Mokslininkų teigimu dėl dopomino antplūdžio duše, žmonės yra daug kūrybiškesni. „OHO“A-ZET kryžiažodžiai Nr. 5 p. 4. Ir prašau nesišiaušti, tiesiog nesugalvojau ką pasiskolinti epigrafui, bet pradžiai tiks ir toks.
Pradžia
2025-05-27 jau 15 valandą sėdžių Radviliškio konsultacinės poliklinikos patalpoje. Laukiu gydytojos Ritos Sesickienės, dermatovenerologės, konsultacijos. Įtempkite fantaziją ir įsivaizduokite, jog dėl tariamos venerinės ligos. Dar prieš gydytojai pradedant darbą jos seselė J.6 suregistruoja pacientus. Išklauso bambeklių bobų (būtent bobų, o ne moterų) nuramina ir patikina, kad visi bus priimti. Priekin prasigauna įžūloki, neregistruoti pacientai, sprendžiant iš amžiaus tokie, kuriems aktuali, na gali būti aktuali antroji gydytojos titulo sudedamoji dalis. Išgirdęs seselės kvietimą lendu pro duris. Bėda akivaizdi, ekstra tyrimas, vertinimas, diagnozė, rekomendacijos. Primenu gydytojai, jog tai ne pirmas mūsų susitikimas. Grubiai prieš 25–26 metus aš sėdėjau jos kabinete kaip „Mūsų krašto“ korespondentas. Vienas iš mano klausimų buvo: „ar žaviai ir gražiai gydytojai pacientai dažnai sako komplimentus?“ Gydytoja šyptelėjo, atsakymo nebepamenu,bet turiu pripažinti, jog metai nepakeitė nei jos grožio, nei žavesio. Gavęs receptus dėkoju ir keliauju į vaistinę degtinės.Degtinė bus vartojama kaip šampūnas, vaistai pagal paskirtį (ne užkandai). Kiek vėliau liaudyje taip vadinamas „Kumelijos“ vaistinėje sutinku suolo kaimyną. Paaiškėjo, jog jis tokiu pačiu kaip ir aš vardu radviliškietis iš Lukšio g., atvykęs kaip pagalbininkas ir užpirkęs didoką kiekį vaistų. Jis nepiktai juokauja, jog aš pavogiau jo vaistus. Iš pradžių nesupratau, bet žvilgtelėjęs į receptą matau ne savo pavardę. Tad atsiprašau medikų už nesusipratimą. Kitų specialistų gydymo rekomendacijos gerokai skiriasi. Net neabejoju, kad man pasisekė ir tikiuosi greitesnio efekto. Šiaip ar taip ne kiekvieną dieną gauni teisę legaliai vartoti spiritą ir racioną papildai penkiomis tabletėmis per dieną, bet kasdien vis šviesesnė viltis, kad greitai galėsiu išeiti į miestą be kepurės ir nešiurpindamas žmonių, it koks peraugęs grybas. Temą su grybais pratęsiu, bet kitą skyrelį skirsiu ir moterims.
Moterys
Sakoma, jog moterimis gimstama, o vyrais dar reikia tapti. Moterys man panašios į grybus. Yra gražių, yra protingų, o yra kur puikiai derinasi grožis ir protas. Kaip grybai. Daugelis žino, jog yra valgomų ir nevalgomų, nuodingų grybų. Apie nevalgomus mes retai susimąstome. Jie nenuodingi, bet dėl skonio ir kvapo, kt. dalykų nevalgomi. Kaip pavyzdį paimkime taip vadinama šėtonbaravykį. Jis panašus į baravyką, bet jo kartumas – nežmoniškas. Virk nevirę, bet jei patekęs į puodą kartu su kitais grybais galite juos drąsiai išmesti laukan. Visi grybai kartūs. Dar kai kurie grybai tarkime Rašaliniai mėšlagrybiai, liaudyje vadinami šungrybiais yra valgomi, bet jų užvalgius ir alkoholio atsiveria kelias į Anapilį. Kai kas nedideliais kiekiais juo gydo alkoholikus, net kai kurios musmirių rūšys valgomos. Tiesa kai kurios tik vieną kartą. Kai kas maistui naudoja net jaunus pumpotaukšlius. O dabar paklausite, kuo čia dėtos moterys. Jos, kaip pastebėjau, panašios į grybus. Antradienį teko susidurti ne su viena gražia ir protinga moterimi konsultacinėje poliklinikoje. Kai kas, pavyzdžiui, gyd. R. Sesickienę laiko griežta. Mano nuomone, tai tik kaukė, nes širdyje greičiausiai tai mielas, kilnus žmogus. Vaistinėje farmacininkės rekomendavo nedelsiant pradėti vartoti paskirtus vaistus. Pritrūkęs lėšų kreipiausi į pažįstamas pardavėjas. Viena prekiaujanti kramtomais dalykais priminė, jog aš jai ir taip skolingas kelis skatikus, paskolos nesuteikė, kita, prekiaujanti grožiu, suteikė prašomą sumą ir patarė kuo greičiau įsigyti medikamentus. Abi, be abejo, gražios, protingos, tik viena panaši charakteriu į mėšlagrybį, kitą į tikrinį baravyką. Spėkite, į kurią pasistengsiu niekad nesikreipti. Jai nuo to tik geriau, nors… Elementari prekybos taisyklė byloja – vienas prarastas klientas tai apie dešimtį prarastų klientų. Vienas patenkintas klientas tai gali būti apie dešimt naujų klientų. Jei tikėti legendomis, tarpukario Lietuvoje šią taisyklę puikiai žinojo vietos prekybininkai žydai. Reikia, davė skolon ir gerą patarimą nemokamai. Taip jie itin sėkmingai konkuravo su vietos prekeiviais. Apraiškų, net nemanau, o tiksliai žinau – liko. Ypač kaimų parduotuvėse. Ir tai viskas? Nieko pašaus, tik ji subtiliau užmaskuota. Bet pradėjau apie mediciną, grybus, damas, tad metas atsakyti į kai kurių skaitytojų galvose kilusius klausimus.
Atsakymai
Į kai kuriuos, be abejo, neturiu atsakymo, bet stengiuosi išlaikyti, bent sąžinės likučius. O ką? Nejaugi visą gyvenimą buvau sąžiningas, nuostabus ir nepakartojamas? Nieko panašaus, buvau paprastas sovietinis pilietis iš gan skurdžios šeimos. Tiesa, galimybių pakelti galvą buvo, noro, deja, per mažai. Vienas dėdė pažadėjo padėti (atkreipkite dėmesį į padėti), kitas nors ir tvirtino, jog žemdirbių mūsų giminėje maža, kvietė bent į žemės ūkio technikumą. Buvau pernelyg kvailas, o dar daugiau „pasikėlęs“. Net į proftechninę suvirintojus ruošiančią Radviliškio 17-ąją proftechninius specialistus spjoviau. Uniforma, batai, gal ir nemokamas maitinimas, man atrodė „ne tas lygis“. Iš kitos pusės, be jokių „profkių“, padedamas patyrusių meistrų, tapau ir suvirintoju. Visą gyvenimą mane palydėjo savotiškas tuštybės jausmas – ir aš pats tą galiu. Ir sugebėjau. Kiek anksčiau gyvenime atsirado ir damos (panelės), kurios lytinio potraukio metu (o jauni patinai!) korektiškai vairavo mano aistras praktine linkme. Ir štai čia pasakojimas apie mano lytinius nukrypimus.
