Radviliškio antstoliai: apie reformą, skolininkus ir skolas

Liepos 15 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi antstolės Rima Adomaitienė, Doloresa Petronaitienė bei antstolių padėjėjas Tomas Adomaitis.
Pokyčiai antstolių veikloje
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė antstolės R. Adomaitienės pristatyti savo veiklą bei pokyčius, kurie aktualūs ir skolininkams, ir skolos išieškotojams.

„Antstoliai veikia teisingumo ministro  priskirtose teritorijose, mūsų antstolių kontora aptarnauja beveik visą Šiaurės Lietuvą – mes veikiame Radviliškio, Šiaulių, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Raseinių ir Kelmės rajonuose.
Didžiausias klientų antplūdis būna kiekvieno mėnesio 10-11 dienomis, kai mokamos pašalpos, nes pašalpų gavėjai būna ne visada socialiai atsakingi, prisidarę skolų, baudų. Iš viso mūsų kontoroje dirba 10 žmonių. Mes visada juntame, kai keičiasi valdžia – mus vis nori „pažaboti“. Lietuvoje apie 300 tūkst. žmonių turi įvairių skolų, tad politikams labai patogu įtikti rinkėjams – jeigu pasisakai blogai apie antstolius, įtinki tiems 300 tūkst. žmonių. Šita valdžia labai didelį reveransą daro skolininkams: sumažino išskaitomą dalį iš gaunamų pajamų – dabar paliko 30 proc. Nukenčia negaunantys alimentų, skolų. Skolų išieškojimo laikas išsitempė į 3-4 metus.
Antstoliai skelbia varžytines, daugelis norėjo pirkti nekilnojamąjį turtą varžytinėse pasiėmę paskolą – dabar galima tokį turtą pirkti išsimokėtinai. Nuo rugpjūčio 1 d. sumažintos antstolių veiklos vykdymo išlaidas, tad gali būti, kad  nemažai antstolių kontorų neišsilaikys ir bankrutuos. Mes esame privatūs, valstybei nieko nekainuojame, iš gautų skolininkų lėšų sumokame mokesčius, mokame PVM – jeigu iš skolininko  paimame 100 eurų, tai 36 eurus  atiduodame valstybei. Vadinasi, tas, kuris skolingas, moka mokesčius ir valstybei, nereikia galvoti, kad antstolis viską pats sau pasiima“,- apie antstolių veiklą trumpai papasakojo R. Adomaitienė.
Popietės dalyviams kilo klausimų
Ar tiesa, kad  jūs kas savaitę perskaičiuojate išieškomą sumą ir prie jos prisidedate po 26 eurus?“,-nuskambėjo klausimas.
„Tai klaidinga informacija. Antstolis paskirsto tik darbovietės pervestas lėšas, už tai prisideda po 2 eurus. Jeigu jokių veiksmų nevyksta, jokių lėšų neprisideda, gali augti tik skolos palūkanos. Žmonės savo valia deda parašus ant greitųjų kreditų sutarčių, kur palūkanos kartais būna net 70 procentų –  jeigu pasiėmėte 100 eurų paskolą, po penkerių metų skola bus jau 500 eurų. Tad palūkanos gali būti didesnės už išieškomą sumą.  Antstolis gali prisidėti tik 20 eurų ir vykdymo išlaidas – jeigu antstolis siunčia laišką, už tą laišką reikia susimokėti“,- atsakė T. Adomaitis.
Pasak antstolių, jeigu yra skola „Šilumos tinklams“ už šildymą, ši įmonė nesiteisia su palūkanomis, o jeigu teisiasi, palūkanos būna 5-6 procentai. Antstolių patarimas: jeigu sutartyje pamatėte daugiau kaip 7 proc. palūkanų, tokios sutarties nereikėtų pasirašyti, nes palūkanos pražudys – mokėsite ne skolą, o palūkanas. Pasak T. Adomaičio, buvo atvejis, kai skolos suma buvo 18 tūkst. eurų, o palūkanų – 27 tūkst. eurų.

„Ar yra ribos sumos, kurią gali pasiimti antstolis?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.

