Vienądien iš knygų namelio parsinešiau dvi litvako (ar reikia paaiškinimo?!) Alfonso Bieliausko knygas: „Žalias pažinimo medis“ ir „Tiltai į širdis“. Pasmalsauti, kodėl šito rašytojo knygos metamos velniop? Nuo to ir pradėsiu.
Pradžia
O konkrečiai nuo citatos: „Jauna tarybinė literatūra, išaugusi klasikinės-realistinės literatūros dirvoje, remdamasi didžio savo mokytojo – tarybinės rusų ir kitų tarybinių tautų patyrimu – jau yra pasiekusi neamažų laimėjimų. Tie laimėjimai pasidarė galimi istorinių lietuvių tautos pergalių kovoje už Tarybų valdžios atkūrimą šlovingosios Komunistų partijos vadovavimo dėka“. (Vilnius. P.10). Ta dvasia parašytos abi minėtos knygos. Kas jas skaitė – nežinau, bet savo kaltę prisiimu. Neįspėjau, kad panašius kūrinius geriausia skaityti prie unitazo. Jei supykins ar suviduriuosite, pagalba bus po ranka ar užpakaliu. Suprantu, kodėl panašūs kūriniai verti makulatūros ir kuo skubiausiai grąžinsiu atgal, iš kur paėmiau. Mano nuomone, ir visa autoriaus kūryba yra mėšlų mėšlas kvadratu. Gal abstraktų anekdotą iš J. Nikulino knygos? Juolab savaitraščio administratorė patikino, jog mano parašytų skilčių užteks net rugpjūčiui. Galiu paatostogauti. Tad:
„– Kodėl jūs toks išvargęs? Jūs visas persimainęs?
– Na, suprantat, nuėjau į hipodromą, žmonių daug, atsirišo batų raištelis. Pasilenkiau jo surišti, ir kažkas ant nugaros uždėjo balną.
– Na ir ką?
– Atbėgau trečias“. J.N. beveik rimtai, 1985 m. „Mintis“ P. 132.
Beveik rimtai
„Gyveno viename miesteliūkštyje du asenizatoriai (Radviliškyje taip vadino šūdvežius) – tėvas ir sūnus. Kanalizacijos pas juos nebuvo (kaip ir daugelyje Radviliškio r. gatvių ir kaimų). Tad jie tą šūdą semdavo (žiemą kapodavo) ir kibiru ir pildavo į statinę (ant vežimo įtaisytą talpą) tėvas kaip labiau patyręs specialistas, nusileisdavo į duobę, o sūnus iš viršaus padavinėjo kibirą. Bet štai kartą sūnus to kibiro neišlaikęs išvertė ant tėvuko. Na, tėvukas nusišluostė, pasižiūrėjo į jį iš apačios ir tarė su kartėliu: „Baidykle tu daržo, – sako,– tundra! Jokios naudos iš tavęs. Taip visą gyvenimą viršuje ir prastriksosi“. Tai citata iš A. ir B. Strugackių romano „Nevilties miestas“ (P. 18–19). Kaltas aš, kad skyrelio pradžiai pasirinkau šią citatą. Ir susimąsčiau, kas ir/ar kuris sūnus ar tėvas atitiktų mero, savivaldybės administratorės ar miesto (provincijos) kaimų seniūnaičių vaidmenį. O gal ir mero padlaižys Vaižgantas Pakulinis. Kodėl? Pabandysiu paaiškinti.
Paaiškinimas
Vienas padorus ir protingas žmogus išgirdęs, jog perku „oficiozą“ pasakė, kad leidžiu pinigus vėjams. Jo nuomone, aš ne viduramžių gydytojas, kuris apžiūri paciento išmatas, įvertina kiekį ir kvapą ar net paragauja norėdamas nustatyti diagnozę. Bet Vytautas nebūtų Vytautas, jis visada daro tai, ką nori. Nusipirkau eilinį „žmogšūdžio“ puskibirį („oficiozą“) ir… it viduramžių daktaras neskubėdamas apžvelgiau jo turinį. Neuosčiau, nelaidžiau, bet nuomonę susidariau prastoką. Ten vien liaupsės valdžiažmogių, o jei norite ir kėdžiažmogių darbam.
Na apie negyvelio reabilitaciją, kad Antaniškių parkas (anksčiau rašė Antaniškių miškas-parkas) atgims naujam gyvenimui. Iškart klausimas, ar reikia gaivinti miruolius? Tvenkinio neatnaujins, o už kelių šimtų metrų yra taip vadinamo Susivienijimo aikštelė. Daug informacijos apie dviračių-pėsčiųjų takus (apie tai, kad atnaujins, sutvarkys šio kelio atkarpą: Kudirkos g. – Naujoji g. miesto parko pakraštyje nė žodžio. Gražus straipsnis, jog rajonas tvarkosi, vanduo ir nuotekos pasiekia vis daugiau namų. Na ne kliedesiai, bet straipsnio kūrėjui nepakenktų pailsėti ir dar kokiame krizių centre, psichiatrijos ar sanatorijos palatose. Įsivaizduokite, jog Liutkiškių k. net du vandentiekio bokštai. Užduotis skaitytojams, kiek kaimo gyventojų naudojasi vandens tiekimu ir nuotekų infrastruktūra. Jei klausimas sudėtingas ar panašus į mero pliurpalus, atsakau – nulis. Be to ankstyvame projekte buvo ir numatytas asfaltas nuo Kutiškių iki Liutkiškių ir toliau iki plento Šilėnai (tai jau Šiaulių r.) iki plento Šilėnai–Tyruliai. Todėl mano nuomone „oficiozo“ leidėjai ir meras painioja realybę su tikrove? Suprantu (23 metus dirbau Psichikos sveikatos centre) meras, jo parankiniai kliedi aprašydami vien gražius valdžiažmogių darbus. Kodėl nepaliečiamos įsisenėjusios problemos. Pvz., kada ir realiai pagerės gyvenimas rajone. Sunyks (sutvarkys) namus-vaiduoklius, fermas ir t. t.), kada atsiras išasfaltuotos gatvės rajone, mieste. Atsakymą lyg ir pateikiau, kada turime tokius seimorius, vietos valdžiažmogius, jie neišlaikys šūdo kibiro ir išpils jį ant rinkėjų. Gal tuo ir baigsiu.
Pabaiga
Ji paprasta, kaip Šeduvos miesto pavadinimo iššifravimas. Tai tik mano palinkėjimai-patarimai. Merui gana naudotis narcisizmu, jo patarnautojui – klapčiukui, metas pamatyti ir bjaurius dalykus (reikia nusipirkite akinius). Visiems aukšto rango valdžiažmogiams – vienąkart pradėkite dirbti. Jei sugebate.
P. S. Gal skaitytojai ir nežino, bet visa aukščiausia šalies, savivaldos valdžia priklauso ne seimoriams, ministrams, prezidentui, o Jums, paprastiems piliečiams, kurie renka valdžią, kad jiems tarnautų, o ne „klijuotų durnių“. Pasistenkite ištraukti Radviliškio r. iš savivaldybių reitingų pasturgalio. Bent iki „skrandžio lygio“. Iki galvos net negalvoju, nes ten yra smegenys.
P. P. S. Jau surašiau eilinę skiltį, padėjau taškus ant „i“ , bet prisistatė Mūza ir tuoj dingo. Ji sušnabždėjo tik vieną žodį – kačmelžai. Ką tai reiškia, neturiu supratimo, bet įdomus žodis. Tad dar kartą papildžiau skiltį.
Papildymas ir pabaiga
Na, kad nebūtų visai lėkšta – pokalbis iš „Maximos“. Solidaus amžiaus dama (ponia) už pirkinius pristigo euro su trupučiu. Geranoriai eilės dalyviai, pasirengė padengti senolės skolą. Senolė pasidžiaugė „Yra gerų žmonių, nes nereikės keisti šimto litų (atsiprašau eurų). Geranorių reakciją įsivaizduokite patys. Snukin nedavė, bet paramos aferistei atsisakė. Ir taip gyvenime yra įvairių šunsnukių. Miršta koks nors senolis, naudojęsis visomis įmanomomis lengvatomis. Artimieji, pasiruošę palydėti jį Anapilin, sužino, jog jo „kojinėje“ yra beveik tūkstantis eurų. Man gražu. Kaip Jums, nežinau. Bet skiltį vistiek reikia baigti.
Pabaiga
Ji kvailoka, kaip „širdininkas“ (nedetalizuosiu) kreipiausi į ligoninės priėmimo skyrių. Prieš tai tragedijos gamino erkės aukos, kuriems prireikė laukti net dešimt minučių. Na asilai ir Afrikoje tik asilai… Būtų palaukę Šiaulių priėmimo skyriuje… Man pasisekė, per kelias minutes buvo atlikti visi tyrimai, du kartus konsultavo budintis gydytojas. Apie med.seselių profesionalumą net nerašysiu. Po poros valandų sveikatos remonto (ampulės, tabletės, lašelinė), konsultacija, jau pėdinau namo, kartu su bendrapalačiu su panašiomis problemomis. Sveiki – gyvi, be pretenzijų. Tik kvailiai gali įsivaizduoti, jog viskas vyksta it mostelėjus burtininko lazdele. Med. personalas – profesionalai, kokio nors ligoninės skyriaus, neprireikė. Iš kitos pusės suprantu – Giltinė savo geluonį pataupė. Ir už tai ačiū priėmimo skyriaus specialistams Aš ne naivuolis ir sulaukus mano amžiaus (arti 70 m.) stebuklų nebūna, bet yra tokių, kurie Mirčiai mosteli į nosį. Žinoma, ne visada, bet…
Dievas sukūrė medikus ir jų gelbėtojus – (gelbiajamuosius) pacientus. Už tai jums didelis ačiū.
Kiekviena gyvenimo diena – malonumas, nors to gyvenimo nesi pernelyg vertas.
2025-07-22
Vytautas Mikalauskis