Nukrypimai
Tik neįsivaizduokite, jog mano lytinė orientacija neteisinga. Manęs niekada nedomino vyrukai, kaip sekso objektas. Juo labiau gyvūnai ar numirėliai. Nukrypimo esmė nedidelio ūgio moterys. Neklauskite kodėl? Aš ir pats šito nežinau. Pirmoji paauglystės meilė siekė man tik iki peties. Likę moteriški privalumai: krūtinė, nors trylikos–keturiolikos metų, bent šešto „paponešio “ (pagal kalbininką Aldoną Pupkų) nešiotoja. Klubai it Indijos šventovių statulose ir vapsvos liemuo. Buvau jaunas ir pakankamai kvailas. Kartais nevykusiai pokštaudavau. Na tarkime, iš vienos palei geležinkelį esančios kūdros paskandintą ožiuką (na ir kvaili buvo žmonės, nežinojo ožkos mėsos šašlykų) atitempiau iki jos sodo.Pakabinau ant obels šakos, įspaudžiau į jo nasrus smilkstančią nuoruką (paauglystėje, bent iki tarnybos sovietinėje armijoje rūkiau), pasibaldžiau į duris ir dingau miesto sodo gilumoje. Vėliau panelė pasakojo, jog nusprendė, kad tai aš dūmiju po obelimi ir priėjo arčiau. Reakcijos nepasakosiu, o pereisiu prie finalo. Mano bičiulis išėjo karinėn tarnystėn pusmečiu anksčiau. Kai grįžau, panelė jau buvo ištekėjusi už jo. Apie jų likimą šiandien nieko nežinau. Be to ir buvome truputi nesutarę, tad daugiau nei prieš pusę amžiaus Vaskonių (dabar Voskoniai) gegužinėje susipažinau su kita panele. Ji buvo visos vasaros gegužinių šokių partnerė. Ir velnias, o gal tiesiog situacija, sukurstė bato kulnu rėžti į pabarzdę jos pusbroliui (lyg ir grįžusiam iš įkalinimo įstaigos).Beje, į nosį esu gavęs ir pats, tokios būdavo gegužinių pikantiškos detalės. Rugpjūtį tapau aštuoniolikmečiu ir pasiūliau panelei savo ranką ir širdį. Atsisakė, esą ji net trejais metais vyresnė už mane. Mūsų laikais tai būtą nesąmonė. Išsiskyrėme rudeni, kai lapai krinta. Susitikome dar kartą po pusės amžiaus. Aš nepažinau jos, ji manęs.Beje, jos ūgis nesiekė nė metro penkiasdešimties ir man patikdavo pabučiuoti jos pakaušį. Ir paskutinė mano meilės istorija.
Prieš pat tarnybą armijoje pamačiau Žemės ūkio mašinų gamykloje nuostabaus grožio moterį. Pavarvinau seiles. Ji buvo gamyklos med. punkto felčerė, vedusi, vyresnė už mane. Tad supratau, jog „ne tau Martynai mėlynas dangus“. Du metai tarnybos-darbo karinėje gelžbetonio gamykloje. Grįžau ir sužinojau, jog ji jau išsiskyrusi. Viena augina neįgalų sūnų. Man buvo nusispjaut. Nusprendžiau tokio šanso antrąkart gyvenime nebus. Iki jos tragiškos žūties pragyvenome drauge 34-erius metus.Dabar apie kriterijus. Ji, kaip sakė viena moteris, buvo Radviliškio ponia, graži, protinga, geležinės valios. Viską tvirtai laikanti savo rankose. Iš tų, kurios išteka už leitenanto ir padaro iš jos generolą. Jos dėka iš suvirintojo savamokslio, tapau VDU socialinio darbo magistru ir 23-ejus metus atlikau soc. darbuotojo pareigas iki jos žūties ir savo pensijos. Tad kaip pastebėjote ,skiltyje yra moterys ir medicina. Tiesa, dar turi būti ir pabaiga.
Pabaiga
Pamiršau parašyti, jog ir žmona buvo mažesnė už mane. Kaip Sokratas, kuris tvirtino, kad kuo mažesnės moterys, tuo mažesnė jų puikybė. Klydo garbus mąstytojas, bet atiduoti visas valdžios (lyderio) galias protingas vyras tiesiog privalo. Ir jam palengvės, ir moters savirealizacijos poreikiams tai visai nepakenks. Kaip paskutinis taškas skilties pabaigoje.
2025-05-28
Vytautas Mikalauskis
Skilties numeris 616
