Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena: „Vaikai smurtui sako – NE“

Avatar

Paskelbta

data

Minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos, dar kitaip – Geltonojo kaspino dieną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad visos smurto formos yra netoleruotinas, o pasitaikančių smurto prieš vaikus atvejų ignoruoti negalima. Į diskusiją įtraukti moksleiviai šiai dienai sukūrė net pusantro šimto prasmingų, suaugusiuosius susimąstyti kviečiančių sentencijų.

Vaikas irgi žmogus

Šiais metais Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną vaiko teisių gynėjai Telšių apskrityje paminėjo kartu su Telšių Žemaitės gimnazijos moksleiviais. Vaikai pakviesti kurti sentencijas apie smurtą bei jo daromą žalą ir dalyvauti skambiausių sentencijų konkurse.

,,Smurto prieš vaikus prevencijos dieną reikėtų minėti kasdien, nes vaikai kiekvieną dieną turi teisę būti laimingi, apsaugoti nuo bet kokios rūšies smurto ir jo nepatirti. Vaikai turi teisę būti mylimi, todėl minėdami šią dieną nutarėme pačių vaikų paprašyti, savo kūryba sušildyti visų širdis. Paraginome išsakyti savo mintis apie tai, kaip jie suvokia šviesią vaikystę, laimingą šeimą ir kokiais dar žodžiais smurtui jie sako – „Ne“, pasakoja Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Noliūtė.

,,Kai mokiniams pristačiau šį konkursą, visų pirma, pakviečiau juos padiskutuoti smurto prieš vaikus tema. Mokiniams atrodo, kad aktualu ne tik kalbėti apie smurto žalą, bet ir apie tai – kaip visuomenė, suaugusieji vertina vaikus. Jautriai nuskambėjo ne vieno mokinio pasakyta mintis, kad geriausia sentencija – „Vaikas irgi žmogus“. Vaikai neretai jaučia, jog į juos žiūrima kitaip, suaugusieji galvoja, jog vaikai – beteisiai ir silpni. Anot vaikų, smurtas – nesustabdomas, jei nekalbėsime apie pagarbą, meilę, rūpestį, atsakomybę ir lygiateisiškumą“, – vaikų mintimis dalinasi gimnazijos mokytoja Sonata Albrikienė. 

Pasak pedagogės, mokiniai teigė, kad reikėtų labiau akcentuoti ir dažniau vartoti teigiamą reikšmę turinčius žodžius: „Vaikai galvoja, kad tai padėtų mūsų visuomenėje labiau įsitvirtinti ne pykčio ar smurto, o pagarbos ir meilės kalbai“.

Kūrybiška užduotis mokinius paragino apgalvoti, kaip glaustai ir vaizdingai išreikšti mintis aktualia tema. Daugelis jų džiaugiasi pasitaikiusia proga pamąstyti ir mokytojoms garsiai išsakyti savo mintis apie vaiko teises, apie smurtą patiriančius bendraamžius, gerų santykių reikšmę, bendravimą šeimoje ir pasakomo žodžio galią.

Išrinktos penkios geriausios sentencijos

Iš pusantro šimto vaikų sukurtų sentencijų buvo išrinktos penkios geriausios.

Pirmąją vietą laimėjo lyg patarimas skambanti sentencija: ,, Nori kažką lupti? Lupk bulvę. Nori kažką mušti? Mušk kriaušę. Nori kažką apkabinti? Apkabink savo vaiką“.

Antroji vieta atiteko sentencijai: ,,Smurtas suplėšo ne tik šiandieną, bet ir rytojų“.

Trečioji – ,,Vaikai – tai maži stebuklai, kurie tik nepaliesti gyvenimo tamsybių galės išsipildyti“. 

Dar dvi Tarnybos prizus laimėjusios sentencijos: ,,Smurtaudamas prieš vaiką, sužeidi ne tik jo kūną, bet ir jo širdį“, bei ,,Mušti vaiką – tai tas pats, kas mušti save senatvėje“.

Daugiau vaikų kurtų sentencijų:

  1. Smurtas prieš vaikus žudo labiau nei narkotikai ar alkoholis.
  2. Smurtas prieš vaikus gimdo jų pačių norą smurtauti.
  3. Mušdamas vaiką, žaloji save.
  4. Skausmas ateina su smurtu.
  5. Pažiūrėk į vaikus ir pažinsi tėvus.
  6. Smurtaudamas prieš vaiką, senatvėje pagalbos nelauk.
  7. Jei tėvai ant tavęs visada šaukia, senatvėje neturės balso.
  8. Linkėdamas kažką blogo, pats tą blogį prisišauksi.
  9. Rodoma nepagarba kitam žmogui parodo nepagarbą pačiam sau.
  10.  Norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs.
  11.  Tavo elgesys atspindi tavo protą.
  12.  Kaupdamas skausmą, tik dar labiau jį didini.
  13.  Didžiausia silpnybė – šaipytis iš kito, didžiausia stiprybė – užstoti kenčiantį.
  14.  Smurtas ateina su skausmu, o meilė su džiaugsmu.
  15.  Smurtautojas niekada nebus pavyzdžiu vaikų akivaizdoje.
  16.  Žmonės, kurie vaikystėje buvo tėvų mušami, yra labiau linkę mušti savo pačių vaikus.
  17.  Smurto nenuslėpsi.
  18.  Muši vaikystėje, tai meilės negausi senatvėje.
  19.  Muši vaiką ir garbę prarasi.
  20. Vaikas be meilės ir šilumos kaip augalas be saulės spindulių ir vandens – niekada nepražys.
  21. Vaikai ne robotai, jie turi teisę klysti.
  22. Ar tikrai nori kelti ranką prieš savo ateities globėjus?
  23.  Jei kelti ranką prieš vaiką tau atrodo normalu, tai koks tas gyvenimas plokščioje žemėje?
  24. Ar įsivaizduojate, kaip nusivylusieji savo praeitimi kurs ateitį?
  25. Neverskite kentėti to žmogučio, kuris yra priklausomas nuo jūsų šilto prisilietimo.

Prieš vaikus smurtauja patys artimiausi

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius – psichologinis smurtas. Ir nors statistika atspindi tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas daug didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.

2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 %  yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų.

Vaiko teisių gynėjai kviečia visus susitelkti ir esant pakartotinio karantino situacijai įvertinti savo veiksmus, nesmurtauti prieš vaikus ir pamąstyti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienai besiformuojančiai asmenybei. Jei įtariate ar žinote apie prieš vaikus smurtaujančius asmenis, nedvejokite, būkite pilietiški, atsakingi ir apie tai praneškite.

Silva Šimkevičienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus 

Vyriausioji specialistė 

Šiaulių ir Telšių apskrityse 

Tel.  Nr. +370 618 30722

El. p. silva.simkeviciene@vaikoteises.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 

Tilžės g. 22, Šiauliai

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019