Po to, kai rašėme Medžiotojų ir žemių savininkų santykių problemos – „tarybiniai“ įstatymai

Savaitraštyje aprašyta situacija, kai Birietiškių kaime gyvenantis jaunas ūkininkas Žydrūnas Vileikis negali medžioti jam priklausančiuose žemės plotuose ir apsaugoti savo žemių nuo šernų keliamos žalos, sulaukė skaitytojų susidomėjimo. Nuomonėmis ir patirtimis ėmė dalintis netgi kitų rajonų ūkininkai bei medžiotojai.

Medžiotojų taikomi įstatymai – vis dar „tarybiniai“

Štai Linas P. (pavardė redakcijai yra žinoma) iš Mažeikių rajono, kuris yra tiek žemės savininkas, tiek medžiotojas, dalinosi tokiais pamąstymais:

„Pirmiausia, turbūt reikia žiūrėti į ištakas ir įstatyminę bazę, nes, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo paveldėta ir „tarybinė“ medžiotojų būrelių bei plotų sistema, kuri praktiškai yra išlikusi iki šių dienų su „kosmetiniais“ pakeitimais. Pačios valstybės pareigūnų požiūris į žemės savininkus yra neigiamas, nes nemaža dalis valstybės tarnautojų, valdininkų, pareigūnų yra medžiotojai, kurie nenori laužyti nusistovėjusios tvarkos, patys nori šeimininkauti ir medžioti savininkams priklausančiuose plotuose. Jie paprasčiausiai bijo pokyčių, kurie gali iš jų atimti privilegijas. Visoje Europos Sąjungoje mes esame bene vieninteliai, kur savininkai negali nustatyta tvarka medžioti savo žemėse, yra priklausomi nuo medžiotojų būrelių, kuriuose klesti subkultūra, nepagarba savininkams – medžiotojams. Manau, tik didelis viešumas, pastovus problemos kėlimas gali priversti valdžią reaguoti ir tobulinti įstatymus. Jei domėsitės daugiau, galėsiu plačiau aprašyti medžioklės įstatymo vingrybes, kurios yra susuktos taip, kad nieko negalima padaryti.“

Pasiūlė leisti išduoti medžioklės lapus ne medžiotojų būrelių nariams

Paprašius pakomentuoti medžioklę reglamentuojančius įstatymus, mažeikiškis pasiūlė išeitį, kuri padėtų žemės savininkams (ūkininkams) savo žemėse tvarkytis, nepatiriant žalos. Cituojame:

„Medžioklės įstatymo 13 straipsnis apsprendžia savininkų ir medžiotojų būrelio santykius. Yra du variantai: arba, parašęs prašymą, gali tapti būrelio nariu, arba sudarai sutartį dėl medžioklės savo nuosavybėj. Va čia ir yra visa to įstatymo netobulumo arba gudravimo esmė. Į būrelį paprasčiausiai nepriima arba paprašo daug tūkstančių eurų susimokėti, ko žmogus negali sau leisti. Sudarius sutartį, dažniausiai žemės savininkams neišduodami medžioklės lapai, motyvuojant, kad jie neišduodami, nes būrelis yra priėmęs tokį sprendimą, ir siūloma susirasti tokį būrelio narį, kuris įrašys nuosavos žemės savininką į medžioklės lapą, kad šis galėtų teisėtai pamedžioti. Jūs turbūt įsivaizduojate, ką tai reiškia? Žmogus turi skambinėti, važinėti, tuščiai gaišti laiką, žemintis, kad galėtų realizuoti savo teisę medžioti. Kol šitos nuostatos nepasikeis įstatymiškai, tol savininkai toliau bus diskriminuojami ir žeminami. O sprendimas būtų labai paprastas  – žemės savininkas, pateikęs departamentui sutartį su medžiotojų būreliu, turėtų gauti medžioklės lapą, kaip juos gauna būreliai.“

Kas turėtų padaryti pirmuosius žingsnius link pokyčių įstatymuose ir kokios dar galimos išeitys ūkininkams medžioti savo žemės plotuose be problemų, paliekame spręsti Jums, mūsų skaitytojai.

Rita Grigalienė

Asociatyvi nuotrauka

Total
22
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts