Kol didžiojoje Lietuvos dalyje žmonės po truputį atsikvepia pasibaigus šildymo sezonui, Radviliškyje ramybės nejaučia net gegužę. Oficialūs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją – šilumos kainos rajone per metus išaugo taip smarkiai – per vienerius metus šilumos kaina išaugo penktadaliu.
Ir blogiausia tai, kad šis kainų šuolis fiksuojamas jau besibaigiant pagrindiniam šildymo sezonui. Tai reiškia, kad gyventojams kyla natūralus klausimas, jei tokios kainos jau dabar, kas laukia kitą žiemą?
Per metus – nuo 6,90 iki 8,43 cento
2025 metų gegužę UAB „Radviliškio šiluma“ taikyta galutinė šilumos kaina gyventojams siekė 6,90 ct/kWh be PVM. 2026 metų gegužę ji jau pakilo iki 8,43 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM gyventojams tenka mokėti net 10,20 ct/kWh. Padidėjimas net 22 procentai, o palyginus su balandžiu net 26 procentai.
Skaičiai atrodo techniniai tik tol, kol jų nepamatai savo sąskaitoje. Jeigu dar prieš metus žmogus už senesnės statybos dviejų kambarių buto šildymą mokėdavo apie 60–70 eurų, šiandien tokios sąskaitos jau gali artėti prie 90 eurų ar net viršyti šią ribą. Didesniuose, nerenovuotuose daugiabučiuose sumos tampa dar skaudesnės. Tai jau ne „nedidelis tarifų koregavimas“, kaip mėgstama vadinti kabinetuose. Tai realiai brangstantis gyvenimas.
Kol Lietuvoje pinga, Radviliškyje – priešingas scenarijus
Dar labiau stebina bendras Lietuvos kontekstas. VERT skelbia, kad 2026 metų gegužę vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,65 ct/kWh be PVM ir, palyginti su balandžiu, net sumažėjo daugiau kaip 3 procentais. Tačiau Radviliškyje šilumos kaina gerokai viršija šalies vidurkį.
Pagal oficialius gegužės duomenis šilumos kaina be PVM:
- AB „Klaipėdos energija“ gyventojams taikė žemiausią šalyje 5,81 ct/kWh kainą,
- AB „Šiaulių energija“ Šiaulių miesto vartotojams – 5,85 ct/kWh,
- AB „Panevėžio energija“ – 7,08 ct/kWh,
- AB „Kauno energija“ – 7,43 ct/kWh,
- o UAB „Radviliškio šiluma“ – net 8,43 ct/kWh.
Kitaip tariant, radviliškiečiai už šilumą moka gerokai daugiau nei dalies didžiųjų miestų gyventojai. Ir tai – ne Vilnius, ne kurortas, ne išskirtinis energetinis regionas. Tai Radviliškis, kuriame žmonės jau seniai kalba apie vis sunkiau pakeliamas kasdienes išlaidas. Tuo tarpu daugiausiai už šilumą visoje šalyje mokėjo Birštono gyventojai – ten kilovatvalandės kaina siekė 13,98 ct/kWh be PVM.
Šoko ir kuro kaina
VERT duomenys rodo dar vieną svarbią detalę – stipriai išaugusią kuro kainą. 2025 metų gegužę svertinė kuro kaina siekė apie 20,61 Eur/MWh, o 2026 metų gegužę jau pakilo iki 28,49 Eur/MWh. Tai beveik 40 procentų augimas. Tačiau gyventojams kyla klausimas, kodėl kitur kainų augimas nebuvo toks drastiškas kaip Radviliškyje?
Taupyti siūlo tiems, kurie pusės kainos net negali paveikti
Dar viena paradoksali detalė – pati kainos struktūra. 2026 metų gegužę pastovioji dedamoji sudarė 4,29 ct/kWh, o kintamoji – 4,25 ct/kWh. Tai reiškia, kad beveik pusę kainos sudaro pastovioji dalis, kurios žmogus praktiškai negali sumažinti net labai taupydamas.
Kitaip tariant, gyventojams siūloma „vartoti mažiau“, tačiau net ir mažiau šildantis sąskaitos vis tiek išlieka milžiniškos. Gali mažinti radiatorius. Gali vaikščioti namuose su megztiniu. Gali taupyti kiekvieną kilovatvalandę. Bet didelė sąskaitos dalis vis tiek liks tokia pati.
Savivaldybė valdo įmonę, bet atsakomybės už kainų šuolį savivaldybės vadovas kratosi
Kai šilumos kainos Radviliškyje per metus išauga dešimtimis procentų, gyventojams natūraliai kyla klausimas, kas už tai atsakingas ir ką daro rajono valdžia, savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, kuriam pavaldus UAB „Radviliškio šiluma“ vadovas, kad situacija būtų suvaldyta?
Būtent todėl redakcija Radviliškio rajono merui Kazimierui Račkauskiui pateikė dešimt konkrečių klausimų apie rekordiškai išaugusias šilumos kainas. Buvo klausiama, kas lėmė kainų šuolį, ar meras apie tai buvo informuotas iš anksto, kokių veiksmų buvo imtasi, kodėl gyventojams nebuvo plačiau paaiškinta situacija ir ar pats meras tokią padėtį apskritai laiko normalia.
Tačiau vietoje konkrečių atsakymų sulaukta gana iškalbingo mero signalo – atsakomybė buvo tiesiog nustumta kitur. Sulaukęs žiniasklaidos dėmesio K. Račkauskis informavo, kad visus klausimus situacijos išaiškinimui perduoda UAB „Radviliškio šiluma“, o pati savivaldybė šilumos kainų esą nenustatinėja, nes tai yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcija. Kitaip tariant, kai kainos kyla rekordiniu tempu, valdžia staiga lieka tarsi tik stebėtoja iš šalies.
Tačiau toks aiškinimas žmonėms skamba vis mažiau įtikinamai. Juk gyventojams svarbu ne tai, kuri institucija formaliai pasirašo tarifus, o kodėl jų sąskaitos tapo vienomis didžiausių regione ir ką dėl to daro rajono valdžia.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kad iki šiol iš UAB „Radviliškio šiluma“ atstovų ar jos direktoriaus Raimondo Grigalaičio redakcija taip pat nesulaukė jokio išsamaus paaiškinimo, kodėl per metus šilumos kainos Radviliškyje išaugo taip drastiškai.
Savivaldybės įmonė brangina šilumą, bet atsakingų lyg ir nėra
O kol kas visoje šioje istorijoje aiškiausiai matomas vienas dalykas – šilumos kainų kreivė, kuri Radviliškyje per metus šovė aukštyn taip, kaip seniai nebebuvo matyta. Gyventojams tuo metu belieka stebėti, kaip sąskaitos didėja itin ženkliai, nors rajono žmonių pajamos seniai nuo jų atsilieka.
Ir kuo labiau valdžia bando slėptis už žodžių „kompetencijos“, „dedamosios“ ar „VERT sprendimai“, tuo garsiau kyla paprastas klausimas – jei savivaldybė neprisiima atsakomybės net už savo valdomos įmonės veiklos pasekmes, tai kam tada apskritai reikalinga politinė atsakomybė?
Emilija Laukagalytė
