„Ateities rudenėlis ir tos pilkos dienos
mažas piemenėlis rageliu skardens.
Aš nuskinsiu žiedą , baltos astros žiedą,
paskutinį žiedą drumzlino rudens..“
Bet… tai pradžiai…
Pradžia
Šias eiles prisiminiau iš lietuviško kino filmo „Vyrų vasara“. Ten jos itin tiko. Kažkodėl primenu artimesnę sielai Š. Mačiulio dainą: „Medžiai be lapų/lyg kažko netekę…“. Išvada paprasta, kiekvienam laikotarpiui tik tinkama daina, na kaip E. Masytės „Laisvė“. Tai jos daina, ir geresnės šiam laikotarpiui nėra. Tiesa atsiras ir tokių, kurie pakels politiko V. Lansbergio (pavardės netaisyti – aut. past.) sniaukrojimą. Man jis niekalas, ganėtinai pasipildęs savo kišenes. Ir gink Dieve, aš nenoriu nusišlapinti ant jo paminklo. Darė – padarė. Pasistengė, ko gero, nesuvokdamas, sugrūsdamas Lietuvą ir rajonus į šiknos skylutę. Nuopelnų nematau, net per teleskopą (neturiu, bet turiu galingą žiūroną). Jo gerbėjai gali apmėtyti mane „arklių kotletais“, beje, kaip ir socdemai, su mūsų meru, priešakyje ir juos išperėjusius bolševiku. Ir nieko naujo po saule, tartų ekleziastas, hebrajų vadinamas Koheletu. Na kreivai išvertus „Mokytoju“. O šiaip kai kurie politikai „burną laiko už subinę“ „Frazeologijos žodynas“, „Lietuvių kalbos institutas“, Vilnius, 2001, P. 114. Tai iš mūsų tautos kalbos lobyno.
Lobynas
Skaitau mūsų mero ir jo šutvės pliurpalus. Frazeologijos žodyne (toliau „FŽ“) P. 331, ir matau, jog jis, ko gero, galimai „pasiperdęs kojas“ ar ruošiasi „kojas taisyti į grabą“ (P. 331). Kai pagalvoji, ten jam ir geriausia vieta. Beviltiškas narcisizmo apsėstas asmuo. Daug pliurpia, bet nieko nedaro, jog Radviliškio šiknaduobė, nors, kaip nors, pakiltų savivaldybių indeksų sąraše. Gerbiami gyventojai, įvardinkite bent vieną priežastį, kam meras ir jo šutvė, pakeltų radviliškiečių gerbūvį, bent į padoresnį lygį. Jis ir jo komanda niekuom nesiskiria, „kaip musė išrūgose“ ir liksite iš jo tik „musę kandęs“ (F.Ž. P. 433). Šiaip, pavartę spaudą. Ne aš vienas rašau naudodamas liaudies išminį. Tad labai gerbiu Jolantos opusus. Beje, Tėvas Stanislovas ją vadino „Jolantėle“. Jos paskutinis kūrinys: apie aplinkos ministrą skamba, kad prezidentas skirtų: „Aplinkos ministrą su „kiaušiniais“. Nefilosofuosiu mūsų prezidentas (tik iš mažosios raidės), ko gero neturi nei „kiaušinių“, mediciniškai-literatūriškai – sėklidžių. Juo labiau to daikto – vadinamo varpa, kuria a.a. „ubagų karalius“ V. Šustauskas slėpė savo kelnėse. Šiaip viskas lyg ir gerai, labai smarkias moteris liaudis vadino: „bobomis su kiaušiais“ (Žemaitijoje, tai norma), kai kalbama apie damas su tvirtais įsitikinimais ir charakteriu. Iš čia ir „moteris su „kiaušiniais“, iš čia ir posakis „boba“ su kiaušiniais. Deja, jei ekscelencui trūksta vieno ir kito (mano nuomone). Jis į ministrus „palaimina visiškas „vištas ir gaidžius“. Kurie galvoja apie atlygį, ar nenaudingą darbą Lietuvai. Jei būtų galimybė, aš prezidentui dovanočiau šlepetes su baltais padais. Kodėl? Kitame skyrelyje.
Kitas
Jis valdžios viršūnės žmogus, toks pat narcizas, kaip ir vietiniai valdžiažmogiai (bent dalis iš jų). Vienądien mane užkalbino „Radviliškio krašto“ skaitytoja. Ji gyvena Mažvydo vardo gatvėje pereinančioje iš Šeduvos–Šiaulių plento į sodų bendriją „Bitutė“. Sankryžoje visų keiksnojamas išmanusis šviesoforas. Pasak ponios, raudonas signalas dega ilgai ir nuobodžiai, nors plente nė vienos mašinos. Vietos įrengti automobilinį žiedą – užtenka. Tokiems žiedams (ne gėlių) įrengti vietos apstu prie Vytauto, Povyliaus gatvių ir plento, trečiam vieta prie Purienų, Žironų gatvių ir plento. Plentas, beje lyg ir turi kažkokį pavadinimą. Dar kvailesnis sankryžos įrengimas prie Žalgirio ir Maironio gatvių. Retas atvejis, kad bent kartą per savaitę ten neįvyktų avarijų (be aukų), bet sulamdomi atitvarai, kelio ženklai. Jos įrengimas it šuniui penkta koja. Tad absoliučiai teisi Jolanta Blažytė su straipsniu „Aplinkos ministras arba duokite tą, kuris „su kiaušiniais“. Tai gali būti ir „ji“ FŽ P. 307. Jei prezidentas ir jo klapčiukai dirbtų, pasikviestų pokalbiui, prie kavos, Lietuvos kelių direkcijos atstovus ir mūsų merą,manau ir kiti merai turėtų ką pasakyti. Išvada: prezidentas, ministrai dirba šūdinai. Jums, gerbiami skaitytojai, palieku spręsti patiems. Medicinos šįkart neliesiu, tai visos Lietuvos tragedija ir panaudosiu barbarizmą iš rusų kalbos „chuinia“. Sveikatos apsaugos ministrai… Čia, pasak rašytojos J. Žemaitės, visą laiką veisėsi „cackos pacackos“. Naudos ne daugiau kaip „barankos“ skylutėje. Užsiregistravau pas okulistą. Teks luktelėti tik apie tris mėnesius. Smulkmena, nes Radviliškyje nėra tokio specialisto. Tad pagal V. Stakėną „durnių laivas plaukia per jūrą, durnių laivas iš akmenų…“ (net ne betono). Ir ką? Prezidentas nežino apie situaciją? Meras nežino? Juokai ar/ir kompetencijos stoka. Jei Jums nesutrikusi atmintis, prisiminkite per ateinančius rinkimus. Tarp kitko, ar žinote, kad „durnių“ laivui vadovauja kapitonas Driežas? Gal Gekonas. Įgula – merai, ministrai, seimoriai. Jiems patarnauja jungos, įvairaus rango valdžiažmogiai, vietos tarybų nariai, seniūnaičiai ir save patriotais laikantys dundukai (dažniausiai kokios nors partijos nariai, o jų prisiveisė it blusų šuns kailyje). Ką veikia seniūnai? Rajone ir mieste pilna pastatų vaiduoklių, neasfaltuotų kelių ir gatvių. Tarkim – niekaip nesutvarkomas dviračių- pėsčiųjų takas šalia miesto parko nuo Naujosios iki Gedimino gatvės. Norite jų pasakėlių? Aš pageidauju konkrečių darbų. Sulauksiu, kai jie nustos bezdėti savo krėsluose ir semtis mokesčių mokėtojų pinigus. Beje, vienas tikriausiai dirbo. Duok Dieve jam dangaus karalystę. Tai Baisogalos viršaitis , seniūnas Petras Kaščionis. Jis dirbo, o visi kiti tik gadina orą savo kėdėse. Nesutinkate? Įrodykite! Nors, kol rajono meras galva meras tai, kas yra, argumentų nerasite. Aš, apsaugok Viešpatie, jų ir neprašau, bet… Ne visi rinkėjai nešioja asilų beretes. Pilkas, su prisiūtomis asilo formos ausimis, kurios šiaip yra nulėpusios, bet atsistoja stačios, kai politikai tuština savo bezdalų maišų turinį.
Maišai
Keista, bet malonu, kad pritrūkus medžiagos skilčiai, ji pati ateina į namus. Šį kartą, ją pristatė Jehovos tikybos atstovė. Kai pagalvoji, bažnyčiose užtektų vietos jehovistams, protestantams, tikėjimo žodžio atstovams ir t. t. Net atsidūrus Rusijos vietose, kur nėra mūsų bažnyčių, niekas nedraudžia vaikščioti į cerkvę, nes tai Dievo namai. Beje, rašiau, jog katės turi teisę vaikščioti po bažnyčias ar musulmonų mečetes. O ir sąžinės (tikėjimo) laisvę aš laikau viena iš pagrindinių žmogaus laisvių, kaip ir laisvę žodžio; spaudos ar pan. laisvę. Kiekvienam savo. O jehovistus aš gerbiu. Esu lankęsis, bent keliuose jų renginiuose ir apie tai rašiau ir net gavau padėką „Mūsų krašte“ už objektyvumą. Numeryje „Sargybos bokštas“ Nr. 92055. Pasaulis be karo. Kada ir kaip? Dėmesio skiriama karo tematikai: karo realybė. Karo padariniai, ar užbaigti karą mūsų jėgomis, kodėl karai nesiliauja, kas padarys galą karams? Ir t.t. Žinoma pakorus karo nusikaltėlius tokius, kaip V. Putinas pasaulis taptų ramesnis. Bet dabar ginkluotų konfliktų skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. (Sargybos bokštas. P. 4). Maisto stygius, fizinės ir psichinės sveikatos problemos, emigracija, ekonominiai sunkumai, ekologinės problemos (ten pat). Tad rytais, o kartais ir dieną matau karinę techniką gabenančią raketas Šiaulių ar Šeduvos pusėn. Tuomet manyje pabunda patinas, norintis „išmalti snukį“ rusiškiems okupantams. Nieko nepadarysi, tokia žmogaus prigimtis, bet laikas pabaigai.
Pabaiga
Kokios norėtumėte? Su vis dar žaliais medžių lapais, pastoviomis liūtimis? Aš nežinau, tad dedu eilinės skilties paskutinį tašką.
2025-09-15
Vytautas Mikalauskis
