Pociūnėlių pagrindinės mokyklos pedagogai saulėtą, šiltą gegužės 19-ąją praleido Pamario krašte. Keleiviniu laiveliu ,,Daina“ jie plaukė maršrutu Mingė – Uostadvaris – Rusnė – Mingė. Be galo įdomi pažintis su Nemuno deltos regioniniu parku!
Pažintis prasidėjo Minijos (Mingės) kaime, vadinamame Lietuvos Venecija. Šis žvejų gatvinis kaimas apžiūrėtas plaukiant Atmatos upe. Žavėjo išlikę XIX a. pabaigos pastatai, pakrantėse prisišvartavę laivai ir laiveliai. Minijos kaimo unikalumą padėjo pajusti ir skani žuvienė, išvirta pagal Pamario krašto kulinarijos tradicijas.
Pirmasis sustojimas – Uostadvaris. Nepamirštamas šiame kaimelyje išlikęs XIX a. pabaigos švyturys. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės atsiveria puiki Nemuno deltos panorama! Ypatinga kraštovaizdžio detalė – tolumoje matomos Nidos smėlio kopos.
Antrasis sustojimas – Rusnė, vienintelis Lietuvoje miestelis saloje, įkurtas XV a. tarp Atmatos ir Skirvytės upių. Įdomu buvo klausytis gidės pasakojimo apie Rusnę – vieną seniausių Nemuno deltos gyvenviečių, garsėjančią pavasariniais potvyniais. Apžiūrėti pylimai, saugantys miestelį nuo potvynių. Aplankyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta XIX a. pradžioje, stebėta senoji medinė miestelio architektūra, grožėtasi tiltu per Atmatos upę. Rusnėje ypač sudomino 2015 m. atidengtas paminklas dviem garsiems visame pasaulyje žmonėms. Atmatos pakrantėje, šalia žydų sinagogos, stovi paminklas Indijos tautos tėvui Mahatmai Ghandžiui ir jo bendražygiui Hermanui Kalenbachui, Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos architektui, kelerius metus gyvenusiam Rusnėje.
Pamario kraštas ne tik dovanojo daug nepamirštamų įspūdžių, bet ir praplėtė žinias apie šį nepakartojamą Lietuvos regioną. Žinias bus galima pritaikyti vedant įvairių dalykų pamokas, popamokinius renginius.
Roma Buivydienė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
