Nuostabi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė po Kuršių Neriją

Rodos, taip neseniai buvo pavasaris žalias, o jau mina ruduo ant kulnų. Vasara prabėgo nepastebimai greitai. ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ narius vasara priviliojo prie jūros. Savaitgaliais bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus iniciatyva, bendruomenės nariai turėjo galimybę nuvažiuoti į Palangą bei Jūrmalą. Karštais saulės spinduliais, vėsiu Baltijos Jūros vandeniu žavėjosi ir džiaugėsi keli šimtai Radviliškio krašto žmonių. Gerai, kai nereikia rūpintis kelione, nuveža ir parveža.

Ankstyvą rugsėjo 3-osios rytą rinkomės prie Radviliškio miesto centrinio stadiono. Šį kartą vykstame į nuostabiąją Nidą. Laukia ilga, bet labai įdomi kelionė. Pro langus gėrimės brėkštančio ryto vaizdais, kylančiais, boluojančiais rūkais, primenančiais didžiulius ežerus – matosi, kad diena bus giedra. Kelionės vadovas Gediminas trumpai supažindina su kelionės maršrutais ir dar pažada keletą staigmenų. Darosi smalsu.

Pirmoji staigmena – važiuojame prie gamtos paveldo objekto ,,Olando kepurė“. Tenka paėjėti pėsčiomis nemažą kelio dalį. Ši rytinė mankšta verta to, ką netrukus išvystame. Vaizdas nepakartojamas! Ši Baltijos jūros pakrantės atkarpa – unikalus gamtos darinys, kurio architektas – jūra, smėlis ir pušų šaknys, persipynę, išsiraivę, kurios tarsi sucementavo šį statų smėlio skardį. Šį skardį prieš 12–15 tūkst. m. suformavo lendynmetis. Pavadinimas ,,Olando kepurė“, manoma atsirado dėl to, jog žiūrint iš Baltijos jūros pusės, skardis primena olandišką kepurę. ,,Olando kepurė“ yra pati lankomiausia vieta kelyje nuo Klaipėdos iki Karklės. Jo aukštis siekia 24-25 metrus, o ši vieta laikoma aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta. Gamtos vaizdas nuolat kinta, nes yra smarkiai veikiamas Baltijos jūros bangų mūšos ir daugybės požeminių šaltinių, kurie graužia šlaitą, nes nuolat į Baltijos jūrą su šaknimis virsta medžiai, žemyn slenka žemė. Nuo ,,Olando kepurės“ apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs Baltijos jūros ir akmenuotų paplūdimių vaizdai su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. Įspūdingas kraštovaizdis ir raminantis jūros ošimas abejingų nepaliko.

Toliau važiuojam į Lietuvos jūrų muziejų. Pirmiausia, jame ir lankomės. Įžengus, atsiveria nuostabus jūros pasaulio grožis. Baseinuose nardo ruoniai, pingvinai, delfinai, tingiai snaudžia jūrų liūtai. O kur dar gausybė kriauklių, moliuskų ir kitokių jūros gėrybių eksponatų su išsamiais aprašymais. Patekus į akvariumą, žengiame tarsi jūros dugnu, aplink ir virš galvos plaukioja žuvys: didelės ir mažos. Grožėdamiesi spalvingais koralų rifais, primenančiais miniatiūrinius žydinčius sodus, atsiduriame tarsi pasakų pasaulyje. Na, o kai prasidėjo delfinų ir jūrų liūtų pasirodymas, džiūgavom, plojom ir juokėmės lyg vaikai. Tai buvo puiki relaksacijos dozė. Per tą valandą tarsi mokėmės pažinti, džiaugtis ir saugoti žmogaus ryšį su jūra ir gamta.

Paskutinis kelionės tikslas – Nida. Iš pradžių vykstame prie 52 m Parnidžio kopos – geriausios Nidos apylinkių apžvalgos vietos. Pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria pustomų kopų vaizdas, matosi Nidos gyvenvietės panorama ir banguojanti Baltijos jūra. Esant geram orui, galima išvysti Ventės ragą, esantį kitoje Kuršių marių pusėje. Prieš akis atsiveria smėlio ir jūros harmonija. Nustebome, jog kopose su gan skurdžia augmenija, galima atrasti tiek grožio ir spalvų.

Laikas suplanuotas, taigi, skubame fotografuotis prie garsiojo, ant Parnidžio kopos viršūnės stovinčio, 1995 metais pastatyto, 13 metrų aukščio, akmeninio Saulės laikrodžio, kuris pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį, rodo tikslų astronominį laiką. Šis Saulės laikrodis 1999 metais, siaučiant uraganui ,,Anatolijus“ buvo nugriautas, bet 2011 metais vėl sėkmingai atstatytas. Parnidžio kopa yra viena iš geriausių vietų stebėti rudenines ir pavasarines paukščių migracijas, lankomiausia vieta visoje Kuršių nerijoje. Siekiant kuo ilgiau išsaugoti Parnidžio kopą, griežtai draudžiama leistis ir kopti stačiais kopų šlaitais. Kartais nesusimąstome, kad kiekvienas neatsakingai žengtas žmogaus žingsnis sujudina ir negrįžtamai žemyn nustumia tonas smėlio. Dar apžiūrime keletą originalių skulptūrų.

O, štai, ir antrasis siurprizas – kelionė laivu! Krantinėje pasitinka laivo kapitonas ir maloniai pakviečia į būrinį laivą ,,Laną“. Jo įspūdingi gabaritai – 18 m ilgio, 5,5 m pločio, stiebai 20 m aukščio – leidžia saugiai plaukioti tiek mariose, tiek jūroje. Sėdamės kas į kajutę, kas atvirame denyje. Kapitono padėjėjas varpo dūžiais praneša, kad laivas išplaukia, mat, tokios taisyklės, kurių privalu laikytis. Plauksime apie valandą Kuršių marių pakrantėmis. Dabar jau iš tolo gėrimės kopomis, o pati Nida, kaip ant delno. Gidas atneša seną vokišką žemėlapį, pasakoja užpustytų kaimų ir kopų atsiradimo istorijas, atkreipia dėmesį į riboženklius, įtvirtintus kopose ir Kuršių mariose. Netrukus pamatome ir mūsų pasieniečių patruliuojantį laivą. O grįžtant į krantą, juokaudami, prisimenam sparnuotą frazę ,,Benai, plaukiam į Nidą“. Taigi, atplaukėm. Dar turime laiko pasivaikščioti ir pasigėrėti gražuole Nida. Ir kiek kartų beatvyktum, pamatai ją vis kitokią, išsipuošusią, atjaunėjusią. Tik tie nuostabūs nameliai nendriniais ir čerpiniais stogais bei vėtrungėmis stovi autentiški, nepakitę, džiuginantys savo spalvų deriniais.

Einame pakrante ir, aišku, prisėdame ant garsaus suolelio šalia Vytauto Kernagio. Sėdi maestro su gitara ir svajingai žvelgia į marias. Ir mes atsisveikiname su Nida.

Judame namų link. Grįžtame atsipalaidavę, pailsėję, kupini nuostabių įspūdžių. Diena buvo puiki, o gražiausią dovaną mums šį kartą paruošė bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, surengęs šią nuostabią kelionę, parinkęs laiką, kai baigiasi turizmo sezonas, nes bilietai kainavo perpus pigiau.

Tad visų kelionės dalyvių vardu dėkojame Gediminui už šią ir visas ankstesnes suorganizuotas keliones, kurių metu aplankytos nuostabios vietos, gamtos grožis paliko daug gražių prisiminimų.

Alfonsė Stripeikienė

Total
1
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts