Pamūšio dvaras – nuo garsaus karvedžio Barklajaus de Toli iki Lietuvos Respublikos karininkų Olsufjevų
Prie Žiemgalos pagrindinės upės, Mūšos, Latvijoje pavirstančios į Lielupę (Didelę upę) būta ne vieno ir ne dviejų dvarų, iš kurių ypač dėmesio vertas tas, kurio liekanas randame Pašvitinio (Pakruojo rajonas) seniūnijos pietvakariuose. Pamūšio dvaras žinomas nuo XVIII a. 1761 m. gruodžio mėnesį čia gimė, o Žeimelyje, evangelikų liuteronų bažnyčioje, pakrikštytas vienas trijų žymiausių Rusijos karvedžių kare su Napoleono Prancūzija, ne rusų, formaliai škotų, faktiškai Baltijos vokiečių, kilmės – feldmaršalas Barklajus de Tolis (M. Barclay de Tolly). 1812 m. ilgai nestoti į mūšį su daug galingesne Napoleono armija, trauktis ir net atiduoti senąją sostinę Maskvą priešui, niokoti prancūzų kariuomenę smulkiais užpuolimais ir badu, buvo jo idėja. Būtent Barklajaus de Tolly vadovaujama kariuomenė, baigiantis karui su prancūzais, užėmė Paryžių.
Įdomu, kad Barklajus tėvas – carinės Rusijos karininkas iš Livonijos. O jo žmona, Barklajaus motina, Margretė Elžbieta iš Smittenų giminės kažkodėl atsidūrė labai toli nuo tėvų dvaro Livonijoje (dabar Estija), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėse stovėjusiame dvare, ir ten pagimdė sūnų. Jei rusai gerbia ir didžiuojasi B. de Tolliu, tai lietuviai ir lenkai jo turėtų nekęsti. Būtent šis vyras, tuomet dar tik pulkininkas, su savo kareiviais 1794 m. malšino Tado Kosciuškos sukilimą, užgesino paskutinę vilties išlikti laisvais, kibirkštį ir užėmė Vilnių.
XIX–XX a. I–III dešimt. Pamūšio dvaras priklausė Olsufjevams, turtingos ir kilmingos giminės Rusijoje lietuviškajai šakai. Olsufjevai save kildino iš totorių chano Al Sufo, kurio vardas reiškia Tyras vanduo. 1854 m. Olsufjevai susigiminiavo su grafais Zubovais. Jie vyriškąja linija taip pat buvo kilę iš totorių. Nikolajus Zubovas vedė 14 metų Aleksandrą Olsufjevaitę, kuri su savo vyru vėliau tapo pirmaisiais Zubovais, palankiai vertinusiais lietuvius ir jų siekį tapti laisvais. Aleksandra, viena šviesiausių to meto moterų, vyrui neprieštaraujant įkūrė Šiaulių mergaičių gimnaziją (dabar Didždvario gimnazija). Jos sūnus Vladimiras (Vladys) turi daugybę nuopelnų Šiauliams ir Lietuvai apskritai.
1919 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvai, Pamūšio dvaro savininkės Olgos Olsufjevos sūnūs, Aleksejus ir Jurgis, tapo Lietuvos kariuomenės karininkais. Vyresnysis sūnus Aleksejus, 1919 m. grįžęs iš Rusijos, pats įstojo į šalies kariuomenę, o Jurgis, baigęs aukštuosius agronomijos mokslus užsienyje, buvo pašauktas tarnauti daug vėliau. Paleistas į atsargą leitenanto laipsniu ūkininkavo motinai priklausančiame dvare.
Dabar iš kažkada buvusio didžiulio, turtingo dvaro, valdyto Olsufjevų, mažai kas belikę. Tačiau buvusios didybės dvasia dar jaučiama. Gal ją geriausiai išreiškia galingas Pamūšio ąžuolas?
Jonas Sireika