„Jei išieškoma skola iki 2,90 EUR , tai sėkmės atveju antstolis gali priskaičiuoti iki 20 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma  skola nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur – 44,00 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma skola nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur-  80,00 Eur vykdymo išlaidų. Papildomai prie šių sumų gali būti paskaičiuojamas tik išlaidos, sumokamos tretiesiems asmenims (pvz. pašto išlaidos).Yra būtinos vykdymo išlaidos, fiksuota suma, kurią išieškotojas apmoka, bylą užvedame veltui, tačiau neaišku, ar pavyks išieškoti bylos vykdymo išlaidas. Nuo rugpjūčio 1 d.  nuspręsta atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų už antstolio atliekamus konkrečius vykdymo veiksmus, paliekant tik objektyviai patiriamas papildomas išlaidas, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.). Jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydžio atitinkanti suma (6–110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų. Pavyzdžiui, jeigu reikės važiuoti į Pakruojo rajoną, už tai antstolis nieko negaus, anksčiau būdavo mokama po 40 cnt. už kilometrą.  Tai gaunasi lyg ir priverstinis darbas, kurį reikia atlikti, bet už jį nemokama. Visiems skolininkams startinė pozicija padaryta vienoda. Jeigu skolininkas yra geranoriškas, sutinka mokėti, tiek pat turės sumokėti, kaip ir tas, kuris skundžia kiekvieną antstolių veiksmą. Gal ateityje valstybė vėl antstolių kontoras padarys prie teismų ir mokės atlyginimus. Kai 2003 m. antstoliai tapo savarankiški, reforma labai pasiteisino –  turėjome užsidirbti patys, buvo didelis suinteresuotumas, skolų išieškojimas siekė 70 proc. , praėjusiais metais antstoliai į valstybės biudžetą grąžino 67,7 mln. eurų. Iš tų mūsų sumokėtų mokesčių mokamos pensijos, atlyginimai“,- sakė antstoliai.

„Ar antstoliai praneša žmogui, kad  jis skolingas?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Visada žmogui pranešama, išsiunčiamas patvarkymas arba raginimas. Tačiau pas mus per savaitę dėžėmis grįžta neatsiimta dokumentacija – tik 50 proc. yra  tikimybės, kad skolininkas atsiims laiškus.  Visose bylose pradinis dokumentas visada yra siunčiamas – per mėnesį paštui sumokame apie 3 tūkst. eurų. Kartais žmogus reiškia pretenzijas, kad negavo laiško, tačiau paaiškėja, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kokiame nors kaime, o gyvena Radviliškyje. Žmonių įsivaizdavimu, antstoliai turėtų apie juos žinoti viską, tačiau mes vadovaujamės registro duomenimis – kur deklaruota gyvenamoji vieta, ten korespondencija ir siunčiama. Žmogus pats turėtų domėtis savo skolomis. Skola – pareiga, reikia pačiam domėtis skolos išieškojimo procesu. Skolininkas išieškojime turi būti aktyvus“,- sakė T. Adomaitis.
„Ar antstolis gali pradėti veiksmus, jeigu skolininko nepasiekė laiškas?“,- klausė bendruomenės pirmininkas.

„Pirmiausia žmogui yra siunčiamas raginimas su įteikimu ir laukiama 10 dienų – duodamas terminas geruoju susimokėti skolą (išskyrus administracines baudas ir skolas, neviršijančias 100 Eur). Po 10 dienų prasideda priverstinis vykdymo procesas. Jeigu raginimas grįžta atgal, dedame į internetinę erdvę ir laikoma tinkamai pranešta, nors galbūt žmogus nieko nežino. Skolos išieškojimas negali sustoti, jeigu nerandame žmogaus. Išieškant skolą už administracines baudas,  užvedame bylą ir tą pačią dieną surašome patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei areštuojame sąskaitą. Iš karto tų lėšų neskirstom, laukiame 14 dienų – žmogus gali pristatyti raštą, kad šioje sąskaitoje yra pinigai, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo“- atsakė antstolė R. Adomaitienė.
„Gavus baudą už greičio viršijimą, pavyzdžiui, 40 eurų, kiek kainuos antstolio paslaugos iki rugpjūčio 1 d. ir po rugpjūčio 1 dienos“- klausė G. Lipnevičius.
„Po rugpjūčio 1d. reikės mokėti maždaug 50 proc. mažiau“,- atsakė antstolė.

Bendruomenės nariai domėjosi, kokius dokumentus reikėtų susitvarkyti norint prisiteisti alimentus.
„Pirmiausia reikia eiti į teismą, prisiteisus atsinešti vykdomąjį dokumentą iš teismo. Šiuo metu alimentų bylų turime labai mažai, nes tas, kuris juos prisiteisia, eina į „Sodrą“ ir ji už tą mamytę ar tėvelį kas mėnesį moka 68,40 eurus. Po to ši suma išieškoma iš skolininko, tačiau 97 proc. šių bylų yra „mirtinos“- skolininkai nemoka“,- atsakė R. Adomaitienė.
„Kokį skaičių bylų jūs apdorojate ir koks yra didžiausias kaltininkas, turintis daugiausia bylų?-domėjosi susitikimo dalyviai.
„Šiuo metu administruojame 18 500 bylų – Lietuvoje kas dešimtas žmogus yra skolininkas. Turime skolininkų, turinčių apie 100 bylų. Yra tendencija, kad daugiausia bylų turi ne tie žmonės, kurie vargingai gyvena, o tie, kurie gerai gyvena, o skolų neatidavimas – jų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pasiėmė milijono eurų paskolą, jis pats neturi jokio turto, pajamų, tai ir skolos nėra kaip išieškoti“,- atsakė T. Adomaitis.

„Jeigu šeimoje yra skolingas vyras, žmona dirba, ar gali iš jos atskaičiuoti vyro skolą?“- domėjosi radviliškietė.
„Civiliniam kodekse yra įtvirtinta, kad  gyvenant santuokoje turtas ir pajamos yra jungtinė nuosavybė, iš žmonos atlyginimo bus atskaičiuojamos lėšas, kol bus padengta skola“,- atsakė T. Adomaitis.
„Ar nėra  skolininkų registro, kad žmogus, kilus abejonėms, galėtų pasidomėti  asmeniu?“- paklausė bendruomenės pirmininkas.
„Tokio registro nėra – privataus asmens teisės aukštesnės už viešą teisę žinoti, ar žmogus yra skolininkas“,- atsakė T. Adomaitis.
Antstoliai sutiko, kad toks registras būtų  labai naudingas, ypač dėl sukčių, kurie apgaudinėja žmones skolindamiesi pinigus.

Popietės dalyviai domėjosi, kokias paslaugas teikia antstoliai be teismo sprendimo.
Pasak R. Adomaitienės, antstoliai įteikia dokumentus ir konstatuoja faktines aplinkybes – užfiksuoja  atitinkamas aplinkybes, pavyzdžiui, užliejus butą.
„Kiek kainuoja antstolio paslauga, jeigu, įsigijus butą varžytinėse, buvęs savininkas geranoriškai neišsikrausto iš buto?“- teiravosi G. Lipnevičius.
„Tokios paslaugos nėra. Turėsite kreiptis į teismą, teismas buvusiam savininkui turės įteikti dokumentą, tačiau mokesčius už butą jau mokate jūs. Buvęs savininkas bute gali gyventi 2-3 metus, ypatingai, jeigu yra mažamečių vaikų“,- atsakė viešnios.
„Kiek skolos žmogus turi turėti, kad areštuotų butą?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Yra skirtumas, ar skolininkas gyvena bute, ar ne. Jeigu skolininkas gyvena bute ir  skolos susidarė už komunalinius patarnavimus, įmonės kreipiasi į teismą, ir jeigu tai yra vienintelis būstas, reikia prašyti teismo nenukreipti išieškojimo į šitą būstą. Teismas atsižvelgs į aplinkybes, kurias nurodys skolininkas, priims nutartį, kuriame nurodys, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į būstą ir  bus pateikta nutartis antstoliui, antstolis tuo momentu negalės buto parduoti. Jeigu yra skolos už paskolas ar alimentus, ši taisyklė negalioja. Turi būti susidariusi 4  tūkstančius eurų skola, kad būtų imta pardavinėti paskutinį būstą“,- atsakė viešnios.

„Kas vyksta su skola, jeigu skolininkas, turėjęs dar ir turto, miršta? – teiravosi  G. Lipnevičius.
„Kas paveldi turtą, tas paveldi ir skolas. Turto galima atsisakyti, jis pereina Turto bankui, kuris  pardavinėja turtą ir dengia skolas. Paveldint turtą reikia gerai apsižiūrėti – Linkaičiuose moteris paveldėjo butą, kuris kainuoja gan pigiai, o skola buvo 18 tūkst., kurią turėjo padengti paveldėtoja. Kad taip neatsitiktų, reikia eiti pas notarą, pasiimti pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, po to ateiti pas mus, mes turtą aprašom. Tačiau dažnai paveldėtojai nieko nedaro, skolos lieka „kabėti“, antstoliai turto pardavinėti negali, nes jis – mirusio žmogaus. Buvo atvejis, kai mirus skolininkei sūnus paveldėjo butą, pavertė jį  landyne ir sėkmingai taip pragyveno 10 metų, kol kažkas pajudėjo ir Turto bankas perėmė tą butą“,- sakė  popietės svečiai.

Išsekus klausimams, popietės dalyviai svečiams už išsamius ir aiškius atsakymus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius įteikė antstoliams savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.

Popietės pabaigoje gimtadienio proga buvo pasveikintas „Radviliškio krašto bendruomenės“ Šeduvos skyriaus pavaduotojas Vladas Stauga, bendruomenės narių vardu pirmininkas G. Lipnevičius jam įteikė puokštę gėlių. Sukaktuvininką pasveikino ir kiti bendruomenės nariai bei visi kartu sudainavo „Ilgiausių metų“.

„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, G. Chodosovskaja, V. Mataitienė, V. Klemčiukienė.

„Radviliškio krašto“ informacija



Total
25
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts