Raizgiai, Aukštelkė: čia prasidėjo ir baigėsi Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių nuoširdaus draugo, globėjo gyvenimas

Aukštelkė, gyvenvietė už 8 km. nuo Šiaulių Kelmės kryptimi. Plentu pro nedidelę bažnyčią ant pliko kalnelio lekia šimtai mašinų. 150-sios mūsų kultūros grando gimimo metinės. Bet, ar kas atkreipia dėmesį šią maža šviesią šventovę? Ar žino, kad ji ir visai netoli esantis Raizgių kaimas glaudžiai susiję su iškiliu žmogumi, labai artimu ir brangiu M. K. ir S. Čiurlionių šeimai?

Šis žmogus, tai kunigas, Telšių vyskupijos Garbės kanauninkas, turintis daugybę nuopelnų tautai, apdovanotas popiežiaus ir Lietuvos Respublikos. Jis gimė ūkininkų šeimoje Raizgių kaime, šalia Aukštelkės, nugyveno ilgą, gražų ir prasmingą gyvenimą, amžinojo poilsio atgulė  Aukštelkės šv. Antano Paduviečio bažnyčios, kurią, gavęs lėšų, 1932 m.  iš I Pasaulinio karo metu sugriautos koplyčios pats ir rekonstravo į bažnyčią, šventoriuje.

Į bažnyčios atidarymo iškilmes atvyko daugybė svečių iš Lietuvos, įskaitant Žemaičių vyskupą ir Šiaulių burmistrą. Pasidžiaugti svarbiu įvykiu, pasveikinti V. Jarulaitį atvažiavo ir  našlė S. Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra Danute, vėliau  ištekėjusia už architekto Vladžio (Vladimiro) Zubovo.

V. Jarulaitis buvo S. Kymantaitės-Čiurlionienės dėdė. Jis  padėjo nusigyvenusių bajorų Kymantų šeimai, o, remiantis  naujausiais duomenimis,  Plungės senojoje, medinėje šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, 1909 m. sausio 1 d. sutuokė valstiečių kilmės 33 m. M. K. Čiurlionį su 22 m. bajorų kilmės S. Kymantaitę.  Deja,  po dviejų metų menininką jam teko palydėti į paskutinę kelionę.

Jonas Sireika

Exit mobile version