Radviliškyje politinio spaudimo ir susidorojimo tema ne tik nesibaigia – ji įgauna pagreitį ir tampa sistemine valdžios praktika. Nors dar visai neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjo pilietinė ir redakcinė akcija „Mere, šalin rankas nuo laisvo žodžio“, skirta atkreipti dėmesį į valdžios bandymus teisiniais metodais spausti žiniasklaidą, šiandien akivaizdu: politinio buldozerio kryptis nepasikeitė. Tik šį kartą taikinyje – ne laikraštis. Taikinyje – opozicijos politikė.
Nauja „naujiena“: senas persekiojimas tęsiasi
Radviliškio rajono savivaldybei vadovaujantis meras Kazimieras Račkauskis nusprendė apskųsti Šiaulių apygardos teismo sprendimą byloje, susijusioje su opozicijos politike Jolanta Margaitiene. Būtent šiuo sprendimu teismas atmetė savivaldybės pareikštą 25 tūkst. eurų neturtinės reputacinės žalos ieškinį, aiškiai pripažinęs, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas.
Priminsime faktus, kuriuos valdžia mėgsta painioti. Toje pačioje byloje teismas J. Margaitienę pripažino kalta dėl patikėto turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo: skyrė 8 tūkst. eurų baudą, trejų metų draudimą eiti vadovaujamas pareigas ir priteisė 1 031 eurą turtinės žalos savivaldybei. Tačiau teismas labai aiškiai atskyrė baudžiamąją atsakomybę nuo politinio spaudimo – atsisakė pripažinti, kad savivaldybei buvo padaryta reputacinė žala, kurią ši bandė įvertinti dešimtimis tūkstančių eurų. Tai buvo aiškus, nedviprasmiškas teisinis verdiktas. Tačiau merui jo neužteko. Sprendimas apskųstas. Kodėl? Atsakymo nėra. Pati J. Margaitienė žiniasklaidai anksčiau ne kartą komentavo, kad savivaldybės jai pateiktą reputacinės žalos ieškinį ji laiko politiniu, t. y. mėginimu jai pakenkti.
Nepaisant teismo išvadų, meras pasirinko tęsti bylinėjimąsi. Jo pozicija buvo išreikšta vienu sakiniu: „Sprendimą Jūsų minimoje J. Margaitienės byloje Radviliškio rajono savivaldybė apskundė.“ Be argumentų. Be politinio paaiškinimo.
Be atsakymo, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis toliau siekiama prisiteisti tai, ką teismas jau atmetė. Be jokio atsakymo, kodėl ši byla laikoma „principine“, kai kiti, savivaldybei realią reputacinę ir finansinę žalą padarę atvejai, lieka be jokio „prestižo gynimo“.
Tokiu būdu „naujiena“ tampa aiški: svarbi ne sprendimo esmė, o persekiojimo tęstinumas. Net ir pralaimėjus – bylinėjimasis tęsiamas. Ne teisingumo vardan, o dėl principo: nepalikti kritiko ramybėje.
Teisminės pretenzijos skrieja ir žiniasklaidai
Jolantos Margaitienės atvejis nėra pavienis. Jis įsilieja į platesnį, jau pavojingą Radviliškio kontekstą. Priminsime, kad anksčiau Radviliškio rajono savivaldybės vardu meras K. Račkauskis pasitelkė privačią advokatų kontorą, kuri prieš pat Kalėdas pateikė 20 tūkst. eurų pretenziją VšĮ „Radviliškio rajono paramos centrui“ ir jo vadovui Gediminui Lipnevičiui – už savaitraščio „Radviliškio kraštas“ Balandžio 1-osios humoreską.
Publikacija buvo satyrinė, aiškiai pažymėta kaip pokštas, vėliau pašalinta ir viešai paneigta. Tačiau tai nesutrukdė savivaldybei reikalauti įspūdingos pinigų sumos – už humorą. Būtent tai ir tapo impulsu viešai akcijai „Mere, šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Tuomet, kaip ir dabar, meras kalbėjo apie „reputacijos gynimą“. Tačiau čia ir peržengiama pavojinga riba: kai prestižo sąvoka tampa universaliu pasiteisinimu spausti visus, kurie kritikuoja valdžią.
Reputacija ginama selektyviai – vadinasi, tai jau politika
Jeigu savivaldybės reputacija tokia trapi, kyla natūralus klausimas: kodėl ji ginama tik tada, kai kritika nukreipta prieš merą ar jo aplinką? Kodėl tuo pačiu principu nepersekiojami politikai, kurių atžvilgiu teismai yra konstatavę neteisėtą ar nepagrįstą lėšų naudojimą „čekiukų“ skandaluose?
Atsakymas akivaizdus. Kai reputacija ginama selektyviai, ji tampa ne vertybe, o politiniu ginklu. Tokiu atveju savivaldybės biudžetas, teisininkai ir advokatai paverčiami politinių kovų infrastruktūra, kurioje valdantieji kovoja su oponentais už visų gyventojų pinigus.
Teismai – kaip atgrasymo mechanizmas
Pavojingiausia šioje istorijoje ne viena byla atskirai. Pavojingiausia – susiformuojanti praktika, kai teismai naudojami ne teisingumui įgyvendinti, o kritikai ir opozicijai atgrasyti. Kai pats procesas tampa bausme: laiko, pinigų, nervų ir reputacijos naikinimu.
Tokioje aplinkoje laisvas žodis ir politinė opozicija nustoja būti demokratijos dalimi. Jie tampa „problema“, kurią valdžia bando spręsti ne dialogu, o buldozeriu.
Ne teismai griauna reputaciją – ją griauna valdžios elgesys
Savivaldybės reputacija nežlunga nuo kritikos ar net aštrios politinės diskusijos. Ji žlunga tada, kai valdžia demonstruoja dvigubus standartus, piktnaudžiauja teisinėmis priemonėmis ir bando nutildyti nepatogius balsus.
Radviliškyje šiandien matome būtent tai:
– teismai paverčiami spaudimo įrankiu,
– opozicija – atgrasymo pavyzdžiu,
– žiniasklaida – priešu.
Ir kol meras renkasi bylinėjimąsi vietoje dialogo, vis garsiau skamba žinutė, kurios valdžia, regis, nenori girdėti: Mere, šalin rankas nuo laisvo žodžio.
Apie Radviliškio rajono savivaldybės, vadovaujamos mero K. Račkauskio, ir politikės Jolantos Margaitienės bylos eigą informuosime kituose savaitraščio numeriuose.
Emilija Laukagalytė
