„Kačių smegenys savo struktūra yra stebėtinai panaši į žmogų – katės irgi sapnuoja, pasižymi, trumposios ir ilgosios atminties funkcijomis bei turi pilkąsias bei baltąsias smegenų sritis. Jos, anot mokslininkų, gali ir meluoti“. Gal nuo čia ir pradėsiu.
Pradžia
Aš niekad nebuvau, kate, stengiausi mažiau meluoti (n… taip). Bet buvau pašiurpintas redakcijoje – jeigu kepsiu skiltis it blynus, jie pasistengs įdėti į laikraščio puslapius. Nemeluodamas sakau (rašiau). Dvi skiltys per savaitę jau praeityje, lai džiūgauja valdžiažmogiai (aukštesnieji su meru), jų šutvės prieigose. Šį kartą Mūza neduodama nė pagalvoti nusviedė mane į matematinius prisiminimus. Jie visi nemalonūs. Kaip matematikas esu gan „skystas“. Net turėjau pataisą, berods septintoje klasėje dėl geometrijos, bet sekančio skyrelio pradžioje, prisiminiau, kai ką iš aritmetikos ir net daugiau.
Prisiminimai
Jų išliko nedaug. Visi skaičiai padauginami iš nulio yra tik iš nulio – virsta nuliais. Net jei jį pridergtume prie teorijos; nulis yra nulis. Netikite – pažvelkite į savo išmaniuosius telefonus. Žinoma esama ir egzotikos. Iš natūraliųjų skaičių tik šešetas dalinasi iš („porinių ir neporinių“ skaičių). Suprantu, jog dauginant nulį iš begalybės, mes gausime tik begalybę nulių. Bet apie tai gana.
Gana
Jau minėjau, kad esu savotiškai išsisėmęs. Rytais pro langus lekia žąsys, antys. Jie (jos) yra tik laiko ženklai. Kam priskirti nūdienos Radviliškio merą net neįsivaizduoju. Rašydavau apie jį tarsi mitologinį Lietuvių meilės dievą (nes, atrodo minėjo, kaip myli savo rinkėjus), stengiasi dėl jų ir pripūtė įvairiausių „arabų“ arba politinių bezdalų maišų. Daug pliurškė, bet ir akivaizdus narcisizmas.
Narcisizmas
Na, tai truputis psichikos sutrikimo, ne liga, berods apie tai rašiau. Nenorėkite iš senolio tikrų praeities prisiminimų, o dabar pereisiu prie palyginimų. Radviliškio savivaldybė, pagal indeksus, reitingus, vis dar velkasi savivaldybių reitingų užpakalio gale. Suprantu, mes ne Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Ir dar kai ko nesuprantu. Mūsų kaimynai, Raseinių rajonas, bent penkiolika punktų lenkia mūsų rajoną, su kuriuo turime bent apie 30 kilometrų „rubežių“. Gerai, ten yra Kryžkalnis, Raseinių Magdė, „Žemaitis“ dvi atviros aikštės, fontanai, bažnyčia, cerkvė. „Vasiukai“, tartumėte prisiminę O. Benderį. Beje „Vasiukai“, ko gero vienintelis prekybos centras, turintis šį pavadinimą. Tikri senosios Žemaičių tautos atstovai prekybos centrą renkasi už aristokratiškumą ir subtilų aptarnavimą – raseiniškiai. Šiuo atveju mūsų prekybos centras „Tau“, tokio populiarumo neturi. Kodėl? – Mįslė. Dauguma pirkėjų „kiaušina“ į „Maximą“, „Norfą“, „Grūstę“, ar kaip ten vadinasi, įmantrų „Lidl“ prekybos centrą. Ir, mano nuomone,, „Vasiukai“ juos gerokai lenkia. Net vienas vietos šachmatų (Radviiškio) korifėjus, nepatikėjo kad yra ir toks prekyvietės centras. Tad palyginkime.
Palyginimai
Manote bus visai draugiški. Deja! Taip, Raseinius ir Radviliškį skiria 30-ies kilometrų „rubežius“. Žinoma, mes neturime Dubysos, o tik gabalėlį melioracijos griovio vardu „Beržė“, na kaip keistuoliai mūsų literatai. Raseinių centre, veik visi namai renovuoti. Suprantu. Mūsų valdžiažmogiai ar „savi“ apsigyvena ir gauna padorų atlyginimą. „Šilumos tinkluose“ ir pan. Na, pavyzdžiui, kriošena J. P. „Radviliškio vandenyse“ ir pan. Kriošenos neįvardinsiu. Mano nuomone (galima nesutikti), tokie tinkami tik pensijai, o ne rajono savivaldybės nariais. Priduriu, aš buvau tik deputatas pirmosios nepriklausomos Lietuvos tarybos. Dabar… Na nekalbėkime apie šiukšlių išvežimą, asenizatorius. Suprantama, tinka, tik „marmūzės“ tokiems veikėjams jos „papuošti“ pagražinti negaliu. Bet Jie stengiasi išlįsti it „rūpžokai“. Taikau tai beveik visiems tarybos nariams. O jų ten esmama. Ir visa tai kviečia mane sugrįžti į politiką. Nenoriu. Kodėl užsiminiau apie senąją žemaičių tautos sostinę? Pabandysiu paaiškinti.
Paaiškinimas
Mūsų kaimynai iš esmės niekuom nesiskiria nuo Radviliškio, išskyrus gyventojų skaičiumi, yra bent keturios poliklinikos, galybė fontanų, skverų ar parkų. Parduotuvių įvairovė – bitininkų, vaistažolių, užuolaidų ir pan. Minusas – uždaryta miesto pirtis, kuri lenkė mūsų miesto pirtį. Apie parkus, tvenkinius rašiau. Juos išspausdino, ko gero didžiausias Lietuvos savaitraštis „Alio, Raseiniai“. Be to šis miestas turi „Raseinių Magdę“, muziejų (solidų), ir… hipodromą, aš net nebandžiau šiame mieste apsigyventi. Nusipirkti ten butą – misija veik neįmanoma. Antrasis minusas. Ten nėra geležinkelio, o autostrada, net už kokių keturių kilometrų. Kaip radviliškietis dalį gyvenimo praleidau prie geležinkelio, gyvenu visai šalia plento, tad tektų mokytis gyventi prie tylos. Manote paprasta? Taip nebūna, na nebent stiprų klausos sutrikimą turintiems asmenims. Apie medicininį aptarnavimą rašiau. Neužmirškime, jog sąlyginai, visai netoli yra Kauno med. klinikos (sveikatos universitetas), tad norinčių padirbėti už padoresnį atlyginimą, med. specialistų yra pakankamai. Dar vienas pastebėjimas. Kai lankiausi šiame kaimynų mieste, nemačiau namų vaiduoklių, beje ir Pakruojyje (kitas mūsų kaimynas) jų ir nepastebėjau. Galutinė skyrelio išvada: mūsų meras kažkuom panašus į šūdmusę. Tauškia, pozuoja žiniasklaidos priemonėse – rezultatas yra nulis. Pliurpalas ir Nigerijoje tik pliurpalas. Daug šneka, o rezultatų – kaip „patrankos“ skylutė. Kur padorus miesto gyvenimas, jo kokybė, atlyginimai ir pan. Mano nuomone, tokiems politiniams veikėjams ir jų šutvei iš socialdemokratų – viena. Tai politinio komposto krūva. Atsiprašysiu, jei mes pralenksime, bent Raseinius, senąją Žemaičių tautos sostinę. Asmeniškai tuo netikiu, narcizai ne tik gėlės. Kaip įvertinti mero veiklą, palieku spręsti skaitytojams. Beje pabaigęs skyrelį aš susimąsčiau apie kitus dalykus. Na, kaip reikėtų vertinti politinių bezdalų maišus? Tiek to, kitą skyrelį paskirsiu dainuškoms.
Dainuškos
Dainuškos arba dainos – neatskiriama liaudies kultūros dalis. Kodėl nusprendžiau apie tai parašyti. Spėju, jog kalti lėktuvai, kurie vilkdami savo uodegas po septintos valandos ryto (plius-minus) skrenda it paukščiai. Vakarų, ne Pietų kryptimi. Gal iš Rygos oro uosto, bet tai man visai nesvarbu. Aš tik vieną kartą gyvenime, per aviacijos šventę, apskridau Radviliškį: „anuška“, „kukurūzniku“ arba biplanu (dvisparniu) „An2“. Buvau ką tik atšventęs gimtadienį, oro duobės suteikė savitą malonumą, tad marškiniai, nusileidus buvo gan drėgni, skrandis savo pareigas atliko itin sąžiningai. Gal todėl ir prisiminiau savo vaikystės-jaunystės dainelę: „Ku Kū“. Jos versijų daug. Na tarkime: „Ku kū, kukų mergaitė aš esu, „platforminiai“ bateliai ir kelnės be sagų“. Kurią šios dainuškos versiją rinktųsi meras – nežinau, bet jis turi klapčiukų, patars. Juokingiausią variantą gali palikti tarybos nariui J. P. Jis jos teksto, tikiuosi, nepasakos niekam. Lai skrenda it rytmetinis orlaivis pietų kryptimi, o gal ir net į finišą. Negaila. Šiaip, yra tipų, kurių liežuvį valdo ne protas, o gal net tarybos bendradarbis. Jų reikalas. Tačiau iki J. Nikulino vaidybos ir klounados jiems dar toli kaip iki Marso. Na, pabezdėti žodžiais sugeba, bet man metas galvoti apie eilinės skilties pabaigą.
Pabaiga
Jei neminėjau, esu pašiurpintas. Mano skiltis, kad neatsilikčiau nuo gyvenimo į laikraštį talpins po dvi. To man, ko gero jau per daug. Spėju, atsimenate pažadą parašyti 666-ias skiltis (jei būsiu gyvas). Tai, be abejo, iš Šv. Rašto. „Kas sugeba teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius, ir jis yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši (Apr. 13,18). Aš ne biblinis išminčius. Šešetus galėsite padalinti iš bendrųjų skaičių (2 ar 3-jų). O toliau prasidės 777-a skiltis, jei pasiseks. Tai ne žvėries (šėtono), o Dieviškasis skaičius. Vienok simbolika ir paskutinis skilties taškas.
2025-09-11
Vytautas Mikalauskis
