Pavasarėjančia  Mūšos pakrante

  Gamta jau atbudo ir po truputi skleidžiasi,  puošiasi pirmaisiais lapeliais ir žiedais. Saulės ir dangaus mėlio daug. Galima pakeliauti. Šįkart pasižvalgykime prie Mūšos, pagrindinės  Žiemgalos upės. Žinoma, kelionę galima pradėti bet kur, svarbu, tik, kad netoliese būtų Mūša. Keliaukime dešiniuoju Mūšos krantu, nuo Petrašiūnų (Pakruojo r.) iki Skalių kalno (Pasvalio r.).

  Petrašiūnuse  išlikusi seniai nebeveikiančio  siauruko Šiauliai–Panevėžys, nutiesto vokiečių 1916 m., stotis. Nežinodamas, kad kažkada čia buvo siaurukas, galėtum pagalvoti, jog tai plačiojo geležinkelio stotis.   Iš Petrašiūnų  buvo galima važiuoti į Linkuvą, Šiaulius, Joniškėlį, Pasvalį, Panevėžį. Vietomis tebėra siauruko bėgiai, stovi ir apgriuvęs jo tiltas per Daugyvenę Rimšonyse, į rytus nuo Petrašiūnų.  Bene pats ilgiausias iš visų buvusių? Apie 70 m.

 Prie pat Mūšos prigludęs Pamūšis. Vienas iš trijų. Likę tik du. Išsiskiria įdomia bažnyčia, paminklu Lietuvai daug nusipelniusiam  žiemgaliui vyskupui Kazimierui  Paltarokui ir į dangų šaunančiu nutilusio linų fabriko, kuriame dirbo ištisus dešimtmečius daugybė pamūšiečių,  bokštu.

  Važiuojant toliau į Rytus, už kelių kilometrų pasitinka Titoniai. Tai rašytojo Juozo Paukštelio ir prezidento Antano Smetonos asmeninio gydytojo, karo medicinos pulkininko, Baltraus Atkočiūno gimtasis kaimas. Du visai skirtingo likimo žymūs žmonės. Bet, pasirodo, rašytoju verta būti labiau nei gydytoju, nes J. Paukštelis daug labiau žinomas ir memorialinis kambarys skirtas jam. Rašytojas  apdovanotas keliomis premijomis sovietiniu laikotarpiu, o gydytojas  B. Atkočiūnas trimis pirmosios Lietuvos Respublikos ordinais – Vyčio kryžiaus, Didžiojo  kunigaikščio Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio Vytauto.

 Dar už kilometro Gailioniai. Juose gimė būsimasis vyskupas K. Paltarokas. Galima pasivaikščioti Geležinkelio gatvele, nors nei geležinkelio prie kaimo, nei stotelės pastato seniai nebėra.

  Mūšos pakrantės, kuriose galima rasti senų miestelių, kaimų, dvarviečių,  pasižymi dviem dolomito, kuris labai naudingas šalies ūkiui, ypač keliams tiesti, atodangomis. Vaizdingiausia yra Stipinų, arba Skalių kalno atodanga, šios kelionės galutinis tikslas.  Tik privažiuoti prie jos nėra paprasta.  Bet atsiveriantys vaizdai atsilygina už patirtą vargą.

Jonas Sireika

Exit mobile version