Po to, kai rašėme

Eilės pas psichiatrą

Vietoj paantraštės Jums pateiksiu pokalbį iš Psichikos sveikatos centro.
Senolis, atsistojęs į eilę prie registratūros, pastebėjęs pažįstamą ant viso koridoriaus užbaubė:
-O , kaimynka pas durnių daktarą!

Susigėdusi ir sutrikusi moteris:
– Tai kad neužmiegu.
Senolis, mosuodamas med. apžiūros lapu:
-Tai, ką nori tapti proškininke?
Pabandysiu pateikti kai kuriuos paaiškinimus. Žodžiai „daktaras“ ir „durnius“ šnekamoje kalboje galimi vartoti, nors „daktaras“ išvertus pažodžiui reiškia mokytoją, o šiaip aukščiausią mokslinį laipsnį, tinka kaip pagarbus kreipinys į gydytoją.
Durnius šnekamojoje kalboje, anot a. a. rašytojo V.Misevičiaus, taip pat vartotinas, apibūdinant keistuolius ir pan. Šiaip tai slaviška svetimybė, reikšianti kvailį, mulkį, kvaišą, pusgalvį, avigalvį, vėplą, kvanką, žioplį ar pan. Todėl reikėtų sakyti ne „durnių daktaras“, o psichiatras – psichikos (sielos) ligų gydytojas.
Žodis „proškas“ taip pat slaviškos kilmės ir kai kurie vyresni žmonės naudoja jį kaip miltelių pavidalo vaistų apibūdinimą. Tiesa, tai labiau taikoma benzodiazepinams (raminamiesiems vaistams, o „proškininkais“ vadinami raminamųjų vartotojai ar nuo jų priklausomi asmenys.
Po šių paaiškinimų galima pradėti eilių pas psichiatrus atsiradimo temą. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje benzodiazepinų (toliau naudosiu žodį raminamieji) suvartojimas yra du kartus didesnis nei Latvijoje ir tris kart didesnis nei Estijoje, ir dėl šalutinio šių vaistų poveikio ir pasekmių ėmėsi priemonių. Šiaulių teritorinė ligonių kasa, vykdydama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymą pradėjo suaugusiųjų, vartojančių raminamuosius darinius, stebėseną. Nustatyta, kad daugiau nei 40-iai procentų pacientų raminamieji buvo skirti ilgalaikiam gydymui, o tai kategoriškai prieštarauja preparatų charakteristikose nurodytai gydymo trukmei. Atsižvelgdamas į situaciją, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius R. Mažeika išleidžia raštą (2018-04-09 Nr.S-1666) „Dėl benzodiazepinų dariniams priskiriamų vaistų stebėsenos rodiklio“. Jame atkreipiamas gydytojų dėmesys į esančią situaciją ir informuojama, kad visi pažeidimai nuo 2018 m. liepos 1d. bus perduoti kontrolės procedūroms. Arba, paprastai kalbant, gydytojams, kurie skirs raminamuosius preparatus ilgiau nei 30 dienų gydymui, gali būti „nudirtas skalpas“. 30 dienų yra tam, kad gydytojas galėtų įvertinti, ar skirtas gydymas yra tinkamas, ar nereikia keisti skiriamo vaisto arba jo dozės. Esmė ta, kad gydymas raminamaisiais turi būti skiriamas trumpiausią įmanomą laiką. Minėtas datas 2018-04-03 ir 2018-07-01 laikykime didelės problemos pradžia. Paaiškėjo, kad rajone šimtai, jeigu ne tūkstančiai, ilgą laiką, net dešimtmečius, vartojusių raminamuosius. Šeimos gydytojams „užsukus kranelį“ prasidėjo masinis raminamųjų vartotojų antplūdis pas psichiatrus. Eilės talonui užimamos net nuo šeštos valandos ryto. Dėl raminamųjų vartotojų gausos pas psichiatrą tapo sunku patekti sunkiems psichikos ligoniams.
O dabar apie tai, ką derėtų žinoti apie raminamuosius,o informacijos apie juos – gausu. Tačiau kai kurie priminimai nepakenks. Nervų sistemą slopinančių priemonių žmonija ieškojo (ir rado) tūkstantmečiais, tai įvairūs natūralūs kvaišalai, prie kurių priskiriamas ir alkoholis bei raminamieji. Šiaip raminamieji yra reikalingas vaistas, tarkim, nuraminimui prieš operaciją, trumpalaikiam nemigos gydymui ir pan. Vienintelis ir esminis reikalavimas-vartoti šiuos vaistus kuo trumpiau. Ir čia galiu pateikti paradoksalų pastebėjimą – net hipochondrikai, kurie liguistai rūpinasi ir įsikalba ligas, serga visomis mirtinomis ligomis nesirgdami niekuo ir kurie itin uoliai skaito vaistų pakuočių informaciją, į šalutinius raminamųjų paveikius net