Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio rajone vėl bus „įsisavinami“ milijonai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdis, įvykęs lapkričio 26 dieną, galima sakyti, buvo skirtas  europinių lėšų „įsisavinimui“. Europines lėšas skuba įsisavinti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ŠRATC) su Radviliškio rajono savivaldybės politikų pritarimu. O „įsisavinimo“ suma ne tokia ir maža – Radviliškio rajone siekiama „įsisavinti“  2,5 milijono eurų.
Tarybos posėdžiui pirmininkavo ir apie naują projektą Tarybos narius informavo vicemeras M. Pauliukas, šiuo metu laikinai einantis mero pareigas, o šiuos klausimus svarstymui pateikė direktorės  J. Margaitienės vadovaujama administracija.

Reikia skubiai „įsisavinti“  lėšas

Daugeliui Tarybos narių iškilo klausimas, kodėl  dėl  ŠRATC projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo  infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“ reikėjo šaukti neeilinį Tarybos posėdį. Situaciją paaiškino naujasis šios bendrovės direktorius Žilvinas Šilgalis. „Turime galimybę gauti Europos sąjungos lėšų, kurias panaudotume  naujų stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelių įrengimui regione, tame tarpe ir Radviliškio rajone. Iš ES gauname 85 proc. lėšų šiam projektui, savivaldybėms reikėtų prisidėti tik 15 proc.,  tad būtų neprotinga  jomis pasinaudoti“,- sakė Ž. Šilgalis, kuris daugelį metų buvo žinomas kaip buvusio Vilniaus mero A. Zuoko bendražygis. Jis Tarybos narius įtikinėjo, jog tai  paskutinės Europos Sąjungos lėšos ir reikia labai skubėti jas „įsisavinti“.

Pasak Ž. Šilgalio, atliekų priėmimo aikštelės, esančios Šeduvoje ir Baisogaloje,  yra netinkamoje vietoje –  paveldo objektų teritorijoje, todėl jas reikia perkelti į kitą vietą. Kitoje pasirinktoje vietoje bus įrengtos modernios bei didesnės aikštelės: su apšvietimu, vaizdo stebėjimo kameromis, svarstyklėmis, moderniais konteineriais, patogesnėmis patalpomis darbuotojams. Šių dviejų aikštelių įrengimo kaina taip pat nemaža – 2 539 641,16 eurų.

Įdomiausia, kad Tarybos nariams net nebuvo paaiškinta, kur šios milijonus kainuojančios aikštelės bus įrengtos.

Šeduvoje planuojama įrengti 2500 kvadratinių metrų atliekų priėmimo aikštelę, Baisogaloje – 2000 kvadratinių metrų, planuojama vieno kvadratinio metro įrengimo kaina – apie 230-235 eurus.

Prie šio projekto Radviliškio rajono savivaldybei reikės prisidėti nei daug nei mažai – beveik 233 tūkst. eurų suma.

Pirma griauname, po to statome?

Tarybos nariai suabejojo, ar reikia investuoti tiek daug į naujas atliekų priėmimo aikšteles. „Atliekų priėmimo punktai buvo uždaryti Šiaulėnų, Tyrulių, Grinkiškio seniūnijose, dėl ko gavome daug gyventojų skundų. O dabar vėl investuojame milijonus ir darome aikšteles Šeduvoje, Baisogaloje. Nejaugi nepakanka atliekų priėmimo punkto, esančio  Žironų kaime, šalia Radviliškio ?“- klausė Tarybos narys Gediminas Lipnevičius.

Pasak Ž. Šilgalio, atliekų priėmimo aikštelės labai reikalingos, jų poreikis yra ir jos atidarinėjamos visuose miestuose. „Mes Radviliškio rajone aikštelių skaičiaus nedidiname, tik jas darome didesnes, modernesnes. Vėliau Baisogaloje atliekų priėmimo aikštelę tektų daryti tik iš biudžeto lėšų, tad dabar gera proga įsisavinti europines lėšas“,- sakė ŠRATC direktorius.

Į klausimą, kodėl  reikėjo uždaryti rajone jau buvusias įrengtas atliekų priėmimo aikšteles jis aiškiai atsakyti negalėjo. „Gal jos buvo ekonomiškai nebenaudingos, gal buvo per didelė finansinė našta, gal buvo toks  ŠRATC ir savivaldybės susitarimas. Šias aikšteles reikėjo rekonstruoti, bet tada nebuvo europinių pinigų “,-   apie aikštelių uždarymo priežastis sakė Ž. Šilgalis.

Kadangi rajono gyventojai jau akivaizdžiai susidūrė su  tokia praktika, kai buvo  uždaromos jau įrengtos aikštelės, tai kas garantuotų, jog po kelerių metų nebereikalingomis taptų aikštelės, į kurias  norima investuoti net 2,5 milijono eurų? Juk ateityje jos taip pat gali tapti „ekonomiškai nebenaudingomis“.

Paprastai visi ŠRATC vykdomi projektai  didina rinkliavą už komunalines atliekas gyventojams bei verslininkams. Tarybos posėdyje buvo pasiteirauta, ar modernizavus šias aikšteles nedidės rinkliavos našta gyventojams. Pasak Ž. Šilgalio, gyventojams rinkliavos mokestis neaugs, rajono biudžetui kainuos „tik“ prisidėjimas – 192 tūkst. eurų be PVM  arba 233 tūkst. eurų su PVM. Nors vėliau jis patikslino, jog  įrengus aikšteles  ir  atsiradusios sąnaudoms jų išlaikymui, ateityje gyventojams  didės  rinkliavos mokestis už komunalines atliekas.

Tai kokia turėtų būti prisidėjimo suma?

Tarybos posėdžio metu iškilo ginčas dėl  Radviliškio rajono savivaldybės prisidėjimo dalies prie atliekų priėmimo aikštelių rekonstrukcijos. „Tarybos nariams atsiųstuose dokumentuose yra įrašyta prisidėjimo suma 192 tūkst. eurų, kodėl  ŠRATC direktorius kalba apie  176 tūkst. eurų  prisidėjimą? Kodėl mūsų sumos nesutampa?“- klausė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Į pokalbį įsikišusi Tarybos narė Z. Žvikienė ar iš nežinojimo, ar iš nesusigaudymo tvirtino, jog yra įrašyta 176 tūkst. eurų suma, tokiu būdu klaidindama bei meluodama Tarybos nariams. Beje, net kelis kartus redakcijos paklausta, kokius patikslintus dokumentus yra gavusi, ji  taip ir negalėjo paaiškinti, apie kokias sumas kalbėjo Tarybos posėdžio metu.
Z. Žvikienės Tarybos narių klaidinimui  replikavo ir administracijos direktorė J. Margaitienė: „Jokių patikslintų dokumentų administracija negavo ir 176 tūkst.  eurų sumos nėra“.

Dėl kilusio ginčo tarp Tarybos narių, ŠRATC vadovas paprašė finansininkės patikslinimo, kuri patvirtino 192 tūkst. be PVM sumą ir kad jokių kitų sumų nėra. 

Ar prisidėjimo suma ne per didelė?

Tarybos nariui G. Lipnevičiui iškilo klausimas, ar tokia prisidėjimo suma nėra per didelė, kai rajono biudžetas kas mėnesį patiria nuostolių. Pasak administracijos direktorės, administracija nesprendžia dėl prisidėjimo sumos dydžio. Tai yra ŠRATC vykdomas projektas ir paskaičiuota 15 proc. prisidėjimo suma ir jeigu savivaldybė prie projekto neprisidės lėšomis, jis nebus vykdomas.

Toks iš esmės  neparengto  klausimo teikimas balsavimui Tarybos nariams sukėlė abejonių, ar tikrai šiuo metu vertėtų už jį balsuoti. „Siūlyčiau atidėti šio klausimo svarstymą, dar diskutuoti, nes dabar iškilo daugiau klausimų nei atsakymų“,- sakė  Tarybos narys G. Lipnevičius.

Tačiau  posėdžiui  pirmininkaujantis M. Pauliukas  klausimo svarstymo neatidėjo ir pateikė  balsavimui. Už lėšų įsisavinimą –  į atliekų priėmimo aikštelių įrengimą Šeduvoje ir Baisogaloje investuoti 2,5 mln. eurų –  balsavo Tarybos nariai: konservatoriai A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, A. Grabauskas, P. Kablys, S. Nakutis, E. Pranevičius, G. Verdingas, „valstiečiai“ K. Dambrauskas, M. Pauliukas, V. Krikščiūnas;  už šį projektą  nebalsavo  nepartiniai V. Aleknienė, G. Lipnevičius, socialdemokratai J. Pravilonis, E. Ivanauskytė,  „darbietė“  Z. Žvikienė, o J. Baublys nebalsavo nei už, nei prieš.

Jonas Petrikas


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi