Visi girdėjote apie Visus Šventuosius, o perkeltine prasme? Nuo to ir pradėsiu.
Pradžia
Neprisimenu, kas iš miestelių ir bažnytkaimių (o man atrodo – vienas ir tas pats) sugalvojo visų šventųjų terminą. Tai niekaip nesusieta su religija. Visi „šventieji“ miestelyje (bažnytkaimyje) buvo – viršaitis, felčeris (jei pasisekė), vaistininkas, pašto viršininkas, policmeisteris ir kunigas (ar panašiai). Nesigilinsiu, ne čia esmė, nes rašysiu apie vaistininkus. Rajono užkampiuose, jei beveik niekad neturėjo felčerio (o Radviliškyje buvo tik du gydytojai ir dvi palatos), susirgus galėjai kreiptis į vietos žiniuonę, pribuvėją (akušerę) ir pan. Pagrindiniu smuiku grojo vaistininkas. Aš dar atsimenu kilometrinę eiseną, išlydint Anapilin felčerį A. Simonavičių. Galiu apsirikti, buvau vaikas. Med. paslaugos nuo dabartinio Radviliškio skyrėsi tik smulkmenomis. Tokie laikai, tokie papročiai. Pagrindinis sveikatos sergėtojas buvo vaistininkas. Žodis farmacininkas, kaip ir dabar, buvo ne itin populiarus. Jis priklausė taip vadinamų „visų šventųjų“ grupei.
Štai neseniai drėbtelėjau pastebėjimus ir pamąstymus apie vaistininkus. Tikėjausi bent antausio. Sulaukiau mažo sprigtuko. Taip, Radviliškyje įmantrių vaistų negamina, bet šiuolaikinių technologijų būdu, užsakydami, juos gauna itin greitai. Ir aš joms darbo nepavydžiu. Pvz., vienas senolis bent tris kartus klausė vaistininkės apie vaistus ir vartojimą. Esu užsiminęs, kad informacija gauta iš daktaro – jis pamiršo, nors… senatvinė silpnaprotystė kai kam daro savo (visi ten būsime), ir ne kiekvienas iš mūsų turi prezidento V. Adamkaus protą. Jo arba yra, arba jis pranyksta gerokai jaunesniame amžiuje. Tad ir klausinėjo to paties per tą patį. Niekis, bet įsivaizduokite mandagią, profesionalią vaistininkę, kasdien susiduriančią su panašiais piliečiais. Štai čia aš ir pavydžiu jų geležinių nervų. Mane panašiais atvejais apima neapykanta kvailokiems. Juk yra socialiniai globos namai, pirminės sveikatos priežiūros specialistų pagalba namuose, poliklinikoje ar ligoninėje. Noras gyventi kuo ilgiau, nežiūrint į pasekmes ir veiksmus, – „durnystė“. Nė vienas dar neišvengė Giltinės geluonies (nuo žodžio gelia). Ir lyg stebuklo laukia vaistininko patarimo. Vieną, du, tris kartus, nors informacija jau yra girdėję iš šeimos gydytojo. Atsiras veikėjų, kurie apkaltins mane metų ir supratimo stoka. Ką gi – man 68-eri metai, ir aš jau seniai susitaikiau su neišvengiamu finalu. Tad niekada nesistengsiu trikdyti savo interesais itin sunkaus, kartais nedėkingo vaistininkų darbo. Na, pasakykite, ar verta vieną iš „šventųjų“ trikdyti niekais. Bijau, jog intelekto nesugadinti asmenys to niekad nesupras.
Šiaip asmeniškai aš nejaučiu ypatingo skirtumo tarp med. seselių, gydytojų, farmacininkų, felčerių. Taip, skirtumai yra, bet ir vieni, ir kiti saugo mūsų gyvenimą savo specialybės ribose. Nesutinkate? Tuomet tęsinys.
Mano manymu, meras ir jo klapčiukė savivaldybės gydytoja, nepadarė nieko, jog Radviliškyje atsirastų visų specialybių gydytojų, pakankamai med. seselių ir eilės, skirtingai nuo vaistinių, bei eilės pas gydytojus sutrumpėtų. Tad leidžiu sau nemalonią jiems pastabą – nevėkšlos. Savo žodžius atsiimsiu, kai Radviliškio gydymo įstaigos turės ne vieną, o bent du specialistus.
Lendu į asmeniškumus. Man reikia okulisto (akių ligų gydytojo) – jo nei poliklinikose, nei privačiose miesto gydymo įstaigose nėra! Duok Dieve, atsiras – palauksiu du–tris mėnesius eilėje. Ir ką? Galvojate, pas kitus gydytojus specialistus patekti greičiau? Žinote, ne problema, jei Jūsų piniginė „nėščia“ ir ne problema nuvykti į didmiesčius. O ką daryti kitiems? Kurių piniginės gerokai „liesesnės“. Mano nuomonė aiški: mere, arba spręskite šią problemą, arba nešdinkitės velniop. Krypties nenurodau. Ji prasidėtų raide „N…“, (žodis – nerusiškas). Ir šiaip aš vis dažniau mąstau, ar Jūsų nevykėliškam valdymui užtektų mitingo ar piketo. Patarimas – vieną savo klapčiuką, kol nevėlu, pasiųskite ten, kur aš Jus siunčiau. Nebūtina, jeigu pradėsite dirbti (svajonė), bet, ko gero, nesulauksime. Jūs daug pliurpiate, pozuojate prieš objektyvus, bet ir būdamas „žabalas“ naudos iš Jūsų veiklos nematau. Paprastas klausimas: kur Jūsų darbai, o ne tarškalynė? Sovietmečio liga? Na, ne man spręsti. Dar klausimas – kada pakelsite Radviliškio savivaldybę iš Lietuvos savivaldybių „pajūrio“?
Beje, straipsnelis baigtas, o aš pamąsčiau apie tai, kad išeinamoji žarna visiems reikalinga, jokios abejonės. Skaitytojams užduodu paprastesnį klausimą: ar mums reikalingas išlaikytinis meras ir jo klapčiukai? Būtent išlaikytiniai, nes jų darbo nesimato. Ir kainuoja mums, rinkėjams, dešimtis tūkstančių eurų. Reikia įrodymų? Nesivarginsiu – tai namai vaiduokliai, tarp jų ir buvęs viešbutis „Žara“, dujų kontoros pastatas prie plento ir t. t. Niekaip nesutvarkomas pėsčiųjų–dviračių takas nuo Naujosios iki Gedimino g. Miesto parke tvarkomas apšvietimas – pagirtina, šaunu, o visai šalia, tarp Kudirkos g. 2A, 4A, 6A, 10, 8, 6, 4 numerių, apšvietimas nulinis. Galėčiau sąrašą tęsti ir tęsti. Tik kam to reikia? Išlaikytiniai to nesupras arba įjungs „durniukų programą“, o užkurs naujų, gerai apmokamų darbo vietų.
Programa
Suprantama – ne televizijos ar radijo. Tapsiu egoistu. O ką – negalima? Juokauju. Dabar rimčiau: Lietuva tampa komikų, juokdarių, ne itin protingų valdomu kraštu. Prezidentas – tik marionetė (žodis turi du paaiškinimus: tai lėlė teatre, kita – asmuo, valstybė, klusniai vykdanti kitų valią). Mano nuomone, jie visi yra mazgotės. Tiek mūsų prezidentas (nes KGB-istai įslaptinti 75 m.), tiek meras K. Račkauskis, 2024 m. rinkimuose į Seimą skelbęs, jog jo moto: „Negali – nežadėk, prižadėjai – ištesėk“. Kvailystės, politinių bezdalų maišai, mano nuomone. Žada „įkvėpti kultūrinį pakilimą ir, pertvarkius švietimą, sugrąžinti ateitį visiems laikams“. Mano komentaras – uždaryta Palonų biblioteka (taip pakeliama kultūra), švietimo įstaigose klesti neteisėtos rinkliavos, net šikpopieriui (žinoma, neigia), ir yra įsitikinęs, kad gal Seime tinkamai atstovautų rajono gyventojus – ožiai pradėtų duoti pieno, o gaidžiai dėti kiaušinius? Kitų nesąmonių iš šio rinkiminio lankstinuko nelaukite.
Dabar apie kitus galimus socdemų nusišnekėjimus: apie kelių būklės gerinimą, eilių sveikatos įstaigose mažinimą ir pan. Blogiau, jog atsirado kvailių, kurie tuo patikėjo. Galbūt aš „durnas“ (šnekamojoje kalboje tai leistina), bet niekada netikėjau nei socdemų, nei „konservų“ pažadais ir obalsiais. Paaiškėjo, jog esu teisus.
Įsijaučiau. Kai kas mane sveikina už skiltis, pasitaiko ir vienas kitas nepatenkintas. Geras visiems nebūsi. Pagal astrologinį horoskopą esu Liūtas. Šiuo atveju priminsiu, jog naminiai katinai turi 95 proc. tigrų ir liūtų genų. Šiuo atveju aš – tik malonus „naminis katinėlis“. Netikite? Tad skelbiu skilties pabaigą.
Pabaiga
Jei ryte dylantis mėnulis pasislėpė horizonte po debesimis, Aušrinė įkopė aukščiau į zenitą (na, ne fantastikos knygų seriją). Pagal tautosaką, lyg ir Saulė prieštarauja kraujomaišai. Aušo eilinė diena, sniegas buvo jau aptirpęs, bet žiema parodė rudeniui savo implantuotus dantis. Apie šešioliktą valandą „ėmė belst langan šiaurys“, na, ne visai šiaurys, o šiaurės–vakarų vėjas, atvilkęs išpampusius debesis, pradėjo krušos sėją – žemė vėl pabalo. Paišdaigavusi žiema, naudodamasi damų privilegija, krušą atšaukė, palikusi savo ženklus. Ir tai nieko nuostabaus. Lapkričio mėnesį būdavo pakankamai ledo ir sniego. Pamarmaliavo ir aprimo, kaip aš savo skiltyje.
Jums šis opusas gali pasirodyti piktas it širšė. Pritariu. Esu ramus, taikus žmogus, bet eilinį kartą priminsiu, jog esu teosofas ir Biblijos žodžiai „Akis už akį, dantis už dantį“ man artimesni nei Naujosios Gerosios Naujienos – Evangelijos – žodžiai: „Neteiskite ir nebūsite teisiami, nesmerkite ir nebūsite pasmerkti, atleiskite ir Jums bus atleista“ (Lk 6,37). Pritariu, bet mano prigimtis – biblinė. Niekada neatleisiu šunsnukiams, sukurpusiems apie mane melagingą, neišmanėlišką skundą. Suprantu – jie klapčiukai, bet jiems duota pasirinkimo laisvė. Galite daryti, ką Jums nurodė Jūsų Viešpatis Dievas. Ypač tais atvejais, kai rašote nurodytus (galimai nurodytus) skundus (mano rašinių atžvilgiu). Jūsų net nekaltinu – bevaliai, nupirkti ir t. t. Na, o Jūs, klapčiukai, visada liksite mano akyse tik egiptietiški skarabėjai. Neturint savo proto ir nuomonės – tai ir vieta. Įdomu, ką apie tai galvoja garbenis (toks miškų augalas, gražiais žiedais ir, be abejo, atverta pinigine), kurioje murksojo ir paskutinis skilties taškas.
2025-11-19,
Mikalauskis Vytautas
