Praėjusiame savaitraščio numeryje rašėme apie daugelį diskusijų sukėlusį mero K. Račkauskio tarybai teiktą siūlymą kompensuoti dalį geriamojo vandens tiekimo išlaidų tam tikroms vartotojų grupėms. Sprendimo projektas atsirado po VšĮ „Dingęs Štetlas“ kreipimosi dėl vandens kainos sumažinimo, o jo įgyvendinimui iš savivaldybės biudžeto kasmet galėjo prireikti apie 55 tūkst. eurų.
Tačiau birželio 18 dieną vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo netikėta aplinkybė – kilus gausiam opozicijos ir gyventojų pasipriešinimui ir sulaukus Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydo Pilibaičio išsakytų pastabų dėl projekto teisinio pagrįstumo, vandens kompensacijos projektas buvo išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės.
G. Lipnevičius: gyventojų balsas buvo išgirstas, o sprendimas, kuris būtų galėjęs patuštinti Radviliškio rajono žmonių kišenes, nebuvo priimtas
Vienas aktyviausių projekto kritikų tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius po tarybos posėdžio neslėpė džiaugsmo. Pasak jo, savivaldybė pirmiausia turėtų ieškoti būdų padėti gyventojams, o ne kompensuoti išlaidas įstaigoms, kurių finansinė padėtis nekelia abejonių. Cituojame: „MES LAIMĖJOME! Ačiū Jums visiems! Šiandien vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje įvykiai pakrypo netikėta linkme. Kaip jau buvau viešinęs, valdantieji buvo pateikę svarstyti klausimą, kuriuo būtų sprendžiama dėl kompensacijos įstaigai „Dingęs štetlas“ už geriamąjį vandenį, naudojamą pievų laistymui. Kitaip tariant, buvo siūloma, kad už tai sumokėtų visi mokesčių mokėtojai.
Šį klausimą iškėliau viešai ir sulaukiau didžiulio Jūsų palaikymo. Dėkoju kiekvienam, kuris neliko abejingas. Posėdžiui raštu pasiūliau: jeigu jau kalbame apie kompensacijas už vandenį, gal pirmiausia padėkime tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai? Kompensuokime dalį vandens kainos senjorams. Kompensuokime dalį vandens kainos žmonėms su negalia. Kompensuokime dalį vandens kainos socialiai remtiniems gyventojams.
Manau, kad būtent šiems žmonėms pagalba reikalinga labiausiai. Ir štai tada įvyko tai, ko turbūt niekas nesitikėjo. Meras, pats teikęs šį sprendimo projektą, netikėtai pareiškė nusišalinantis nuo darbotvarkės klausimo svarstymo. Dar keisčiau – jis net nenurodė nusišalinimo priežasties, nors tai privaloma padaryti. Po to tiesiog paliko posėdžių salę.
Vėliau Vyriausybės atstovas paaiškino, kad toks sprendimas gali prieštarauti teisės aktams.
Matyt, valdantieji suprato, kad šio sprendimo apginti nepavyks. Klausimas buvo vienbalsiai išbrauktas iš darbotvarkės.
Tai yra mūsų visų pergalė. Ačiū Radviliškio krašto žmonėms, šeduviečiams ir visiems, kurie palaikėte. Dar kartą įrodėme, kad kai gyventojai nėra abejingi, valdžia turi išgirsti jų balsą.
Tiems, kurie nuolat kartoja, kad opozicija nieko negali, šiandienos rezultatas yra geriausias atsakymas. Ar valdantieji bandys šį abejonių keliantį projektą prastumti dar kartą? Pamatysime. Situaciją stebėsiu ir apie viską informuosiu.
Šiandien svarbiausia viena žinia – gyventojų balsas buvo išgirstas, o sprendimas, kuris būtų galėjęs patuštinti Radviliškio rajono žmonių kišenes, nebuvo priimtas. Dar kartą visus sveikinu su pergale!“
Vyriausybės atstovas: trūko teisinių prielaidų
Komentuodamas situaciją Vyriausybės atstovas Rimvydas Pilibaitis patvirtino, kad jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai pastabas dėl projekto buvo pateikę dar iki tarybos posėdžio, o svarstant darbotvarkę jos buvo pakartotos ir viešai.
Pasak R. Pilibaičio, pagrindinė problema buvo ta, kad savivaldybė neįrodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu planuojama naudoti biudžeto lėšas geriamojo vandens tiekimo kainos kompensavimui.
Vyriausybės atstovas atkreipė dėmesį į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kurios numato, kad savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos savivaldybių funkcijoms vykdyti, strateginio planavimo dokumentams įgyvendinti, viešosioms paslaugoms organizuoti bei kitoms įstatymuose numatytoms reikmėms.
Tačiau, pasak jo, nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta, kokiai konkrečiai savivaldybės funkcijai vykdyti būtų naudojamos šios lėšos ir kokiuose savivaldybės planavimo dokumentuose toks kompensavimo modelis yra numatytas.
„Tokių duomenų, kad siūlomas geriamojo vandens tiekimo kainos kompensavimas numatytas nurodytuose dokumentuose, neturėjome. Tokio pagrindimo ir kokioms funkcijoms vykdyti bus naudojamos lėšos taip pat nebuvo nurodyta sprendimo projekto aiškinamajame rašte“, – redakcijai paaiškino R. Pilibaitis.
Iš esmės tai reiškia, kad tarybai buvo pateiktas projektas, kuriame nebuvo paaiškinta, kokiai savivaldybės funkcijai vykdyti būtų naudojami biudžeto pinigai ir kokiais strateginio planavimo dokumentais toks finansavimas yra grindžiamas.
Muziejus: prašymas buvo susijęs su parko laistymu
Po pirmųjų publikacijų redakcija sulaukė ir muziejaus „Dingęs štetlas“ pozicijos. Atsakymus pateikė muziejaus komunikacijos vadovė Marija Dautartaitė.
Muziejus patvirtino, kad buvo kreipęsis į savivaldybę dėl vandens kainos sumažinimo. Nurodoma, kad didžioji dalis sunaudojamo vandens skirta viešai prieinamo Prisiminimų parko laistymui, o buitiniams poreikiams naudojamas vanduo apskaitomas atskirai ir dėl jo jokių lengvatų neprašoma.
Taip pat pabrėžiama, kad muziejus nedalyvavo rengiant ar derinant savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Muziejaus atstovų teigimu, įstaiga yra nemokama lankytojams, negauna savivaldybės ar valstybės dotacijų, o didelis vandens suvartojimas prisideda prie UAB „Radviliškio vanduo“ pajamų bei vandentvarkos infrastruktūros plėtros Šeduvoje.
Vis dėlto po Vyriausybės atstovo pastabų pagrindiniu diskusijos objektu tapo ne pats muziejaus prašymas, o klausimas, kodėl savivaldybės tarybai buvo pateiktas projektas, kuriam, kaip paaiškėjo, trūko aiškaus teisinio pagrindimo.
Meras atsakė tik apie nusišalinimą
Po Vyriausybės atstovo pastabų redakcija mero Kazimiero Račkauskio paklausė, kokių veiksmų dabar ketina imtis savivaldybė, ar bus rengiamas naujas projekto variantas, ar klausimas gali grįžti į tarybą ir kokia yra jo paties pozicija dėl bandymo kompensuoti vandens išlaidas.
Tačiau atsakymų į šiuos klausimus nesulaukta. Vietoje to meras atsiuntė paaiškinimą, kad yra oficialiai nusišalinęs nuo sprendimo projekto rengimo, teikimo tarybai, svarstymo ir pasirašymo. Pasak jo, toks sprendimas priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu bei siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl jo privačių interesų. Tačiau taip ir liko neatsakyta, ar savivaldybės administracija ketina taisyti sustabdytą projektą, ar jis bus grąžintas svarstyti tarybai ateityje.
Projektas sustabdytas, tačiau ar valdantieji bandys jį prikelti iš naujo?
Nors šį kartą projektas iš tarybos darbotvarkės buvo išbrauktas, mokesčių mokėtojų pinigai išsaugoti, galutinis taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Savivaldybės administracija kol kas viešai nepareiškė, ar ketina taisyti Vyriausybės atstovo nurodytus trūkumus ir projektą teikti iš naujo.
Tačiau birželio 18-osios tarybos posėdis parodė vieną svarbų dalyką – net ir valdantiesiems palankūs sprendimai negali būti priimami be aiškaus teisinio pagrindo ir visuomenės dėmesio. Ar bandymas mokesčių mokėtojų lėšomis kompensuoti vandens išlaidas muziejaus parko laistymui buvo galutinai sustabdytas, ar tik atidėtas vėlesniam laikui, paaiškės artimiausiuose tarybos posėdžiuose. Kol kas aišku viena – šį kartą opozicijai pavyko pasiekti, kad klausimas nebūtų priimtas, o gyventojų iškelti klausimai būtų išgirsti.
Emilija Laukagalytė
