Kai Dievas sukūrė rytą ir vakarą, velnias, nenorėdamas atsilikti, sukūrė vejapjoves, o tai, sutikite ne dalgių melodija iš „Jonio“ dainos. Gal čia ir pradėsiu.
Pradžia
Be to kipšas sumanė ir gyvatvorių dailintojus. Bet šie nepiktybiniai. Apsiginklavę reikiama technika, jie kiek vėliau, rytais, bent Radviliškyje, atvyksta į savo darbo poligonus. Tvarkingai dailina krūmokšnius ir darbo atliekas sugriebia į kompaktiškas krūveles. Atlikę užduotis – tyliai pradingsta mindami dviračių pedalus. Aš nemačiau, kad jie naudotųsi triukšminga technika. Mandagūs, malonūs, kultūringi ir… pakalbėjus tikrai ne žiopliai. Manau, numesiu šią temą į šalį. Nieko panašaus. Vienądien, kaimynas iš V. Kudirkos g. 4A, atkreipė dėmesį į tai, jog šaligatviu nuo V. Kudirkos g. Nr. 4 praeiti – neįmanoma. Turi žirglioti asfalto taku. Aš suprantu, tai bendrija ir savo gyvatvorėmis turi rūpintis pati, kaip namo gyventojai (daugiausia damos) rūpinasi savo išpuoselėtais gėlynais. Gal neturi būsto pirmininko, gal kitos apkiautimo priežastys? Nejaugi negalėtų pasisamdyti kokios firmos „Pilvytis“, kad pasirūpintų aplinka ir galėtų papildyti jų pilvukus? Būkime sąžiningi, mieste apstu vietų, kur savo galvomis nebrauktų medžių lapijos praeiviai. Bala nematė, nusilenkti medžiui ne gėda, o kintiečiui tai būtų tik smulkmena. Už tvarką mieste atsakingas viršaitis Basonas. Norite, parašysiu ir jo galimą atsakymą: nėra lėšų, turiu mažai darbininkų ir pan. Bet nematau čia didelės jo kaltės. Tai meras Pizius užsiėmęs gigantiškais narcisizmo projektais yra pizų pizius. Manote nešvankybė? Tuomet atsiverskite „Frazeologijos žodyno“ – P. 535. Tad jis tevertas tik į atėjus laikui kartu su klapčiukais po pizulais išeiti. Ar ne taip, ponas Linai Garbeni? Jei galvojate, jog naudoju vulgarius žodžius – apsirinkate. Jie praturtina mūsų kalbą.
Praturtinimas
Dar nenueinu nuo mūsų kalbos lobyno. Na be abejo Jūs girdėjote išsireiškimus: pyst ir pavasaris, pyst ir išsitiesiau – paslydęs. Tik nesugalvokite „y“ pakeisti į „i“. Tuomet tai bus nešvankybė. Pyst yra jaustukas, ištiktukas, bet ne keiksmažodis. Jo reikėtų dėl vieno paprasto dalyko. Ieškoti frazeologijos žodynuose – nuobodu, nors ten tokie kalbos perlai! Na, pavyzdžiui, gauti „žabą į rūrą“. Matau, kaip sparčiai renovuojamas V. Kudirkos Nr. 2A, tai ne „kalbos“ roplinėje prie V. Kudirkos g. 10 numerio. Renovuotas ir tos pačios gatvės 4A namas. Namas, kuriame aš gyvenu (V. Kudirkos 6A) apie renovaciją negalvoja. Prisimenu, jog tai buvo prestižinis daugiabutis. 1995 m. už pavyzdingą aplinkos tvarkymą netgi apdovanotas. Jam (bendrijai-kooperatyvui) pirmininkavo Stasys Dailidonis. Šiandien tampame panašūs į Stiklo g. „Harlemą“. Ne vieni. Tokie pat niūrūs ir V. Kudirkos g. 4 ,6, 8 numeriai. Panašiai ir kitos gatvės pusėje. Ir taip bus, kol pensininkams nebus panaikintos įvairios lengvatos (kad ir už šildymą). Šį kartą nekaltinu vietos valdžios. Tegul į tai normaliai, be „pasakėlių“ atsako mūsų seimūnai Vytautas Juozapaitis ir Saulius Luščikas. Pradėkite nors kažką dirbti. Įkritote „kaip musės į barščius“ (P. 433) ir klientai (rinkėjai), galima ir piliečiai, paprašys padavėjo, kad pasiimtumete savo sriubą. Kas Jūs, seimoriai ar „musių baubeliai“? Darau prielaidą. Jums to nesuprasti. Pasėdite komitetuose, seimo salėse, atlyginimai byra į kišenes, tad kam dirbti? Ir sotu, solidu ir jokios šūdmusės nekanda. Aš suprantu, apsupti palaimos už nieko neveikimą esate sotūs, laimingi, saugūs ir jokie kailiagraužiai nuotaikos negadina. Panašiai kaip mūsų meras Pizius. Daug pliurpia, bet nieko konkretaus iki šiol nenuveikė. Tikėtina, išskyrus savireklamą ir nenuveiks. Tam netgi turi patarnautoją Vaižgantą Pakulnį. O ką? Argi jam gaila mokesčių mokėtojų lėšų! Mano nuomone, tik veltui ėdate už mokesčių mokėtojų lėšas. Savo žodžius atsiimsiu ir atsiprašysiu, jeigu sugebėsite pakelti Radviliškio savivaldybę iš Lietuvos savivaldybių užpakalio, bent iki keturiasdešimtos vietos. Jūs to tikrai nesugebėsite padaryti! Per daug savireklamos, pernelyg mažai konkrečių darbų. Ir ko norėti… socdemai. Nuo „auksinių“ samčių iki Palucko nesusipratimų. Liberalų seifai degtinės dėžutėse. Apie „konservus“ tik kaip apie mirusius – gerai arba nieko. Paklauskite, kodėl nerašau apie kitas partijas. Tai tas pats kas paklausti Jūsų, kokios spalvos švarus vanduo. Apie tokį mūsų Tyrulių gyventojai yra girdėję, bet ar matė – nežinau. Tad gal kitą skyrelį parašyti ir apie nepastebimus dalykus.
Nepastebimieji
Panašiai, kaip vaikiškuose filmuose – nepagaunamieji. Vienądien iš kaimyninio buto kažkur „išgaravo“ šeima. Savininkas kažkur Skandinavijoje. Jei tikėti legendomis, čia jam visai neįdomu ir už namo renovaciją nenusiteikęs mokėti. Įterpsiu savo jaunystės nesąmonę: „bus karas, vyrai brangs, moterys turėtų atpigti“. Nieko keisto, daugelyje pasaulio šalių moterys kviečiamos į karo tarnybą. Paskutinė, šiuo metu, Lenkija. Neprieštarauju, moterys, kartais daug karingesnės už nupiepusius šiuolaikinius vyrus. Pasikartosiu skilties skaitytojams. Moterimi gimstama, vyru reikia tapti. Grūbus palyginimas – katės gimsta su įgimtu medžioklės instinktu, o jei jos savo katinėlių neišmoko medžioti, tai tik kambariniai katinai. Paaiškinu dar kartą – yra laukinės katės, jas prisijaukinti itin sudėtinga, nes laisvė joms brangesnė už gyvenimą pas kokį nors šeimininką. Yra naminės katės, tokią laikau. Jos nori ir laisvės, ir šeimininko meilės ir dar daug ko. Jos su malonumu sprunka į laisvę: paukščiauja, peliauja, kai kurios netgi kurmiauja. Prieš tai turėta rusų pilkosios veislės katė nesugavusi kurmio padergė ant jo kurmiarausio ir jį užkasė. Be abejo yra ir naminės, atsiprašau, kambarinės katės. Jos pasaulį apsiriboja namų aplinka. Laisvalaikiu galvoju, ar mes, žmonės, kuom nors skiriamės – ne iš esmės… Tai spręsti Jums, gerbiami skaitytojai. Na, o dabar sprendimai apie mūsų valdžiažmogius.
Sprendimai
Kažkada apie maitinimą Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, mestelėjau pastabas. Paskutinė – sriubos lėkštė su duonos rieke, apie vakarienę minėtoje gydymo įstaigoje. Galai nematė straipsnio „Radviliškio ligoninė ruošiasi pokyčiams – maistą gamins pati“. Tai puiku, bet Radviliškio ligoninėje maistas buvo ne prastesnis, jei ne geresnis. Gink, Dieve, neįtariu minties „kniauklyste“ aršoku Šiaulių ligoninės atsaku, bet susidaro nuomonė – idėją „nukosėjo“. Vėliau „oficioze“ perskaičiau, kad Antaniškių miškas (anksčiau rašydavo ir parkas), mero nuomone, bus atnaujintas jau šiemet. Tik tūlas nežino, jog pagrindinė Antaniškių miško-parko varomoji jėga buvo „Medžiotojų svetainė“ (kitaip „Zuikynė“), dėl savitos reklamos, net „Grybuke“ buvo prekiaujama vaisvandeniais. Paaugliams širdį glostė tvenkinys, jaunesniems vaikams žaidimų aikštelė su sūpynėmis ir raketos maketu, kur buvo galima karstytis. Tad apžvelgęs rekonstrukcijos projektą, perskaitęs, jog prie rekonstrukcijos projekto prisidės R. S. su savo lėšomis, darau išvadą – Antaniškiai, kaip buvo taip ir liks seksodromu ir narkotikų vartotojų zona, bet ne, pasak mero Piziaus, traukos centru. Ar aš teisus – parodys laikas. Tai tik mano asmeninis prognozės, na, o meras lai svaičioja ką nori, vardan savo narcisistinio pasitenkinimo. Nemanau, jog toks kvailas, jog nesupranta. Radviliškio gyventojų nuolat mažėja. Ir jis nepadarė nieko, kad vyktų priešingas procesas. Be to, esu optimistas, jog po kitų vietos rinkimų jis skris it fanera virš Paryžiaus, kartu su „oficiozu“ ir neoficialiais, tariamais (norite žodį pasirinkite patys) jo leidėjais. Tačiau metas pabaigai.
Pabaiga
Prasidėjo grybavimo sezonas. Veik prie kiekvieno prekybos centro grybautojai siūlo savo prekes. Aš pats mėgau ir grybauti, ir ragauti iš grybų paruoštus patiekalus. Tačiau parašyti noriu apie kitą reiškinį. Tai kai kurių produktų parduotuvėse dingimas (jos anksčiau ar vėliau vėl atsiranda). Tai druska, tai kurie nors vaistai. Su dviem damom mažoje „Maximikėje“ aptarėme nerafinuoto aliejaus „dingimą“. O juk jis nepakeičiamas prie silkės, raugintų kopūstų patiekalų. Tikėkime, kad prapuolėlis atsiras kaip ir grybai. Ir dar, sužinojau, jog kažkoks įdomus tipas parašė skundą dėl mano skilčių turinio. Vardan to dedu eilinį, paskutinį šios skilties tašką.
Vytautas Mikalauskis
2025-08-10