nekreipia dėmesio. Išvardinsiu tik mažą jų (šalutinių poveikių) dalį. Jie gali sukelti mieguistumą, nuovargį, silpnumą, svaigulį, atminties praradimą, klausos, regos haliucinacijas, mąstymo sutrikimus, paniką, agresiją, antisocialinius veiksmus, galvos skausmą, kalbos sutrikimus, drebulį, plepumą, bruzdumą, maniją, košmarus, pykinimą, vidurių užkietėjimą, burnos džiuvimą, niežulį, padidėjusį jautrumą saulės spinduliams, sąnarių skausmus, geltą, mažakraujystę ir mirtį. Tai nuodai, kaip ir kiti kvaišalai. Priklausomybė nuo šių preparatų kai kuriems asmenims išsivysto ir nuo nedidelių dozių. Priklausomi nuo raminamųjų asmenys arba ilgamečiai vartotojai, laiku negavę eilinės dozės, patiria abstinenciją, panašią kaip alkoholikai. Tai širdies plakimas, prakaitavimas drebulys, jau minėtos haliucinacijos, pykinimas, nerimas, traukuliai ir pan. Dažnas raminamųjų vartotojas net nelaiko savęs ligonių arba, kaip sako liaudis, „proškininkai“ ir suranda šimtus priežasčių, kodėl, net ir žinodami apie šalutinį vaistų poveikį, juos vis tik vartoja. Kalti visi, tik ne patys vartotojai. Dar noriu priminti – Tarptautinėje ligų klasifikacijoje, skyriuje „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ yra poskyris „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas“, yra ir diagnozė – „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir  migdomąsias medžiagas“. Neapsikentęs kvailų kaltinimų dėl esą nekeliamo telefono ragelio, klientų nurodinėjimų, ką ir kaip registruoti ar net paprasto kiauliško chamizmo vartojant necenzūrinius išsireiškimus, filmavimų,straipsnių spaudoje, kreipiausi ir į mūsų Seimo narį Aurimą Gaidžiūną. Seimo narys A. Gaidžiūnas kreipėsi į LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą, LR Sveikatos apsaugos ministeriją.
Gavęs atsakymą sėdau prie straipsnio. Bet prieš tai norėčiau pasakyti, kad situacija būdinga ne tik mūsų rajonui, bet ir visai Lietuvai, kiek geresnė padėtis sostinėje ir didžiuosiuose šalies miestuose. Atsakyme, tarp kitko, pabrėžiama, kad „vyresnio amžiaus pacientai ypač jautrūs netinkamam vaistų vartojimui. Yra duomenų, kad netinkamas vaistų vartojimas siejamas su prastomis išeitimis, įskaitant sumišimą, griuvimo riziką ir net padidėjusį mirštamumą“. Beje, raminamųjų vartotojai neturėtų sėstis už vairo ar dirbti darbų, kur reikalinga greita reakcija ir orientacija. Pabaigai palikau informaciją, kuri gali sudominti skaitytojus, vartojančius raminamuosius, ir jų artimuosius. Ji skelbia, kad „atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai šeimos gydytojai pradėjo atsisakyti pacientams, ilga laiką vartojusiems benzodiazepinus, pakartotinai skirti pirmiau minėtus vaistinius preparatus ir juos siunčia konsultuotis pas gydytojus psichiatrus, ir, siekdami skatinti racionalų benzodiazepinų skyrimą ir vartojimą, artimiausiu metu planuojame organizuoti posėdį su gydytojais toksikologais, šeimos gydytojais, gydytojais klinikiniais farmokologais, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LRSAM, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie LR SAM ekspertais, kurio metu aptarsime galimas priemones, kaip skatinti racionalų benzodiazepinų skyrimą ir saugų jų vartojimą“. Net neabejoju, kad toks posėdis bus sušauktas, o gal jau ir įvyko. Taip pat neabejoju, kad nekontroliuotos raminamųjų upės bus bent iš dalies pažabotos ir kai kam teks žvelgti į pasaulį blaiviomis akimis ir laikytis visų gydytojų nurodymų.
Tačiau pabaigsiu kita linkme. Mano nuomone, panašiomis problemomis turėtų domėtis ieškodamas sprendimo ne Psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas, o Radviliškio rajono Savivaldybės administracijos gydytojas, kurio pas mus, deja, nėra.

Vytautas MIKALAUSKIS,
PSC socialinis darbuotojas

Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts