Radviliškio rajono savivaldybės 2026 metų biudžeto projektas dar nepatvirtintas, tačiau jau dabar aišku, kad rajonas atsidūrė pavojingoje finansinėje situacijoje. Per pastaruosius trejus mero Kazimiero Račkauskio vadovavimo metus biudžetas buvo ištemptas iki paskutinio euro, nepaliekant jokios finansinės atsargos, o šiandien jau atvirai kalbama apie gresiančią būtinybę skolintis. Ypač kontrastingai tai atrodo prisiminus, kad kadencijos pradžioje meras perėmė rajono vairą su maždaug penkių milijonų eurų likučiu. Kaip „Radviliškio kraštas“ ne kartą rašė, šie pinigai buvo leidžiami itin plačiai – kuriant papildomas vicemerų ir patarėjų pareigybes, toleruojant komandiruotes į užsienį už mokesčių mokėtojų pinigus, perkant naujus tarnybinius automobilius. Todėl šiandieninė skolinimosi grėsmė atrodo ne kaip netikėta krizė, o kaip nuoseklių sprendimų pasekmė.

2026 metais Radviliškio rajono biudžetas planuojamas 87 mln. 624 tūkst. 700 eurų dydžio. Tačiau šis skaičius savaime neatskleidžia svarbiausio – biudžete nenumatytas joks realus finansinis rezervas, nors Viešojo sektoriaus finansų valdymo praktikoje rezervas laikomas būtinu stabilumo saugikliu.Visos planuojamos pajamos ir net ankstesnių metų lėšų likutis yra pilnai paskirstyti asignavimams. Negana to, skolinimosi neišvengiamumą pripažino ir pati savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Lina Baškevičienė, komitetų posėdžiuose atvirai įvardijusi, kad prasidėjus suplanuotiems projektams savivaldybė neturės kitos išeities, kaip tik ieškoti papildomų finansinių šaltinių.

Skolinimasis – ne hipotezė, o pripažintas scenarijus

Šiame kontekste skolinimosi tema biudžeto svarstymuose nuskambėjo ne kaip politinė interpretacija ar žurnalistų keliama hipotezė, o kaip tiesioginis savivaldybės administracijos pripažinimas. Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje į tarybos narių klausimus atsakinėjusi savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Lina Baškevičienė patvirtino, kad savivaldybei artimiausiu metu teks ieškoti papildomų finansinių išteklių įgyvendinant projektus, prie kurių ji jau yra įsipareigojusi prisidėti.

Komiteto nariui, opozicinės frakcijos lyderiui Gediminui Lipnevičiui paklausus, kokių papildomų sumų reikės savivaldybei, jei jau kitais metais tektų realiai prisidėti prie suplanuotų ir net Tarybos patvirtintų projektų, Finansų skyriaus vedėja nurodė, kad laukia projektai, kurių vertė siekia apie 2,5 mln. eurų. Ji taip pat patvirtino, jog Investicijų skyrius buvo prašęs biudžete numatyti net 2,9 mln. eurų savivaldybės prisidėjimui, tačiau ši suma iš biudžeto projekto buvo išbraukta – ne todėl, kad įsipareigojimų neliko, o todėl, kad jų nebuvo įmanoma sutalpinti nepažeidžiant formalaus balanso.

Tai reiškia, kad savivaldybė į 2026 metus eina turėdama realius įsipareigojimus, bet neturėdama realiai suplanuotų lėšų jiems vykdyti, paliekant galimybę „kažkaip spręsti“ metų eigoje.

„Jeigu projektai prasidės – skolintis teks“

Esminis lūžio momentas diskusijoje nuskambėjo tuomet, kai G. Lipnevičius paklausė tiesiai, ar tokioje situacijoje savivaldybei teks skolintis. Atsakymas buvo aiškus ir be užuolankų: „Taip, skolintis teks.“

Finansų skyriaus vedėja pabrėžė, kad prasidėjus suplanuotiems projektams, ypač didelės apimties vandentvarkos projektams, skolinimasis bus neišvengiamas. Dar svarbiau tai, kad skolinimasis buvo įvardytas ne kaip teorinė galimybė, o kaip realiai svarstomas sprendimas – posėdžio metu patvirtinta, jog savivaldybėje jau aptartos galimos skolinimosi kryptys, tarp jų ir skolinimasis iš ILTE, Nacionalinio plėtros banko.

Tai reiškia, kad skola jau yra įtraukta į realius finansinius scenarijus.

Nuo „neskolingo rajono“ – prie istorinės ribos

Diskusijos pabaigoje Finansų skyriaus vedėja priminė, kad Radviliškio rajonas ilgą laiką buvo viena iš nedaugelio savivaldybių šalyje, neturėjusių skolų. Tačiau ši pastaba tik dar labiau išryškino dabartinės situacijos aštrumą: savivaldybė, kuri metų metus didžiavosi finansiniu stabilumu, šiandien atsidūrė prie ribos, kai skolos tampa nebe teorine grėsme, o realiai svarstomu žingsniu.

Reaguodamas į tai, G. Lipnevičius kreipėsi į Finansų skyriaus vedėją žodžiais, tapusiais visos diskusijos emociniu apibendrinimu:
 „Liko paskutiniai metai. Ištempkime, kad mūsų rajonas neliktų praskolintas.“

Ši replika tapo ne tik įspėjimu, bet ir viso Kazimiero Račkauskio valdymo laikotarpio simboline santrauka – po trejų metų rajonas atsidūrė situacijoje, kai pagrindinis tikslas jau nebe plėtra, o bandymas išsaugoti tai, ką turėjome.
Daugiau nei pusė biudžeto – atlyginimams: apie proveržį nebelieka net teorinės galimybės

Svarbus ir kitas biudžeto analizės aspektas. Kalbant apie įtemptą financinę situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad visas biudžetas veikiau orientuotas į išgyvenimą, o ne į  tobulėjimą. 2026 metais biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio fondas sieks 52 mln. 48 tūkst. eurų, tai yra beveik 60 proc. viso rajono biudžeto. Paprastai tariant, iš kiekvienų 10 savivaldybės eurų beveik 6 eurai iš karto skiriami atlyginimams.

Tai nėra priekaištas dirbantiems žmonėms – tai finansinės realybės konstatavimas. Kai didžioji biudžeto dalis sunaudojama esamos sistemos palaikymui, bet koks vystymasis tampa ne planu, o deklaracija. Darbo užmokesčio fondo augimas dar labiau mažina savivaldybės galimybes reaguoti į krizes ar imtis realių pokyčių.

Komitetuose paaiškėjo: biudžetas slepia daugiau kritinių vietų

Analizuojant 2026 metų biudžeto projektą tarybos komitetuose paaiškėjo, kad skolinimosi rizika – tik viena iš daugelio problemų. Diskusijos atskleidė ir kitus reikšmingus biudžeto trūkumus, kurie rodo ne tik ateities pavojus, bet ir jau dabar egzistuojančias finansines įtampas.

Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto posėdžio metu Tarybos narės Jolantos Margaitienės klausimas išryškino dar vieną svarbią aplinkybę. Diskutuodama apie finansavimą savivaldybei pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, ji teiravosi savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Linos Baškevičienės, ar šiuo metu yra įstaigų, kurios susiduria su biudžeto nepritekliumi ir savo įsipareigojimus dengia paskolomis ar turi įsiskolinimų.

Atsakydama Finansų skyriaus vedėja konkrečių įstaigų neįvardijo, tačiau patvirtino faktą, kad tokių įstaigų yra ne viena, o jų įsiskolinimai yra įvairaus pobūdžio. Paaiškėjo, kad dalis savivaldybei pavaldžių įstaigų turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, kas leidžia konstatuoti, jog finansinė įtampa egzistuoja ne teoriniu lygmeniu, o jau dabar paliečia kasdienę įstaigų veiklą.

Šis paaiškėjęs faktas organiškai įsiliejo į bendrą biudžeto vertinimo logiką – savivaldybė planuoja 2026 metų biudžetą be rezervo ir su optimistinėmis pajamų prognozėmis tuo metu, kai dalis jos pavaldžių įstaigų jau šiandien susiduria su lėšų trūkumu.

Ne mažiau kritiški klausimai kilo ir tame pačiame komitete Tarybos nariui Jonui Povilaitčiui analizuojant konkrečias biudžeto eilutes. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad biudžeto projekte numatyta 50 tūkstančių eurų suma Baisogalos paplūdimiui, nors šiam objektui nėra parengto projekto, nėra paskelbto rangos konkurso ir nėra aišku, nei kokiems darbams, nei kokiam tikslui šios lėšos skiriamos.

Tarybos narys taip pat pažymėjo, kad Antaniškių projektui nėra paskelbta konkursų ir nėra atlikta realių darbų, tačiau finansavimas jam biudžete vis tiek numatytas. Tuo tarpu vandentvarkos projektai yra parengti ir suderinti, tačiau jiems biudžete nenumatyta pakankamai lėšų, nepaisant to, kad tai yra būtinoji ir prioritetinė infrastruktūros sritis.

Atsižvelgdamas į tai, J. Povilaitis siūlė perskirstyti dalį biudžeto asignavimų ir nukreipti juos vandentvarkai, kaip sričiai, kuriai realiai yra pasirengta ir kurios poreikis rajone yra akivaizdus.

Šie komitetuose iškilę klausimai parodė, kad 2026 metų biudžeto problema nėra vien galimas skolinimasis. Paaiškėjo, jog biudžetas sudaromas tuo metu, kai dalis įstaigų jau turi įsiskolinimų, o finansiniai prioritetai ne visada atitinka nei pasirengimą projektams, nei neatidėliotinus rajono poreikius. 

