Socialiniai tinklai

Aktualijos

Registrų centras visuomenei atvers dar daugiau duomenų. Bus atverti politinių partijų narių sąrašai

Paskelbta

data

Registrų centre apsilankiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su įmonės vadovais aptarė centro darbą pastaruoju metu smarkiai padidėjus Galimybių paso norinčių klientų srautams. Ministrė taip pat akcentavo būtinybę tęsti šiuo metu vykdomą Registrų centro duomenų atvėrimo visuomenei procesą.

Pasak ministrės, duomenų atvėrimas visuomenei yra vienas iš Registrų centro veiklos prioritetų. Reikšmingas proveržis pasiektas šiais metais visuomenei atvėrus didelio susidomėjimo sulaukusius Juridinių asmenų registro duomenis ir juridinių asmenų finansines ataskaitas. Nuo šių metų vidurio visuomenė gali susipažinti ir su Licencijų informacinėje sistemoje sukauptais duomenimis.

Pirmieji Registrų centro tvarkomų registrų duomenų rinkiniai atverti 2019 metų viduryje, kai visuomenei neatlygintinam naudojimui atverti Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie 5 mln. Lietuvos nekilnojamojo turto objektų. 2020 metų viduryje šiuos duomenų rinkinius papildė Adresų registro duomenys – daugiau kaip 2 mln. unikalių adresų.

„Lengvai ir nemokamai pasiekiami valstybės ir savivaldybių institucijų sukaupti duomenys ir galimybė juos įdarbinti kuriant naujas inovatyvias paslaugas ar produktus yra modernios ir pažangios valstybės bei visuomenės pagrindas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Nuosekliai atvirų duomenų strategiją įgyvendinantis Registrų centras gali būti pavyzdžiu kitoms institucijoms.

Artimiausiu metu – spalį Registrų centras ketina atverti politinių partijų narių sąrašų duomenis. Iki kitų  metų vidurio planuojama atverti Gyventojų registro duomenis ir tuomet visuomenei bus atviri visi pagrindiniai šalies registrai. 

Remiantis įvairiais skaičiavimais, valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, kas Lietuvos atveju sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.

„Atverdami visuomenei aktualius registrų ar informacinių sistemų duomenis pirmiausiai įsiklausome į visuomenės poreikį, įvertinę jį ir suderinę atitikimą asmens duomenų apsaugai parengiame duomenų rinkinius, kuriuos kiekvienas nesunkiai gali atsisiųsti ir naudoti savo reikmėms. Registrų centro atvirų duomenų naudojimas nuolat auga – per dvejus metus 10 tūkst. unikalių vartotojų įvairius duomenų rinkinius jau atsiuntė daugiau kaip 250 tūkst. kartų“, – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Per dieną apie 5 tūkst. žmonių aptarnaujanti įmonė pastaruoju metu patobulino paslaugų teikimo procesus.  Tai ypač pasijuto dabar, kai pastebimai išaugo dėl Galimybių paso atvykstančiųjų žmonių kiekiai. Vidutinis klientų aptarnavimo laikas sutrumpėjo daugiau nei du kartus iki vidutiniškai 10 minučių.

Ministrė padėkojo Registrų centrui už didelį indėlį diegiant Galimybių pasą Lietuvoje ir akcentavo būtinybę toliau tobulinti klientų aptarnavimą. 

„Atnaujinta eilių valdymo sistema, įrengtos savitarnos erdvės, įdiegta išankstinė klientų rezervacijos sistema ir klientų patogumui pakoreguoti padalinių darbo laikai – tai tik kelios iš daugelio priemonių, leidžiančių įmonei efektyviai valdyti augančius klientų srautus ir reaguoti į nuolat besikeičiančius gyventojų  bei verslo poreikius. Nuolat siekiame tobulinti klientų aptarnavimą, todėl artimiausios ateities darbai yra dar labiau pagerinti Registrų centro teikiamų paslaugų prieinamumą perkeliant jas į elektroninę erdvę, personalizuoti paslaugas pagal atskiras klientų grupes ir skaitmenizuoti kuo daugiau procesų“, – teigia S. Urbanavičius.

Susitikimo metu ekonomikos ir inovacijų ministrei taip pat buvo pristatyti šiuo metu vykstantys naujo Registrų centro duomenų centro įrengimo darbai. Naujasis centras padės užtikrinti šiuolaikinius standartus atitinkantį duomenų tvarkymą ir nepertraukiamą kertinių valstybės paslaugų teikimą. Praėjusių metų vasarą dėl lietaus buvo pažeistos senojo duomenų centro patalpos. Po šio incidento nutarta įrenginėti naują duomenų centrą Vilniuje, Studentų gatvėje.

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtasis žodis liejosi…plunksnakočiu

Paskelbta

data

Viešoji biblioteka rugsėjo 8-ąją originaliai minėjo Tarptautinę raštingumo dieną. Tąkart radviliškiečius ji pakvietė į proginį renginį „Iš didelio rašto neišeikime iš krašto“, o jame – į dailiojo rašymo konkursą. Tiesa, koks tai konkursas, užsiregistravusiems dalyviams iš anksto nebuvo atskleista; kaip vėliau jie patys sakė, jau vien dėl tos intrigos norėjosi ateiti. Pačiame renginyje jį vedusi bibliotekos renginių organizatorė Vaida Balčiūnaitė viską ir paaiškino, kartu išryškindama Raštingumo dienos prasmę, kalbos svarbą, ranka užrašyto gimtojo žodžio grožį bei šilumą.

Kaip tik su rašymu ranka siejosi visa anoji intriga dėl konkurso. Pasirodė, kad tai – nelabai ir konkursas, o tiesiog atskiro pasiruošimo, papildomų žinių nereikalaujantis citatos kuo dailesnis perrašymas ranka. Bet perrašymas taip, kaip rašė mūsų tėvai, senoliai – plunksnakočiu, pasidažant plunksną į buteliuką su tušu. Organizatoriai tam parinko ištrauką apie gimtąją kalbą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“, jos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Būtent šią todėl, kad tekstas taip tiko minimai rašto dienai, kad jį dauguma žino, net moka, kad jis tarsi priglaudžia gimtojo žodžio šiluma.

Taigi dalyviai – TAU senjorų knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai, Viešosios bibliotekos atstovai – prie staliukų palinko netikėtai ir neįprastai užduočiai. Kai kam iš pradžių ir „juodulys“ ištiško, kokią akimirką plunksna nenorėjo paklusti, per daug tušo gavo pirmoji raidė… Juk vieni tų „įrankių“ buvo gal net kelis dešimtmečius rankose neturėję, kiti apskritai paėmė pirmą kartą. Bet greit popieriaus lapuose jau lygiai ir tvarkingai gulė „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu…“  – žodžiai ir sakiniai teksto, kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pavadinęs himnu gimtajai kalbai.

Kai darbai buvo baigti, juos apžvelgė ir įvertino komisija, už juos autoriams padėkojo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kaip sakė komisijos atstovė Dailės mokyklos mokytoja Neringa Kestenienė, visų dalyvių (jų pavardės komisijai buvo nežinomos – užkoduotos) perrašyti tekstai maloniai nustebino dailumu, jaučiamu įdėtu nuoširdumu, šiluma. Trys darbai įvardyti kaip ryškiausi, labiausiai priartėję prie kaligrafiško rašymo, netgi prie naujo sukurto lietuviško šrifto. Jų autorės Alfonsė Stripeikienė, Janina Kaučikienė ir Vaida Balčiūnaitė paskelbtos konkurso nugalėtojomis, apdovanotos bibliotekos padėkos raštais, jos ir Radviliškio rajono savivaldybės suvenyrais. Atminimo dovanų gavo ir  visi dalyviai.

Pastarųjų vardu kalbėjusi radviliškietė pedagogė Janina Kaučikienė padėkojo Viešajai bibliotekai už dovanotą progą sugrįžti į praeitį, į mokyklinių metų prisiminimus, pabūti gimtojo žodžio artumoje, prisiliesti prie jo savo ranka ir širdimi.

Viešojoje bibliotekoje (3-iojo aukšto koridoriuje) parengta paroda „Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“, kurioje pristatomais šio konkurso dalyvių darbais galima gėrėtis iki spalio mėnesio pabaigos.

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nuo šiol Maironio gatvėje – bus saugiau

Paskelbta

data

Radviliškio Maironio gatvės gyventojai jau daugiau nei dvejus metus prašė ir savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, mero bei Saugaus eismo komisijos šioje gatvėje įrengti greičio mažinimo kalnelius. Su tokia pat problema susidūrė ir Šniūraičių kaimo gyventojai. Greičio mažinimo kalneliai padėtų sutramdyti šiose vietose dideliu greičiu lakstančius „kelių erelius“. Itin ilgą laiką tokių prašymų savivaldybės administracija negirdėjo ir Radviliškio miesto bei Šniūraičių kaimo gyventojų problemos nesprendė, o tik atsirašinėjo.

„Kalti“ šiukšlių konteineriai?

Netekę kantrybės, Maironio gatvės gyventojai pagalbos kreipėsi į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Tarybos posėdžio metu G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl greičio mažinimo kalnelių klausimas nejuda iš mirties taško nei Maironio gatvėje, nei Šniūraičių kaime. Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas teikė paaiškinimą, kad Maironio gatvėje tokių kalnelių neva kol kas negalima įrengti, nes dar nenuspręsta, kur bus konteinerių aikštelės. Trūksta šioje gatvėje ir šaligatvių, o tai irgi – kliūtis kalnelių atsiradimui. Savivaldybės valdininkai vis kartojo, kad kol šie klausimai nebus išspręsti, Maironio gatvės gyventojai apie greičio mažinimo kalnelius gali tik pasvajoti. Kodėl konteinerių vietos Maironio gatvėje klausimas sprendžiamas jau antri metai, nei Tarybos nariui, nei visai Tarybai G. Vičas paaiškinti negalėjo.

Problema išspręsta. Greičio ribojimo kalnelis Maironio gatvėje įrengtas

Gyventojų ir Tarybos nario bendromis jėgomis pasiekta, kad greičio ribojimo kalnelis šioje gatvėje jau įrengtas. Tą patvirtino ir  Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris informavo, kad greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas rugpjūčio mėnesio viduryje. Tarybos narys G. Lipnevičius, paklaustas, ar patenkintas rezultatais, atsakė: „Džiaugiuosi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir nepabijojo „pajudinti“ biurokratus bei aktyviai siekė saugumo sau bei savo vaikams. Aišku, geriau darbai padaryti dabar, negu niekada. Tai dar kartą įrodo, kad bendromis jėgomis mes galime išjudinti ir eilę metų besitęsiančias problemas. Kodėl savivaldybės vadovai taip ilgai nesprendė šios problemos, nors greičio ribojimo kalnelio piniginė vertė itin nedidelė, man tikrai nesuprantama. Džiugu, kad nuo šiol radviliškiečiai bei jų vaikai jausis saugesni.“

Ar pavyks Tarybos nariui, stojusiam į gyventojų pusę, išreikalauti savivaldybės administracijos veiksmų ir dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo Šniūraičių kaime, pamatysime netrukus ir apie tai informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas” informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi