Pakiršinio gyventojai jau ne vienerius metus gyvena šalia problemos, kuri kasdien primena apie save. Dalis tilto per Kiršiną užtverta, eismas jau eilę metų vyksta viena juosta, o žmonės priversti važiuoti per tiltą, kurio būklė, kaip galiausiai paaiškėjo, yra gerokai prastesnė, nei buvo galima manyti. Tokia pati situacija yra ir su šalia esančiu dviračių ir pėsčiųjų taku.
Tačiau šioje istorijoje stebina ne tik metų metus nesprendžiama byrančio tilto, priklausančio AB „Via Lietuva“, problema. Dar labiau stebina tai, kad apie problemą ilgą laiką žinoję Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis ir savivaldybės administracija, panašu, nesijautė turintys pareigos bent jau gyventojams išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų yra tilto būklė ir kada gyventojai gali tikėtis sprendimų, o sulaukus žiniasklaidos dėmesio valdininkai ėmėsi visais būdais teisinti savo neveiklumą skambiais reklaminiais pareiškimais.
Apie problemą žinojo, bet nesidomėjo
Savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio atsakymai į žiniasklaidos klausimus atskleidė keistą situaciją. Viena vertus, meras pripažįsta, kad jam ir savivaldybės administracijai apie Pakiršinio tilto problemą buvo žinoma nuo tada, kai dėl blogėjančios būklės eismas buvo apribotas ir nukreiptas viena juosta.
Kita vertus, tame pačiame atsakyme teigiama, kad meras ir administracija neturėjo informacijos apie tikrąją tilto būklę – nebuvo susipažinę su ekspertizių išvadomis, neturėjo duomenų apie atliktas apžiūras ir nežinojo, kokie konkretūs pažeidimai buvo nustatyti. Kitaip tariant, apie problemą buvo žinoma, tačiau jos mastu nesidomėta.
Dar daugiau klausimų sukėlė Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuomet Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius, gavęs gyventojų prašymų padėti ir išsiaiškinti situaciją, uždavė klausimus apie tiltą Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Gintautui Vičui ir vicemerui Alfredui Juozapavičiui. Tuomet išaiškėjo valdininkams nepatogus faktas, kad meras ir savivaldybės administracija iki šiol nebuvo oficialiai kreipęsi į AB „Via Lietuva“, kad išsiaiškintų tilto būklę, planuojamus darbus ar galimus sprendimų terminus.
Gediminas Lipnevičius: keisčiausia tai, kad šia vieta kasdien važiuoja vietos politikai, tačiau problema iki šiol liko nuošalyje
Diskusijas apie Pakiršinio tilto problemą iškėlęs tarybos narys G. Lipnevičius, mintimis apie valdininkų aplaidumą pasidalinęs savo socialiniame tinkle „Facebook“, cituojame:
„Pakiršinyje jau eilę metų yra užtverta dalis kelio, o gyventojai baiminasi dėl blogėjančios tilto būklės. Keisčiausia tai, kad šia vieta kasdien važiuoja vietos politikai, tačiau problema iki šiol liko nuošalyje.
Šį klausimą iškėliau savivaldybėje vykusiame Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Nors žinoma, kad kelias priklauso „Via Lietuva“, paaiškėjo labai nemalonus faktas – savivaldybės vadovai net nebuvo kreipęsi į „Via Lietuva“, kad išsiaiškintų, kodėl tiltas ir kelio atkarpa netvarkomi. Kitaip tariant, problema buvo matoma, apie ją žinoma, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.
Dar daugiau nuostabos sukėlė politiko A. Gaidžiūno pasisakymas, kad tai ne problema, nes jo traktoriai šiuo keliu pravažiuoja. Manau, kad valdžios pareiga yra rūpintis ne traktorių pravažiavimu, o žmonių saugumu, patogumu ir normalia infrastruktūros būkle.
Kadangi laukti iniciatyvos iš savivaldybės vadovų, panašu, būtų beprasmiška, šiandien pats išsiunčiau oficialų raštą „Via Lietuva“ ir paprašiau paaiškinti, kodėl ši situacija nesprendžiama bei kada gyventojai gali tikėtis konkrečių darbų.“
„Via Lietuva“ atskleidė šokiruojančius faktus
Kol meras aiškino neturintis informacijos apie tilto ekspertizes ir techninę būklę, „Via Lietuva“ pateikė informaciją, kuri daugeliui gyventojų gali kelti rimtą nerimą.
Bendrovė nedviprasmiškai konstatuoja: „Bendra tilto per Kiršiną būklė yra bloga.“ Tai nėra gyventojų nuomonė ar opozicijos vertinimas. Tai oficiali objekto valdytojo išvada.
Dar daugiau – bloga yra ne kokia nors antraeilė konstrukcijos dalis, o būtent laikančiosios konstrukcijos. „Via Lietuva“ nurodo: „Kairėje statinio pusėje esančios sijinės perdangos būklė yra bloga. Sijų apačioje dideliais plotais atšokęs ir nukritęs apsauginis betono sluoksnis, koroduoja pagrindinės išilginės armatūros strypai, strypų skerspjūviai sumažėję, todėl sumažėjusi sijų laikomoji galia.“ Tai jau ne šiaip nusidėvėjimas. Tai konstrukcijų degradacija, tiesiogiai susijusi su tilto gebėjimu atlaikyti apkrovas.
Būtent dėl šių priežasčių buvo uždraustas eismas viena tilto puse ir įrengti apribojimai. Kitaip tariant, gyventojai metų metus važinėja per tiltą, kurio dalis dėl konstrukcinių pažeidimų jau nebegali būti naudojama eismui. Taigi galima daryti išvadą, kad meras ir savivaldybė net nepasistengė išsiaiškinti problemos masto, o nieko nenutuokdami gyventojai net neįsivaizdavo, kokia iš tiesų pavojinga yra tilto, pro kurį jie kasdien važiuoja, būklė.
Pakiršinio tiltas „parūpo“ tik po klausimų: gyventojams nepasakyta visa tiesa
Dar keisčiau tai, kad vos po kelių dienų nuo paklausimo merui savivaldybės interneto svetainėje staiga pasirodė publikacija skambiu pavadinimu „Pakiršinio tiltas rūpi gyventojams ir savivaldybei“. Tačiau skaitant ją susidaro įspūdis, kad pagrindinis tikslas buvo ne informuoti gyventojus apie realią situaciją, o paaiškinti, kodėl savivaldybė už ją neatsakinga. Tekste neatskleidžiama svarbiausia informacija – kad tilto būklė oficialiai įvertinta kaip bloga, kad pažeistos laikančiosios konstrukcijos, koroduoja armatūra, sumažėjusi laikomoji galia, o rekonstrukcijos gyventojams gali tekti laukti iki 2029 metų. Susidaro paradoksali situacija: apie tiltą viešai prabilta tik po užduotų klausimų, tačiau gyventojams buvo pateikta ne visa tiesa apie tikrąją problemos mastą. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar po paklausimo buvo siekiama spręsti problemą, ar pirmiausia valdyti jos viešinimo pasekmes?
Kada bus remontas ir kiek jo dar teks laukti?
Mero atsakymuose ne kartą buvo akcentuojama, kad viena pagrindinių problemos nesprendimo priežasčių yra finansavimo trūkumas. Tačiau „Via Lietuva“ pateikta informacija atskleidžia kiek kitokį vaizdą.
Pasirodo, šiuo metu Pakiršinio tiltui dar nėra parengtas net techninis projektas. Tik šiemet planuojama skelbti projektavimo darbų pirkimą, o pats projektavimas gali užtrukti nuo vienerių iki pusantrų metų. Tik po to paaiškės būsimos rekonstrukcijos apimtis, darbų kaina ir bus galima organizuoti rangos darbų pirkimus.
Kitaip tariant, šiandien dar nėra aišku nei kiek kainuos tilto rekonstrukcija, nei kada tiksliai prasidės darbai. Todėl kalbos apie konkretaus objekto finansavimo trūkumą kol kas labiau primena bendrą paaiškinimą nei aiškiai įvardytą priežastį.
Valdininkų aplaidumas ar atviros melagystės? Kai savivaldybės pranešimai slepia tikrąją tiesą
Dar liūdnesnė žinia gyventojams – „Via Lietuva“ prognozuoja, kad realiausias rekonstrukcijos terminas yra apie 2029 metus. Tai reiškia, kad Pakiršinio žmonėms dar mažiausiai trejus metus teks naudotis infrastruktūra, kurios būklė oficialiai įvertinta kaip bloga, o viena tilto pusė jau dabar uždaryta dėl pažeistų laikančiųjų konstrukcijų.
Tačiau didžiausia šios istorijos problema yra ne vien byrantis tiltas. Dar labiau neramina tai, kad gyventojams metų metus nebuvo sakoma visa tiesa. Meras ir savivaldybės administracija žinojo apie problemą, tačiau nesidomėjo jos mastu. O kai buvo pradėti uždavinėti nepatogūs klausimai, vietoje aiškių atsakymų pasirodė skambūs pranešimai apie tai, kad tiltas „rūpi savivaldybei“.
Tik iš jų gyventojai nesužinojo svarbiausių faktų – kad tilto būklė oficialiai vertinama kaip bloga, kad pažeistos laikančiosios konstrukcijos, o rekonstrukcijos gali tekti laukti iki 2029 metų.
Todėl ši istorija yra ne tik apie byrantį tiltą. Ji yra apie tai, kaip vietoje nemalonios tiesos žmonėms iš valdininkų pateikiama patogi pusiau tiesa, o vietoje realių veiksmų kuriama iliuzija, kad situacija kontroliuojama. Deja, faktai rodo ką kita. Kol buvo rašomi gražūs pranešimai, tiltas toliau byrėjo, o gyventojai liko nežinioje. Beje, pradėjus domėtis Pakiršinio tilto būkle paaiškėjo, kad panaši situacija yra ir su Sidabrave esančiu tiltu, apie tai išsamiau parašysime kitame savaitraščio numeryje.
Emilija Laukagalytė