Mero atsakomybė liko už durų

Vis dėlto biudžeto svarstymo procesą lydėjo dar vienas faktas, kurio neįmanoma ignoruoti – meras Kazimieras Račkauskis nedalyvavo nė viename tarybos komitetų posėdyje, kuriuose buvo nagrinėjamas 2026 metų biudžeto projektas. Būtent šiuose posėdžiuose buvo keliami esminiai klausimai dėl finansinio rezervo nebuvimo, galimo pajamų nesurinkimo, suplanuotų, bet nefinansuotų įsipareigojimų ir jau atvirai įvardyto skolinimosi scenarijaus.

Komitetų nariai tai akcentavo tiesiai – biudžetas svarstomas be politinės vadovybės dalyvavimo, o atsakomybė už sprendimus faktiškai paliekama administracijai. Posėdžių metu ne kartą nuskambėjo klausimas, kokia prasmė komitetų diskusijų, jei sprendimų politinis lygmuo jose nedalyvauja ir neatsako į konkrečius klausimus.

Rizika egzistuoja net ir neprasidėjus projektams

Dar vienas reikšmingas faktas – savivaldybė neatliko jokios biudžeto jautrumo analizės. Tai viešai pripažino pats meras Kazimieras Račkauskis, atsakydamas į žiniasklaidos klausimus. Nebuvo įvertinta, kas nutiktų, jei planuotos pajamos – pirmiausia gyventojų pajamų mokestis – būtų nesurinktos net minimaliai, pavyzdžiui, 1–3 procentais mažiau nei planuota.

Atsižvelgiant į tai, kad rezervo nėra, o visos pajamos, įskaitant ir ankstesnių metų lėšų likutį, jau yra paskirstytos asignavimams, tokio dydžio pajamų nukrypimas automatiškai reikštų būtinybę imtis krizinių sprendimų. Ir tai – net neprasidėjus jokiems papildomiems projektams.

Kitaip tariant, rizika „kapūt“ šiame biudžete kyla ne dėl ambicingų investicijų, o dėl to, kad biudžetas neturi jokio amortizatoriaus ir yra paremtas prielaida, jog nebus jokių neplanuotų aplinkybių.

Administracija pripažįsta, kad manevro nebėra

Komitetų posėdžiuose išsakytos Finansų skyriaus vedėjos Linos Baškevičienės pastabos dar labiau sustiprino šią išvadą. Ji aiškiai įvardijo, kad savivaldybė jau dabar turi patvirtintų įsipareigojimų, kuriems biudžete nenumatytas realus finansinis padengimas, o jų įgyvendinimas reikštų būtinybę skolintis.

Svarbu tai, kad skolinimosi klausimas buvo aptariamas ne kaip hipotetinė galimybė, o kaip realus finansinis scenarijus, kuriam jau svarstomi konkretūs šaltiniai. Tai leidžia konstatuoti, jog savivaldybės finansinis manevras 2026 metais yra faktiškai išnaudotas dar neprasidėjus metams.

Mero komentaras: balansas be atsakymų

Atsakydamas į žiniasklaidos klausimus rajono meras Kazimieras Račkauskis biudžetą apibūdino kaip subalansuotą, tačiau nepateikė jokių skaičiavimų ar scenarijų, kurie parodytų, kaip savivaldybė elgtųsi pajamų nesurinkimo ar papildomų išlaidų atveju. Taip pat nebuvo atsakyta, iš kokių konkrečių eilučių būtų dengiami galimi trūkumai ir kokie prioritetai būtų taikomi krizės atveju.

Tokiu būdu biudžetas paliekamas veikti „tikėjimo“ principu – tikintis, kad planai bus įgyvendinti be sutrikimų, o rizikos materializuosis vėliau, jau metų eigoje.

Išvada: skola – ne pasirinkimas, o pasekmė

Formaliai 2026 metų Radviliškio rajono biudžetas nėra deficitinis. Tačiau faktai rodo kitą vaizdą: rezervo nėra, jautrumo analizė neatlikta, įsipareigojimai viršija realias galimybes, o skolinimasis jau įvardytas kaip neišvengiamas scenarijus.

Tai ne pavienės klaidos, o viso biudžeto modelio rezultatas. Modelio, kuris trejų Kazimiero Račkauskio vadovavimo metų pabaigoje palieka rajoną prie istorinės ribos – tarp „neskolingo rajono“ reputacijos ir pirmosios skolos, atsirandančios ne dėl pasirinkimo, o dėl būtinybės.

Ar ši riba bus peržengta, parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau šiandien jau aišku: sprendimų kaina bus labai konkreti, o atsakomybės klausimas – neišvengiamas.

Bus daugiau.

Emilija Laukagalytė