Papilė ir jos apylinkės turtingos gamtos, kultūros bei istorijos paminklais.
1863–1864 m. anticarinio sukilimo už laisvę atminimą čia įamžina Biliūniškių ir Užbrasčio monumentai.
Biliūniškių paminklo istorija itin neįprasta. Artėjant sukilimo 70-osioms metinėms, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir aktyvūs kraštotyrininkai tvarkė sukilėlių žūties vietas, tarp jų ir žuvusiųjų garsiajame Biliūniškių mūšyje. Buvo surengta paroda, į kurią atvykęs žmogus iš Papilės apylinkių prisistatė esąs vieno iš sukilėlių anūkas (deja, jo pavardė nežinoma). Jis pasiūlė pastatyti paminklą ir pažadėjo finansiškai prisidėti prie jo statybos. Idėjai buvo pritarta.
Paminklo projektą parengė miesto savivaldybės darbuotojas, Šiaulių kraštotyros draugijos Fotosekcijos vadovas Kazimieras Skerstonas, kilęs iš Papilės krašto. Jis žinomas ir kaip tarpukario fotografas, įamžinęs daugybę Šiaulių miesto vaizdų bei žymių to meto žmonių. Nemažą dalį K. Skerstono fotonegatyvų šiandien saugo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
K. Skerstonas paminklui pasirinko tuo metu plačiai naudotą obelisko formą. Paminklas buvo pastatytas prie sukilėlių kapo pamiškėje.
Kasmet spalio 4 dieną Akmenės sporto centras nuo šio paminklo iki Simonas Daukantas paminklo Papilėje organizuoja 8,5 km bėgimą „Simono Daukanto takais“.
Pats S. Daukantas taip pat nukentėjo nuo sukilimo įvykių. Šiaulių apskrities sukilėlių vado Jonas Stanevičius, vadovavusio ir Biliūniškių kautynėms, nurodymu Papilės klebonas Ignas Vaišvila, buvęs S. Daukanto globėjas, bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą. Už tai carinės valdžios įsakymu jis buvo suimtas ir įkalintas. Nusilpęs ir ligotas šviesuolis ilgam neteko savo globėjo ir artimo bičiulio.
Jonas Sireikia
