Socialiniai tinklai

Aktualijos

Po to, kai rašėme Brangų butą savivaldybės administracijos direktorė iš savo darbuotojos šeimos jau įsigijo

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie Radviliškio rajono savivaldybės administracijos labai brangiai pirktą (net už 48 800 eurų) butą buvusiame bendrabutyje  Stiklo gatvėje, name  Nr. 2, kuris bus skirtas įkurti  Bendruomeniniams vaikų namams. Apie savivaldybės administracijos planus sužinoję tik iš spaudos, šio namo gyventojai kreipėsi į vicemerą Mindaugą Pauliuką bei Tarybos narį Gediminą Lipnevičių, prašydami  stabdyti šio itin brangaus buto įsigijimą bei padėti išsaugoti šalia gyvenančių neįgalių žmonių ramybę. Tarybos narys gyventojų prašymą peradresavo buto pirkimą vykdžiusiai administracijos direktorei J. Margaitienei.

Derinti su kaimynais pareiga nenumatyta

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo savivaldybės administracijos direktorės J. Margaitienės, kodėl Stiklo gatvėje Nr.2 esančio namo gyventojai bent jau nebuvo informuoti apie planuojamus steigti Bendruomeninius vaikų globos namus – juk kaimynams privalu žinoti, kas įsikurs šalia jų.

Pasak direktorės, įsigytame bute bus apgyvendinti 4-6 globotiniai su 1-2 juos prižiūrinčiais specialistais. Toks Vaikų globos namų modelis panašus į daugiavaikę šeimą, o teisės aktai nenumato pareigos Savivaldybės administracijai būsto pirkimo šeimynai derinti su kitais namo gyventojais.

Beje, nepaisydami  gyventojų pagalbos  prašymo,  savivaldybės vadovai M. Pauliukas ir J.Margaitienė neprieštaravo ir  2020 m. gruodžio 21 d.  notariškai buvo  patvirtinta buto pirkimo – pardavimo sutartis  ir  jame įsikurs  vaikų  namų globotiniai.

Informacija gyventojų nepasiekė

Kaip jau buvo rašyta, savivaldybės administracijos nupirktojo buto kaimynai nieko nežinojo apie tai, kad ir  jie galėjo neblogai pasipelnyti, parduodami tokios pat kvadratūros (trijų kambarių) savo butus. Ir šioje situacijoje savivaldybės administracija turi paaiškinimą. Pasak valdininkų, „gyvenamojo buto pirkimas skelbiamų derybų būdu buvo vykdomas 5 kartus ir visus kartus informacija apie būsto pirkimą skelbiamų derybų būdu buvo paskelbta Savivaldybės administracijos interneto svetainėje https://www.radviliskis.lt ir  savivaldybės administracijos iš mokesčių mokėtojų pinigų gausiai finansuojamame  rajono laikraštyje „Radviliškio naujienos“.

Tik labai keista, visos laiptinės gyventojai sakosi nieko nežinoję apie šį planuojamą pirkimą, o direktorės bendradarbės šeima  šia  informacija  pasinaudojo.   

Gautas tik vienas pasiūlymas…

Kaip jau buvo rašyta, savivaldybės administracija dėl buto pirkimo gavo tik vieną pasiūlymą, nors paskutinis pirkimas buvo paskelbtas  2020 m. rugsėjo 11 d.

Ir kaip nekeista, šis pasiūlymas buvo gautas iš savivaldybės administracijoje, Finansų skyriuje, dirbančios Linos Baškevičienės šeimos.
Daugelis piliečių šioje situacijoje įžvelgtų interesų konfliktą, tik ne konservatorės direktorės J. Margaitienės vadovaujama administracija. Iš savivaldybės atsiųstame rašte informuojama, jog „ L. Baškevičienė Būstų pirkimo komisijos darbe nagrinėjant pasiūlymą pirkti butą, rengiant Tarybos sprendimo projektą dėl buto pirkimo, Tarybai priimant sprendimą pirkti butą, nedalyvavo, niekaip neįtakojo sprendimo priėmimo, todėl viešųjų ir privačių interesų nepažeidė“.

Jeigu dėliojasi tokia kuriozinė situacija – vieni apie skelbiamus pirkimus sužino, kiti – ne, gal savivaldybės administracijai laikas būtų pamąstyti apie tokio pobūdžio skelbimus populiaresniuose spaudos leidiniuose, kurie tikrai pasiekia gyventojus? Tokiu būdu dalyvautų  daugiau  dalyvių, būtų didesnė konkurencija, savivaldybė sutaupytų mokesčių mokėtojų pinigų.

Administracijos direktorė neigia informaciją apie brangius pirkinius

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ pasiteiravo administracijos direktorės J. Margaitienės, ar ji neplanuoja prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš užimamų pareigų dėl pirkimų savivaldybėje, ženkliai viršijančių rinkos kainą ?

Savo atsakyme direktorė pažymi, jog redakcijos „teiginys „Kadangi Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje jau ne kartą paaiškėjo, kad perkami butai bei kiti pirkiniai ženkliai viršija rinkos kainą“ nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis“.

Pasidomėjus  nekilnojamo  turto pardavimo skelbimų portaluose,  pasirodo, pati valstybė (Turto fondas) šiuo metu  parduoda Eibariškėse, Povyliaus gatvėje, 3 kambarių butą (65 kv. m) už pradinę  21 433 eurų kainą. Tai daugiau nei perpus pigiau negu nupirko administracijos direktorė  buvusiame  bendrabutyje.

Kadangi direktorei J. Margaitienei  brangūs pirkimai – ne naujiena, primename, kad savivaldybė pirko prabangios komplektacijos Volkswagen  Passat automobilį, o  prokurorams įsikišus, Vilniaus apygardos teismas  direktorės  prabangos troškimą komplektacijai „įvertino“  net  4 154  eurų bauda.

Vicemeras susitikti su gyventojais nepanoro

Beje, Stiklo g. Nr. 2 namo gyventojai ne tik raštą vicemerui M. Pauliukui parašė, bet ir pakvietė apsilankyti, pasikalbėti, tikėdamiesi išsaugoti neįgalių kaimynų ramybę. Tačiau vicemeras nuo vizito išsisuko, pasiteisindamas karantinu. „Paskambinome vicemerui M. Pauliukui, jis kaip ir žadėjo atvažiuoti, bet pagal tuos terminus dingo iš akiračio, atsakymą mums pateikė per mesendžerį apie toleranciją, jog vaikus reikėtų globoti. Tada mes parašėme, kad ir globosime tuos vaikus, bet dabar kalbame apie kitą laikotarpį. Aš jam atsakiau, jog didžioji bėda yra ne vaikai, o šalia nupirktojo buto gyvenantis ligonis, o jeigu kalbame apie toleranciją, tai tolerancija turėtų būti ir vaikams, ir senatvei, ir negaliai“,- sakė laiptinės atstovė.

Tiesa, sausio 11 d.  vicemeras M. Pauliukas rado laiko susitikti su viena gyventoja,  taip ir nepasakė, ar spręs prabangaus buto pirkimo problemą, tik  kalbėjo apie toleranciją.

Jei  rajono vadovams tikrai rūpėtų vaikų gerovė,  už  tą  pačią sumą būtų nupirkę namą Radviliškio mieste, o ne butą buvusiame bendrabutyje.

Jonas Petrikas 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi