Socialiniai tinklai

Aktualijos

Prabėgo pusė šimtmečio…

Avatar

Paskelbta

data

Prieš 50 metų – 1970 – ųjų birželio 14 – ąją – aš švenčiau savo 19-ąjį gimtadienį ir tą pačią dieną laikiau abitūros chemijos egzaminą Grinkiškio vidurinėje mokykloje. Šiandien, jau kitoje santvarkoje, man sukako 69-eri!

Netrukus 21 „b“ klasės abiturientas buvome išlydėti pro mokyklos vartus į platųjį pasaulį. Buvome sutrikę, nes nuo mūsų pasirinkimo priklausė visas gyvenimas. Į mokyklą važinėdavome autobusais, ne visų tėvai turėjo televizorių ir tik keli mokytojai vairavo automobilį. Fizinio lavinimo pamokos žiemą vykdavo mokyklos koridoriuose.

Mokykla turėjo šiltnamį,daržovių bandymų sklypelį, serbentyną, sodą ir elnio skulptūrą, prie kurios mes ir esame nusifotografavę per paskutinį skambutį. Bėgant metams atsirado didžiulė pieva, nebėra minėto elnio, mokykla su nauju stogu ir nauju priestatu su sporto sale.

Lankydami artimųjų kapus dažnai užsukame į mokyklos kiemą, esu dalyvavusi ne viename jos jubiliejuje.     

Baigę mokslus ir pasklidę po Lietuvą, dar norėdavome vienas kitą apkabinti, bet tolstant metams visi ryšiai yra nutrūkę. Pavartę mokyklinį albumą nebegalėtume pasakyti, kur kas gyvena, ar visi besame gyvi…

Aš baigiau Kauno maisto pramonės technikumą ir 1973 m. balandžio 1 dieną atvažiavau pagal paskyrimą į didžiausią Pabaltijyje Vilkaviškio konservų fabriką. Mūsų produkcija pasiekdavo net Uralo kalnus. Prasidėjus Atgimimui, nebuvo kam rūpintis ateitimi, todėl ištiko visiškas krachas. Šiandien praėjau dalimi pirmosios savo darbovietės, tai atrodė, kad vaikštau po Černobylį: avariniai pastatai, šiukšlių kalnai, miškeliai teritorijoje… Prieš akis prabėgo net kiškis. Dalį gamyklos išgelbėjo verslininkai – tie pastatai renovuoti, saugomi apsaugos. 

47 metus gyvenu Vilkaviškyje. Užauginau dukrą Renatą ir sūnų Evaldą, kurie su šeimomis 17 metų gyvena Airijos sostinėje Dubline. Aš ten buvau 10 kartų. Pernai, būtent šią dieną, vaikai man padovanojo kelionę į Romą. Visi trys dvi dienas grožėjomės Koliziejumi.

Negailestingas likime, būk pakantus ir gal kur nors dar teks sutikti klasiokus Rimutę, Eugutę, Mykolą, Niną ir suolo draugę Albiną.

Alma Steponavičiūtė – Menčinskienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

„Auksinė krivūlė“ – ne už rajono pasiekimus

Avatar

Paskelbta

data

Vietos savivaldos dienos išvakarėse Vilniuje Lietuvos savivaldybių asociacija tradiciškai suorganizavo savivaldos apdovanojimus „Auksinė krivūlė“. Šį kartą  apdovanojimas po ilgos pertraukos pasisekė ir Radviliškio rajoną, jo į Vilnių atsiimti vyko meras Antanas Čepononis su Moterimi Saule – administracijos direktore Jolanta Margaitiene.

Ar „Auksinė krivūlė“ buvo išmaldauta?

Ne paslaptis, kad konservatoriams valdant Radviliškio rajoną, jis pagal gyventojų atlyginimų dydį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą sparčiai grimzta į dugną. Gal todėl ir savivaldybių asociacijos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ jau aštuonerius metus aplenkdavo Radviliškio rajoną. O ir už kokius pasiekimus galima teikti apdovanojimą, kai  Radviliškio rajono savivaldybės ypatingi nuopelnai būtų nebent dažnas valdininkų lankymasis teisme, nebaigtos brangios statybos, mažiausi medikų ir mokytojų atlyginimai regione bei visoje Lietuvos žiniasklaidoje skambantys skandalai apie Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus.

Tačiau merui A. Čepononiui  susiruošus   dalyvauti Seimo rinkimuose, situacija pasikeitė – Radviliškio rajonui „Auksinė krivūlė“ įteikta už glaudų savivaldos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą.

Dėl tokios  nominacijos kyla šiokių tokių abejonių – ar tik ne tos krivūlės rajono meras  spalio 5 dieną vyko į Vilnių maldauti? Juk reikia pasirodyti – štai dar netapęs Seimo nariu auksinius daiktus į rajoną parveža, o kai taps, tai jau visus auksu apipils ir iš visų jėgų dirbs, kad  tik „rajonui būtų geriau“.

Rajono ir kariuomenės bendradarbiavimas susiklostęs istoriškai

Dar kyla klausimas, ar  yra koks  bent koks Radviliškio rajono savivaldybės nuopelnas dėl to, kad  rajonas apsuptas Lietuvos kariuomenės padalinių? Rajone nuo seno yra dislokuoti Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos Arsenalas, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Krašto apsaugos savanoriai. Tiesa, dar Radviliškio rajone planavo įsikurti Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, tačiau savo dislokacijos vieta batalionas pasirinko Šilalės miestelį.

„Glaudus bendradarbiavimas“ – stovėjimas šalia kariškių?

Na, o pastaruoju metu „labai glaudų“ bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene rajono meras A. Čepononis ir administracijos direktorė J. Margaitienė pademonstruoja  pastovėdamas šalia kariškių per iškilmingą  priesaikos ceremoniją,  vykstančią Radviliškio miesto aikštėje. Meras ir direktorė  paprastai stovi šalia aukšto rango kariškių, vadinasi, „glaudžiai bendradarbiauja“?

Ateities vizija – apdovanojimai už realius darbus

Belieka tikėtis, jog ateityje, galbūt rajoną valdant naujam merui, „Auksinės krivūlės“ Radviliškio rajonui bus teikiamos ne „pritempiant“ nuopelnus už  bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene, o už realius pasiekimus. Pavyzdžiui, už atsakingą požiūrį į efektyvų finansų valdymą, kaip  Varėnos rajono savivaldybei ar  už smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, kaip Plungės rajono savivaldybei.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Replika Invaziniai kurmiai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškį pamėgo invazinis Sosnovskio barštis. „Paplentės“ soduose karaliauja invaziniai šliužai, tačiau tuo invazinės bėdos nesibaigė.

Miško gatvėje pastebėtas ir invazinis kurmis. Ieškodamas patelės poravimuisi, jis perkniso kelkraštį, įgriaudamas trinkeles. Kalbama, jog panaudos savo būsto įrengimui. Bet ir tai juokas, pasakojama, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse esama ir invazinių merų. Kai pagalvoji – siaubas.

Paulius Ropė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019