žiūrėk, ir pravažiuoji Šiaulių stotį… Tarpmiestiniai traukiniai mums buvo „ne pagal nosį“, per didelė prabanga, ir jais važiuodavome tik išimtinais atvejais.

O dabar… Dabar peronas įrengtas kiek tolėliau nuo stoties. Priemiestiniu maršrutu važinėja greitaeigiai dyzelinukai, o tarpmiestiniai – tik Kaunan, Vilniun, į Klaipėdą, Mažeikius. Nebevažiuoja pro Radviliškį traukiniai nei į Daugpilį, Rygą, Maskvą, Simferopolį, Lvovą. Pamenu, radviliškiečiai vasaros metu iš pietų atvykusiuose traukiniuose pirkdavo vaisius: slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus , persikus. Jei nespėjai nusipirkti, kol traukinys stoviniuoja, pavažiuok iki Šiaulių, iš ten grįši su pilnais kibirais skanėstų… Dabar tik pinigo turėk, pilnos parduotuvės ir turgūs šitų egzotinių vaisių. O traukinukų pasiilgstame…

Prekiniai traukiniai dar dunda. Juk Radviliškis nuo seno laikomas geležinkelininkų sostine! Tik šilumvežiai kur kas galingesni, o jau sąstatų ilgumas -atsistebėti negali. Veža tie traukiniai naftą ir jos produktus, trąšas, chemikalus.

Kažkada radviliškiečių pageidavimu per „geležinkelį“ buvo pastatytas tiltas. Tiesą pasakius, nelabai jis buvo paklausus. Bet užtai populiarus jis buvo jaunimo (pasimatymų vieta), moksleivių tarpe. Žiūrėk, po išleistuvių vakaro ir susirenka abiturientai ant tilto. Gal svajonė juos čia atvesdavo – kuriuo keliu ir kurion pusėn reikės ryt – poryt išvykti į mokslus. Deja, pakito mokyklinių išleistuvių papročiai, nebesirenka čia jaunuomenė. Tik senas tiltas vis dar mena anuos laikus. O ir mes, rodos, užmirštame didelius dalykus, o atsimename mažuosius. Laikas surinkti tai, kas išbarstyta…

J. Kaučikienė


  

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ieškomas dviračio savininkas

Avatar

Paskelbta

data

Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai siekia nustatyti dviračio savininką. Tamsiai mėlynos spalvos dviratis „Fischer“ buvo rastas liepos 8 d.  Raseinių r., Kniečių k., Girkalnio sen. Kas pasigedote tokio dviračio, prašytume paskambinti Raseinių rajono policijos komisariato administratorei Juditai Girdžiuvienei telefonu (8 700) 61370.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Gamta dovanoja galimybę pasveikti

Avatar

Paskelbta

data

Kaip manote, ar įmanoma vaistažolėmis ir mityba sumažinti onkologinių ligų riziką? Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertų komitetas įrodė, kad dauguma tokių ligų – netinkamo gyvenimo būdo padariniai. Vėžys išsivysto kancerogenams ilgą laiką (keliolika metų) veikiant organizmą. Todėl vėžio profilaktika ir įmanoma, ir būtina. Mitybos charakterį keičiant sveika gyvensena net 90 procentų šių ligų būtų galima išvengti. Kancerogeninių medžiagų poveikį aktyviausiai šalina dietinė mityba – pakankamas daržovių, vaisių, nevalytų grūdų ir vitaminų kiekis racione. O maisto kaloringumą – vieną svarbiausių vėžio profilaktikos priemonių – tikslinga sumažinti (ne mažiau 20 procentų visų gyvulinių riebalų, riebios mėsos, aukščiausios rūšies miltų bei cukraus).

Reikėtų mokytis gyventi sveikai!

Tiriant savaime nuo vėžio pasveikusius žmones, – o taip būna, – matyti, kad amoniakas, kaip skilimo produktas, gali sukelti vėžį. Manoma, kad 70 procentų gyvulinių baltymų racione – pavojinga riba. Taip pat didesni valgomosios druskos kiekiai, patekę su rūkyta mėsa, žuvimi, sudaro sąlygas atsirasti skandžio vėžiui.

Kancerogenų aktyvumą didina: nikotinas – pavojingi formaldehido jonai, alkoholis didina kancerogenų aktyvumą organizme, taip pat cholesterolis, antsvoris, neracionali mityba, rūgštinės ir šarminės reakcijos disbalansas. Kraujas rūgštėja, kai augalinės kilmės produktai sudaro mažiau nei pusę raciono. Patariama kasdien suvartoti ne mažiau nei 500 gramų žalių vaisių ir daržovių. Taip pat – lėtinis vidurių užkietėjimas, per didelis gyvulinių riebalų kiekis, persivalgymas – ypač mėsa ir riebalais, dažnas valgymas, nepakankamas kramtymas, per karšto ir per šalto maisto vartojimas, daržovių virimas aliuminio induose, vitaminų trūkumas – ypač A, E, C, fermentų trūkumas – jų yra vaisiuose, daržovėse, piene, meduje (fermentai suyra 50 °C temperatūroje), makro ir mikroelementų trūkumas, ultravioletiniai spinduliai, nes saulėje ilgai kaitintis po 12 valandos žalinga, stresas, nejudrus gyvenimo būdas.

Kancerogenų veiklą slopina: daržovių ir vaisių vartojimas, augalinė ląsteliena maiste, vitaminai, fermentai, mikroelementai, mažas maisto kaloringumas, iškrovos terapijos, kvėpavimo normalizavimas, grynas oras, grūdinimasis, teigiamos emocijos. Svarbiausia gydant vėžį – išgydyti ne susirgusį organą, o atkurti viso organizmo funkcijas. Būtina detoksikuoti, išvalyti organizmą, aprūpinti jį pakankamu mineralų kiekiu (ypač kalio druskų), vitaminais, fermentais ir daug kitų priemonių.

Kokios vaistažolės gali paveikti onkologines ligas?

Gydymuisi gali būti vartojami šie augalai: plačialapis gyslotis, pelkinė ir miškinė sidabražolė, beržo juodgrybis, paprastoji jonažolė (ji iš tiesų yra vaistas nuo 99 ligų), didžioji ugniažolė, didžioji varnalėša, vaistinė medetka, pelynas, takažolė, pelkinis pūkelis, paprastoji kiaulpienė, auksinė šaknis, mandžiūrinė aralija, eleuterokokas, mėlynė, dygliuotasis šaltalankis, paprastasis šermukšnis, juodasis serbentas, paprastoji žemuogė, vaistinė melisa, paprastasis čiobrelis ir kt. Be to, vartojami bičių produktai, homeopatiniai preparatai ir kt. Tačiau prieš gydydamasis vaistažolėmis ligonis turėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gyti žaizdoms. Pavyzdžiui, sergant stemplės vėžiu aliejus geriamas prieš valgį 2–3 kartus per dieną (prieš vartojant praskiedžiamas saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:1). Šaltalankių aliejaus galima pasigaminti taip: iš prinokusių vaisių spaudžiamos sultys, likusi masė sudžiovinama, susmulkinama kavamale, užpilama saulėgrąžų aliejumi (1:1,5), laikoma 3 savaites kambario temperatūros patalpoje, tamsoje, kartais pamaišoma. Paskui nukošiama ir supilstoma į tamsius butelius.

Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius. Juose itin daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Žemuogė taip pat labai vertinga gydomoji uoga – ji stiprina organizmą, stabdo žarnyne puvimo procesus, padeda pašalinti iš jo įvairias kenksmingas medžiagas ir cholesterolį. Žemuogėse yra fitoncidų, kurie sunaikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų. Daugelį amžių jonažolėmis gydomos įvairios ligos. Pavyzdžiui, jonažolės trauktinė su spiritu buvo vartojama vietoj jodo. Ji tebėra galinga ir šiandien. Tarkime, sergant depresija, jonažolių užpilu kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus. Jonažolėmis gydomi ir piktybiniai navikai. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai – ji didina organizmo imlumą UV spinduliams, neigiamai veikia regos nervą, netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis.

Liaudies medicinos šalininkai tiki, kad surinkti žydintys varnalėšų lapai turi ypatingų galių. Jų nuoviru gydomi įvairūs piktybiniai navikai, kepenų ligos, žaizdos. 2 šaukštus susmulkintų lapų užplikykite 0,5 litro verdančio vandens, 30 minučių kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po to nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Žmogus turi gauti 90 veikliųjų medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų amino rūgščių, 3 nesočiąsias – ir visa tai greta mūsų. Tai ir garšva, ir dilgėlės, kiaulpienės, varnalėšos, balanda, žliugė. Nereikia bijoti kartumo – jo turintys augalai valo ir stimuliuoja kepenis, gerina darbingumą, ištvermę. Anot Rytų medicinos, kartumynai pašalina iš organizmo nuovargio toksinus, pagerina medžiagų apykaitą, slopina puvimo procesus žarnyne. Paprastųjų kiaulpienių jauni lapai tinka salotoms, tai – pasakiškas augalas. Kad nebūtų kartūs, lapus pusvalandį pamirkykite sūdytame vandenyje, tada nuplaukite. Tokios salotos ypač tinka pavasarį, kai trūksta vitaminų, mikro ir makroelementų. Valgant šias salotas pagerėja ir sąnarių medžiagų apykaita. Pavasarį kasdien suvalgykite 10 paprastųjų kiaulpienių lapų ar iš jų padarytų salotų. Kiaulpienėms pražydus, galima valgyti maždaug po 5 jų žiedus, vėliau vėl valgyti sveikus jaunus lapelius.

Virškinimo sistema – organizmo fabrikas, centras, nes žarnyno veikla ir flora veikia visas apykaitines reakcijas. Jei šioje sistemoje atsiranda disbalansas – gali užpulti daugybė ligų. Jei viduriai užkietėję, kepenys pavargusios, žarnyne susikaupė toksinų, nuodijančių organizmą, gali sutrikti širdies ritmas ir kraujotaka, prasidėti sąnarių ligos, alergijos. Todėl labai svarbu, kad žarnynas būtų gerai išvalytas, detoksikuotas – tuomet susitvarkys daug bėdų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019