Kai valstybės vadovai ragina visuomenę susiveržti diržus, kai viešojo sektoriaus darbuotojai reikalauja oraus atlygio, o krašto apsaugai tenka ieškoti papildomų milijardų, kai kurie politikai, regis, toliau gyvena neriboto biudžeto sąlygomis. Vienas iš tokių – Seimo narys socialdemokratasSaulius Luščikas, kuris, nepaisydamas anksčiau nepalankaus teismo sprendimo, ir toliau nepameta apetito „valdiškiems“ pinigams.
Nepaisė teismo sprendimo ir vėl išsiskyrė „apetitu“
Priminsime: Radviliškio rajono savivaldybės taryboje dirbdamas S. Luščikas buvo pripažintas nepagrįstai pasisavinęs daugiau nei 10 tūkst. eurų. Teismas įpareigojo pinigus grąžinti. Nors tokia patirtis dažnai verčia politikus elgtis atsakingiau, S. Luščiko atveju, panašu, atsitiko priešingai.
Vos įžengęs į Seimą, jis jau per pirmąjį šių metų ketvirtį išleido beveik visą leidžiamą sumą parlamentinėms išlaidoms – 5258,24 eurų iš 5449,36. Tai automatiškai priskiria jį prie dvidešimties daugiausiai parlamentinių lėšų išleidusių Seimo narių.
Tuo pat metu kai kurie Seimo nariai neišnaudojo nė euro – tad kyla pagrįstas klausimas: ar tokios išlaidos – būtinos, ar tiesiog patogios?
Meras atsako – bet iš esmės nieko nepasako
Į šią istoriją buvo paprašyta sureaguoti ir Radviliškio rajono mero Kazimiero Račkauskio, kuris yra S. Luščiko bendrapartietis. Tačiau jo komentaras – daugiau kaip pasiteisinimas nei pozicija: „Tai niekaip nesusiję su mero K. Račkauskio veikla. Kaip ir kur parlamentinei veiklai skirtas lėšas naudoja parlamentarai, kontroliuoja ir vertina Seimo kanceliarija. Jeigu turite informacijos, kad lėšos buvo naudojamos netinkamai, kreipkitės į atsakingas tarnybas.“
Meras taip pat vengė tiesiogiai atsakyti, ar palaikytų siūlymą sumažinti parlamentines lėšas, jei jos būtų peradresuotos valstybės gynybai: „Šis klausimas nėra Radviliškio rajono savivaldybės kompetencijoje, nes tokio pobūdžio sprendimai gali būti priimami tik Seime.“ Nors tai formaliai tiesa, politikų etika ir požiūris į viešuosius pinigus neturėtų baigtis ties institucinių ribų linija. Šiandienos politikoje ypač svarbus pilietinis sąmoningumas ir aiški vertybinė pozicija, kurios, deja, šiuo atveju pasigedome.
Tylėjimas – ne neutralumas
S. Luščikas į redakcijos klausimus neatsakė, nors galimybę tai padaryti turėjo. O rinkėjams belieka stebėti: ar tokie politikai – ir tie, kurie leidžia sau tylėti, ir tie, kurie leidžia sau švaistyti – dar atstovauja visuomenės interesus?
Emilija Laukagalytė
