Po endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos ir svoris krenta, ir sveikata gerėja

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje prieš pusantro mėnesio atliktos trys pirmosios endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos. Tam Anesteziologijos intensyviosios terapijos centro operacinėje sumontuota naujausia endoskopinė įranga, gydytojas chirurgas endoskopuotojas Justas Birutis teorijos ir patirties sėmėsi Vokietijos ir Paryžiaus klinikose. Atliekant pirmąsias tris operacijas  medikui asistavo dr. Lucas Karsenty iš Paryžiaus Amerikos ligoninės. Kaip pavyko operacija ir kokie jos rezultatai kalbamės su vienu iš pirmųjų pacientų Mariumi (nepanorusiu skelbti savo pavardės), operaciją atlikusiu gydytoju chirurgu endoskopuotoju Justu Biručiu bei gydytoja dietologe Kristina Kurganoviene.

Antsvoris kenkė sveikatai

Apie tai, kad atsikratęs antsvorio galėtų išspręsti ne vieną sveikatos problemą, vilnietis žurnalistas Marius ne tik rimtai galvojo, bet ir ne kartą mėgino tai daryti. Daugiausia pavykdavo atsikratyti 10 kilogramų, bet svoris vėl grįždavo. Pasiryžęs skrandžio mažinimo operacijai, po jos praėjus  pusantro mėnesio Marius numetė 19 kilogramų. 178 centimetrų ūgio ir 134 kilogramus svėręs vyras džiaugiasi, pasiekęs 115 kg. svorį ir svajoja apie dviženklio skaičiaus ribą. „Toliau – kaip bus taip bus“, – sako 48-erių metų vyras, dėl viršsvorio varginamas sveikatos problemų: širdies ritmo sutrikimo, padidėjusio cholesterolio ir per aukšto kraujospūdžio, per pastaruosius metus buvo atliktos dvi stuburo operacijos. 

„Kai kardiologai pasakė, kad jei nemesiu svorio, dėl ritmo sutrikimų bus būtina širdies operacija, reikėjo kažko imtis“, – vardina Marius antsvorio sukeltas sveikatos problemas, paskatinusias ieškoti išeities.

Vartydamas internetinį portalą, kuriame pats ir dirba žurnalistu, vyras pastebėjo straipsnį apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliekamą pirmąją endoskopinę skrandžio mažinimo operaciją. Buvo paskelbtas ir Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo endoskopuotojo Justo Biručio elektroninio pašto adresas bei kvietimas antsvorio turintiems žmonėms rašyti laišką, konsultacijai dėl nemokamos skrandžio mažinimo operacijos.

Parašęs laišką nors ir ne iš karto, bet sulaukė gydytojo skambučio bei kvietimo atvykti tyrimams. Gastroskopijos metu buvo nustatyta pakitimų, bet problemos išsisprendė ir nuspręsta Mariui, kaip ir kitiems trims pacientams, atlikti nemokamą endoskopinę skrandžio mažinimo operaciją.

Antsvoris augo pamažu

Jaunystėje Marius save prisimena liekną ir sportišką. Jis Vilniaus sporto mokykloje lankė slidinėjimą, tad fizinės veiklos buvo labai daug. Kiekvienais metais du kartus vykdavo į slidinėjimo stovyklas Karpatuose, kur ypač reikėjo daug jėgos ir ištvermės. Dideliems fiziniams krūviams įveikti reikėjo ir sočios mitybos. „Mėgau normaliai pavalgyti“, – sako buvęs sportininkas, įsitikinęs, kad tai tapo ir svorio augimo priežastimis.

Nei Mariaus tėvai, nei artimi giminaičiai neturi antsvorio, tai genų „kaltinti“ nėra pagrindo. Vienintelė priežastis – sumažėjęs fizinis aktyvumas ir likę įprotis valgyti sočiai ir daug. Ypač prieš trejus metus, kai buvo atlikta pirmoji stuburo operacija, svoris ir pradėjo augti: tarsi nejučia, pamažu, bet stabiliai. Marius nepajuto, kaip  antsvoris tapo pavojingas sveikatai.

Smarkiai sumažėjo porcijos   

Ankstesni bandymai pačiam kovoti su antsvoriu buvo nesėkmingi, todėl vyras ėmė galvoti apie skrandžio mažinimo operaciją ir ėmė domėtis jomis. Chirurginiu būdu atliekamos skrandžio mažinimo operacijos jam  buvo nepriimtinos. Baugino tai, kad po šių operacijų nėra kelio atgal. Endoskopinė skrandžio mažinimo operacija ne tik nesutrikdo virškinimo sistemos, bet ir išlieka galimybė vėl be jokio pjūvio pašalinti siūlę, sumažinusią skrandį, ir grįžti į buvusią būklę.

Marius įsitikinęs, kad to neprireiks, nes jaučiasi puikiai ir džiaugiasi rezultatais. „Žiauriai motyvuoja pastebimai ilgėjantys ne tik marškiniai, bet ir jų rankovės“, – šypsosi vilnietis, pastaruoju metu besimėgaujantis kaimo malonumais savo sodyboje, kur daugiau fizinės veiklos, judėjimo, gali ne tik vaikščioti, bet ir plaukioti.

Po operacijos jautė gerklės skausmą, šiek tiek pūtė pilvą, skaudėjo petį. Per savaitę, vartojant nedidelį kiekį vaistų, visi operacijos sukelti požymiai išnyko.

Svarbiausia svorio metimo priežastis – pakitusi mityba, kuri keitėsi kardinaliai, nes valgyti iki šiol tenka daug mažesnėmis porcijomis, nei buvo įpratęs. Pirmas dvi dienas po operacijos teko tik vandenį gerti, vėliau keletą dienų galėjo valgyti trinto maisto, Mariui tiko ir vaikiškos tyrelės. Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė Kristina Kurganovienė nesudarė griežto mitybos plano, bet paaiškino mitybos principą, kuris Mariui yra priimtinas, nustatė maitinimosi režimą, akcentavo, kokio maisto vengti. Vyras suprato, kad svarbiausia šioje svorio metimo mityboje, kuo mažiau valgyti angliavandenių ir riebalų, daugiau – baltymų ir daržovių. Maisto kiekis – 150-200 gr. Džiugina tai, kad operacijos dėka sumažėjus skrandžiui, nuo šio  maisto jaučiasi sotus, o valgant tris kartus per dieną ir du užkandžius tarp pagrindinių valgymų, svoris krenta pastebimai.

Rekomendacijų laikosi skirtingai

Pacientų atranka operacijai  buvo sudėtinga, nes norinčiųjų operuotis buvo labai daug. Šiauliuose konsultacijoms atvyko 180 pacientų, iš kurių reikėjo atrinkti tris žmones, kuriems operacija bus atlikta nemokamai. Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė, laikinai einanti Diagnostikos centro vadovės pareigas, Kristina Kurganovienė bendravo su kandidatais stengdamasi nustatyti, ar žmogus tinkamas operacijai, aiškinosi, kokius svorio metimo metodus žmogus jau yra išbandęs, kokia jo motyvacija keisti mitybos ir gyvenimo įpročius. Jau prieš operaciją trim pacientams, kurie buvo tinkami operacijai, buvo pateiktos mitybos rekomendacijos, buvo supažindinti, kokie valgymo pokyčiai laukia ir buvo nurodyta neatidėliojant pradėti laikytis rekomendacijų. 

Operacija, pasak gydytojos dietologės, gali būti skiriama tik tokiam žmogui, kuris serga nutukimu ir yra išbandęs daugelį svorio metimo būdų, bet jam niekaip nebepavyksta išeiti iš užburto rato – po svorio metimo kilogramai vėl sugrįžta.

Antrą kartą su pacientais dietologė susitiko po operacijos ir aptarė tolesnius planus. „Nors visiems  buvo pateiktos tos pačios mitybos rekomendacijos, visi trys pacientai jų laikėsi skirtingai, nes visi žmonės esame skirtingi, norime skirtingų dalykų ir skirtingi mūsų įpročiai“, – sako gydytoja dietologė K. Kurganovienė, paaiškindama, kodėl negalima pateikti griežtų ir vienodų dietų. „Žmogui pabos neįprastas maistas ir jis palūš“, – paaiškina gydytoja ir daugelio svorio metančiųjų patirtį, kai svorį numesti nėra taip sunku, bet sunku jį išlaikyti. Todėl gydytoja pacientams pataria galvoti apie ilgalaikį rezultatą ir priimti sprendimą, kad mityba keičiama visam laikui.

Svarbiausi pokyčiai, kuriuos pateikia gydytoja, nesudėtingi: valgyti reguliariai, saikingai ir įvairų maistą bei gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą. Taip pat gydytoja pataria neprisirišti prie svarstyklių, bet džiaugtis pokyčiais: didėjančiais drabužiais, atsiradusia galimybe pačiam užsirišti batus,  tilpti į viešojo transporto kėdę. Labiausiai motyvuojantis pokytis – galimybė gerti mažiau tablečių ir jaustis daug geriau. 

Pasikeitė neatpažįstamai

Atrankoje į pirmąsias tris endoskopines skrandžio mažinimo operacijas dalyvauti stimulas buvo ir tai, kad pirmosios operacijos buvo nemokamos. Atsirenkant pacientus daugiausia dėmesio skirta ne antsvoriui, bet nutukimo sukeltoms gretutinėms ligoms: padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, cukriniam diabetui, dėl didelės kūno masės atsiradusiai sąnarių patologijai, ribojančiai judėjimą.

„Pacientas Marius turėjo ir labai didelį kūno masės indeksą, ir skundėsi, kad nebegali aktyviai sportuoti, prie ko buvo pratęs. Vargino žmogų ir aukštas kraujospūdis, vartojo antihipertenzinius medikamentus, kardiologinei patologijai gydyti buvo planuojama intervencinė operacija“, – vardina gydytojas endoskopuotojas Justas Birutis problemas, tapusias stimulu rinktis operacijai šį pacientą, atitikusį visus kriterijus.  Dabar gydytojas džiaugiasi sklandžiai pavykusia operacija, po kurios sekančią dieną pacientas išvyko namo. Sklandus ir pooperacinis laikotarpis, be operacinių žaizdų, siūlių, nereikėjo papildomos priežiūros.

Praėjus pusantro mėnesio po operacijos pacientai buvo sukviesti pakartotinai konsultacijai, kurios metu norėta įvertinti, kaip jiems sekasi. „ Aš praėjau ir nepažinau Mariaus: pasikeitęs ne tik stotas, bet ir veido bruožai“, – su šypsena gydytojas dalinasi susitikimo su pacientais įspūdžius ir neslepia džiaugsmo,  kai pacientas po operacijos atvyksta laimingas, spaudžia ranką ir sako ačiū už tai, kad vėl gali aktyviai judėti, džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Antrą dieną po operacijos, jei darbas ne fizinis, operuotas žmogus gali dirbti. 

Neslepia gydytojas, kad pradžioje dėl operacijos buvo nejaukumo jausmas, nes tai naujovė. O dabar ši operacija  jau tampa įprasta procedūra. Pirmose operacijose dalyvavęs dr. Lucas Karsenty iš Paryžiaus parodė siuvimo technikas, kurių  dėka skrandį galima sumažinti ne tik iš šonų, bet ir iš išilginės ašies. Šią metodiką taikant skrandžio tūris kardinaliai sumažėja ir rezultatai būna daug geresni. Kitas operacijos pranašumas prieš chirurgines skrandžio mažinimo operacijas, kad išlaikoma žmogaus fiziologija, operuojant nepakeičiama vidaus organų struktūra, dėl ko pablogėtų diagnostikos galimybės, o paciento gyvenimo kokybė po operacijos labai greitai atsistato.

Zita Katkienė

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

Total
7
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts