Buvo laikas, kai pastebėjimų ir pamąstymų epigrafas man buvo bausmė. Šįkart jų turiu net kelis. Nuo to ir pradėkime.
Pradžia
Pratarmė man buvo bausmės pradžia. Dabar – pabaiga, išskyrus paskutinį skilties tašką. Tas šunsnukis visada pasitaikydavo po plunksna. Herakleitas, Antikos filosofas, tvirtino: „Viskas teka“, ir niekada neįbrisi į tą pačią upę, nes joje teka vis kitas vanduo. Gal jis klydo? Upės pasuka vagas, bet ar vanduo, tekantis jomis, vis dar tas pats? Nemanau – kartais upėse atsiduria mėšlas. Pasinaudosiu Airido Labino opusu „Prieš intelektualizmą“ („Literatūra ir menas“, Nr. 17, p. 24–25). Jis rašo, kad šiuolaikinis pasaulis dėl tariamo prestižo atrodo patrauklus Gitanui Nausėdai, kuriam svarbiau atrodyti, nei būti intelektualiu. Ir karvašūdžiui tai lyg ir nesvarbu.
Norite fakto? Negaila – nušovęs beprotę policininkas buvo tampomas po teismus, vietoj to, kad būtų apdovanotas ir paaukštintas. Tiesiog mūsų išrinktasis ekscelencas yra tik tariamo žmogiškumo pajacas. Kaip vaidinantis intelektualą – na, geriau narcizą, išaugusį tinkamoje terpėje. A. Labinas siūlo apmąstyti savo tapatybę ir grįžti prie seno egzistencializmo, tvirtindamas, jog save tokiu ir laiko – prie principo: įsipareigoti tam, ką myli ir kuo tiki. Kad suprastume, jog visi esame įsipynę į tikrovės tinklą ir kad kiekvienas pasirinkimas būti apatišku turi atgarsių, kurie nuolat grįžta pas mus pačius. Jie apie tai negalvoja, tad žmogiškumo iškamšos ir toliau gyvuliuos valdžioje. Šiaip įdomu, ką apie tai mano mūsų meras ir jo klapčiukas. Galų gale visai nesvarbu, nes pereinu į kitą skyrelį.
Kitas
Skaitau ir niekaip neįveikiu menkos knygelės „Dausos“. Autorius – Gintaras Beresnevičius.
Anotaciją jai parašė prof. dr. mano bendraamžis ir bendravardis radviliškietis Vytautas Radžvilas. „Pomirtinio gyvenimo problema bus didysis žmogaus rūpestis iki laikų pabaigos…“ Minėtą knygelę 1990 m. išleido „Gimtinės“ redkolegija ir mokslinė-humanistinė draugija „Tausa“ (ne „Tauza“). Išspausdino „Ryto“ spaustuvė, Klaipėda. Vėl turiu įtarimą, kad jų egzistencija taip pat baigiasi.
Apie dr. Vytauto minėtą knygos patrauklumą turiu savo nuomonę – tai ne dailiosios (grožinės) literatūros kūrinys. Aš jau nebemėgstu meilės romanų (patikėkite, skaičiau net „Erškėčių paukščius“, „Matildą“, romanus apie indėnus, net K. Majaus „Vinetu“, nors jis ir nesilankė JAV). Beje, kiek pamenu, šio autoriaus muziejus buvo lyg Raseiniuose, lyg Kelmėje. Svarbiau tai, jog praleidau „Erškėčių paukščių“ autorės pavardę – C. McCullough. Atrodo airiškos kilmės: „Mc“ reiškia „sūnus“, o, pvz., Brajanas – „anūkas“. Ir nereikia galvoti, jog apie anapusinį gyvenimą mąstė tik protėviai – mąstė ir mokslininkai, tarkim, C. G. Jungas, 36 (kituose šaltiniuose – 50) universitetų honoris causa daktaras. Apie mirtį žino visi sveiko proto žmonės – vieni pragmatiškai (įkapės, laidojimo būdas ir pan.), kiti su baime ar viltimi, lankydami bažnyčias. Suprimityvinu, bet mes nieko tikslaus apie mirtį ir kas bus po jos nežinome.
Ši tema man aktuali, artėjant Helovinui, kuris tapo madingas ir pas mus, papildo kai kurių veikėjų kišenes ir švenčiamas spalio 31 d. Skyrelis parašytas spalio 29 d. (trečiadienį). Tądien įveikiau G. B. „Dausas“, o ryt, spalio 30 d., prieš vietos tarybos posėdį, iškilmingai išlydėsiu jas į miesto centrinio parko knygų namelį. Kas bus toliau – nežinau. Spręskite patys. Ir dar – jei manote, kad yra kažkas žaismingesnio už Heloviną, apsirinkate. Tai vietos tarybos posėdžiai.
Posėdis
Ketvirtadienis, spalio 30 d. 12 val. 53 min. prasideda tarybos narių mankšta. Patys nekantriausi, bent dešimt asmenų (narių ir kt.), jau užėmę savo vietas, atvyksta anksčiau laiko. Nustebčiau, jei tarp jų nebūtų tarybos narių J. Baublio (ne Dionizo Poškos), Z. Žvikienės ir G. Lipnevičiaus. Vėliau it iš dausų pasirodo liberalai (nuo žodžio „liberalus“ arba „laisvas alus“). Posėdžių salę savo žavesiu papuošia J. Margaitienė. Vėliau pasirodo eksmeras Bukas (toks medis) ir jo bendrastalis Bukesnis, nieko naudingo nenuveikęs rajonui.
13 valandą, tradiciškai it koks karalius, pasirodo meras Pizius. Šį kartą jis vėluoja tik minutę. Prasideda posėdis: 23 nariai dalyvauja, vėliau pasirodo dar du – it feniksai iš pelenų. Iš Valstybės Vyriausybės atstovo – žaisminga pastaba tarybai už „sumautą“ darbą. Pirmieji pasireiškia Bukesnis (lyg kolchoznikų atstovas) ir kipšas Gediminas Lipnevičius – jau po patvirtintos darbotvarkės. Diriguoja be batutos posėdžiui jau minėtas mitologinis meilės dievas – K. Račkauskis. Tradicinis jubiliejinis sveikinimas narei Z. Žvikienei. Ji pasisako ir dėkoja. Vėliau dėl neetiškų savivaldybės pareiškimų pasisako G. Lipnevičius. Politinių bezdalų maišų atrišimą pradeda P. Kablys ir pradeda nusišalinimų erą. Kažką lepteli ir Z. Žvikienė, kuri toliau nenurims ir savo pliurpalynėmis įvairins posėdžio darbą. Bukui su Bukesniu reiškiant kvailus klausimus – konstruktyvaus darbo nė kvapo.
Po to – linksmoji dalis: klausimų–atsakymų vakaras. Be G. Lipnevičiaus paklausimų tiesiog klaiku. Ką galima pasakyti apie kolūkiečių partijos atstovės Laimos Škėmienės pliurpalus? Nieko – nekomentuoju, kaip ir kitų menkaverčių narių. Gyvenimas tęsiasi. Tautos išrinktieji eina grėbti kavos, ir gerai – rytoj, spalio 31 d., prasidės dvasių šėlsmas, o lapkričio 1 d. atkeliaus Visi Šventieji. Mano užduotis paprastesnė.
Užduotis
Taip jau atsitiko, kad mano sesuo Nijolė nupirko dvi gigantiškas puokštes ir „kibirines“ žvakes kapinėms. Nuvežti dviračiu ar nunešti – be galimybių. Šnektelėjau su kaimynu: jis turi automobilį ir taip pat ruošėsi į kapines. Suderinome laiką. Lapkričio 1 d. aplankysiu a. a. pažįstamus ir draugus su kuklesnėmis žvakelėmis. Gėlių visada galima rasti prie kapinių. Prisiminiau: lapkričio 1 d. būdavo ne tik sniego, bet net ir ledo, o apie nūdienos žvakes tada galėjome tik pasvajoti. Degtukai, stiklinės užtvaros, pilna bažnyčia ir nenusakoma pašvaistė virš kapinių… Ir apskritai – visi norime vengti nemalonumų ir svajojame apie geresnį gyvenimą. Tik varguolių ir turtuolių lemtis vienoda: jos vardas – mirtis. Atkreipkite dėmesį, kiek kapų nebeprižiūrimi – giminės šakos nudžiūvo, liko tik apleisti kryžiai ir antkapiai.
Apleidimas
Prie mano akių (nes sėdėjau ant suolelio) atvykęs vyriškis sugrėbė beržų lapus, supakavo į kibirą, atliko kitus ritualus ir ruošėsi išeiti – kur ten! Kitoje kelio pusėje beržas vėl pradėjo barstyti lapus it žiemos snaiges, vėl užgoždamas kapą. Vyras nieko nesakė – vėl ėmėsi Sizifo darbo. Pagalvoju: anuometinis sniegas ko gero buvo geriau nei lapų ar spyglių užklotas. Net neabejoju, kad žmonos ir motinos kapus rytoj vėl rasiu „palaidotus“.
Gal ir geras buvo paprotys po Visų Šventųjų palikti kapus ramybėje iki pavasario. Laikai keičiasi, klimatas taip pat. Ko gero, keisis ir laidojimo papročiai. Sutinku, kad gražiai atrodo kolumbariumai, papuošti gėlėmis ir žvakėmis. Aš nenorėčiau būti kompostuojamas ar paliekamas paukščių maistui, bet neprieštaraučiau, jei po kremacijos mano pelenai būtų išbarstyti Baltijos jūroje. Kiek problemų mažiau turėtų artimieji. Prieš mus gyveno milijardai žmonių – ar daug ką atsimename? Išskirtinius. Aš joks išskirtinis. Ir vėl primenu: kiek Lietuvoje apleistų kapinių, kapų… Tad ar verta statyti antkapius ir paminklus? Šv. Rašte sakoma: „Dulke buvai, dulkė ir pavirsi.“ Siela taip pat gali būti laikina, išskyrus dvasią – Dievo dovaną, kuri sugrįžta pas Amžinąjį Kūrėją. Po tokių minčių ir gedulingos muzikos metas galvoti apie skilties pabaigą.
Pabaiga
Spalio 31 d. vėl lijo – ruduo. Įtariu, jog miškuose dar pilna vadinamųjų rudeninių guočių. Teko grybauti ir lapkričio mėnesį – kelmučių drevėje esu radęs prieš Naujuosius metus. Šiemet pirmą kartą negrybavau – sveikata, ir tuom viskas pasakyta. Tačiau ateitį turiu – apie ją jau perskaitėte. Ir niekas nei man, nei jums jos nepakeis – skirsis tik laidojimo stilius. Nesvarbu, ar tai būtų vyras su hipervarpa, ar moteris su viena ar daugiau krūtų – Giltinei tas pats.
Vakare pavėpsosiu (su žiūronu) į naktines kapines – kaip ir sovietmečiu, kai po antros pamainos Radviliškio ŽŪMG lankydavausi. Mėgdavau pasėdėti ir stebėti pavienius, gerokai vėluojančius lankytojus. Juos prisiminęs dedu paskutinį skilties tašką.
Spalio 31 d.
Vytautas Mikalauskis
